Dar viena gana lengvai prisitaikanti prie dirbtinių sąlygų tuklių rūšis – Ehlers tuklė (Pinguicula ehlersiae). Pavadinimas, jo reikšmė Mokslinis pavadinimas – Pinguicula ehlersiae Speta & Fuchs (1982). Sinonimai: Pinguicula cyclosecta (Hort.), Pinguicula ehlersiae (Speta & Fuchs) var.albiflora (Debbert ex Duschek), Pinguicula hintoniorum (B.L.Turner). Genties pavadinimas “Pinguicula” kilęs iš lotyniško žodžio “pinguis“, reiškiančio “plokščias”. Ir tai […]
Suradai – pranešk
Pastebėjote klaidą?
Svetainė talpinama
Ieškomi įrašai pažymėti Pinguicula
Paprastoji tuklė (Pinguicula vulgaris) – viena iš plačiausiai paplitusių tuklių rūšių. Jį sutinkama šiauriniame pusrutulyje Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Tai – šalčiui atspari vidutinių platumų tuklių rūšis. Ji taip pat sutinkama ir šiaurinėse platumose – Aliaskoje, Grenlandijoje. Sutinkama rūšis ir Lietuvoje, pelkėse, grioviuose, drėgnose pievose. Tačiau yra apyretė, todėl saugotina.
Morano tuklė (Pinguicula moranensis) – tai turbūt dažniausiai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje auginamų tuklių rūšis, geriausiai sugebanti adaptuotis prie įvairiausių natūralių ir dirbtinių sąlygų. Vasaros laikotarpiu ji gerai auga lauke bei balkone, o visus metus ją ne sunku prižiūrėti namie ant palangės. Ir šioje svetainėje, nagrinėjant bendrus tuklių priežiūros ir dauginimo klausimus, […]
Gaila, kad šio straipsnio rašymo metu nebuvo sudygusių jokių tuklių sėjinukų, todėl visi pavyzdžiai bus su mažais iš lapo paaugintais augalais. Juk iš esmės – tai tas pats. Jauni tuklių augalai gali būti persodinami, kai jų skrotelės pasiekia 0,5-1 cm skersmenį. Ir šiuo atveju augalo padauginimo būdas nėra jau toks svarbus. Persodinant mes vėl gi […]
Kaip aptarėm kiek anksčiau, tukles galima dauginti sėklomis ir vegetatyviškai – skrotelės dalinimu bei lapais. Apie dauginimo lapais privalumus jau irgi kalbėjom. Taigi, aptariant vegetatyvinį dauginimą, belieka apžvelgti skrotelės dalinimą. Taigi, žingsnis po žingsnio – pradedam: turime nužydėjusia, keletą ar keliasdešimt dukterinių skrotelių suformavusią tuklę. Jei leisime jai taip augti toliau, gal dar metus turėsime […]
Pievų ir pelkių buveinės
2010-05-18
Komentarai išjungti
Lietuvoje vabzdžiaėdžiai augalai dažniausiai natūraliai aptinkami pelkėtose vietovėse, pievose. Kai kurios rūšys, tokios kaip apskritalapė saulašarė – gana gausiai. Tačiau nykstant natūralioms pelkėms, drėgnoms pievoms, mažėja ir tinkamų vabzdžiaėdžiams tarpti biocenozių. Susipažinkime šiek tiek detaliau – kokios gi būna tos mūsų pelkės ir pievos…
