Lietuvoje vabzdžiaėdžiai augalai dažniausiai natūraliai aptinkami pelkėtose vietovėse, pievose. Kai kurios rūšys, tokios kaip apskritalapė saulašarė – gana gausiai. Tačiau nykstant natūralioms pelkėms, drėgnoms pievoms, mažėja ir tinkamų vabzdžiaėdžiams tarpti biocenozių.
Susipažinkime šiek tiek detaliau – kokios gi būna tos mūsų pelkės ir pievos…
PELKĖS
Šlapynės – tarpinio tipo geosistemos, susidarančios nuolatos užlietose arba periodiškai užliejamose sausumos vietose, taip pat gruntiniam vandeniui slūgsant arti žemės paviršiaus. Šlapynėms plačiąja prasme be daugiau ar mažiau įmirkusių sausumos plotų, priskiriama vandens telkinių atabrado dalis. Europoje priimta riba – iki 2 m gylio.
Pelkės – šlapynės, kuriose intensyviai kaupiasi durpės (durpių klodo storis 30 cm).
Pelkėti plotai šlapynės, kuriose durpės kaupiasi neintensyviai (durpių klodo storis < 30 cm).
Pelkių klasifikacija pagal paviršiaus formą ir trofines sąlygas
Aukštapeklės – oligotrofinės (ombrotrofinės). Vienintelis mineralinės mitybos šaltinis – krituliai ir dulkės. Centrinė dalis aukščiau už periferinę.
Tarpinės – mezotrofinės. Mineralinės mitybos šaltiniai – krituliai ir gruntiniai vandenys. Paviršius tarpinio pobūdžio.
Žemapalkės – eutrofinės. Pagrindinis mineralinės mitybos šaltinis – gruntiniai vandenys Centrinė dalis žemiau už periferinę.
Skiriamieji pelkių tipų požymiai
Oligotrofinės pelkės
Samanų dangą sudaro kiminai žolių aukštas retas – Eriophorum vaginatum, saulašarė Drosera sp.
Krūmokšnių aukštas tankus – Oxycoccus palustris, Andromeda polifolia, Ledum palustre, Calluna vulgaris, Empetrum nigrum.
Mezotrofinės pelkės
Samanų dangą sudaro kiminai ir žaliosios samanos.
Žolių aukštas tankus, bet neturtingas – Carex lasiocarpa, Carex diandra, Carex limosa.
Krūmokšnių nedaug – Oxycoccus palustris, Andromeda polifolia.
Eutrofinės pelkės
Samanų dangą sudaro tik žaliosios samanos.
Žolių aukštas tankus, turtingas rūšių – Carex nigra, Carex lepidocarpa, Carex panicea.
Krūmokšnių nebūna.
ES Buveinių direktyvos I priedo pelkių buveinės Lietuvoje
7110* Aktyvios aukštapelkės,
7120 Degradavusios aukštapelkės,
7140 Tarpinės pelkės ir liūnai,
7150 Plikų durpių saidrynai,
7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės,
7210* Žemapelkės su šakotąja ratainyte,
7220* Šaltiniai su besiformuojančiais tufais,
7230 Šarmingos žemapelkės.
7110* Aktyvios aukštapelkės
Trumpa charakteristika
Nepažeistos arba labai mažai pažeistos, labai rūgščios (pH < 4,8), neturtingos mineralinių medžiagų ombrotrofinės (maitinamos kritulių) aukštapelkių dalys. Samanų dangoje vyrauja kiminai, žolių ir krūmokšnių aukšte – acidofiliniai Cyperaceae šeimos augalai ir šeimos krūmokšniai. Yra pavienių ar negausių žemaūgių pušų. Ericaceae šeimos krūmokšniai. Yra pavienių ar negausių žemaūgių pušų.
Būdingos rūšys
Andromeda polifolia, Betula nana, Calluna vulgaris, Carex limosa, Chamaedaphne calyculata, Drosera anglica, Empetrum nigrum, Eriophorum angustifolium, Eriophorum vaginatum, Ledum palustre, Rhunchospora alba, Rubus chamaemorus, Scheuchzeria palustris, Sphagnum angustifolium, Sphagnum balticum, Sphagnum fuscum, Sphagnum majus, Sphagnum magellanicum, Sphagnum tenellum, Trichophorum cespitosum, kerpės Cladonia stellaris ir Cladonia stygia.
Sintaksonai
Sphagnion magellanici, Rhynchosporion albane.
Interpretacijos ypatybės:
* Priskiriamos aktyvios aukštapelkės (vis dar užimančios didelius plotus ir kuriose kaupiasi durpės). Priskiriamos ir tos, kuriose aktyvus durpių kaupimasis laikinai nutrūkęs (dėl sausros arba po gaisro).
* 7110* Aktyvios aukštapelkės ≠ aukštapelkės pelkių tipologijos prasme;
* Priklauso: aukštapelkių plynės (medžių nėra arba jie pavieniai), plynraisčiai (medžių nedaug, jų lajos nesusisiekia, krūmokšnių aukšte vyrauja Calluna vulgaris), ežerokšnių (nedidelių antrinių vandens telkinių) kompleksai, nesantys klapmynėse;
* Nepriklauso: aukštapelkiniai raistai (medžių lajos susisiekia, krūmokšnių aukšte vyrauja Ledum palustre) (priskiriami 91D0 tipui), aukštapelkių plynėse esantys liūnai ir klampynės (priklauso 7140 tipui), aukštapelkių plynėse aptinkami ant plikų durpių suisformavę saidrynai (priskiriami 7150 tipui) liekaniniai ditrofiniai ežerai (priklauso 3160 tipui).
7120 Degradavusios aukštapelkės
Trumpa charakteristika
Aukštapelkės, kuriose dėl antropogeninių poveikių pažeistas natūralus hidrologinis režimas. Pelkės paviršius išdžiūvæs, pakitusi rūšių sudėtis arba jos išnyksta. Yra atvirų durpių plotų.
Būdingos rūšys
Betula pendula, Betula pubescens, Andromeda polifolia, Calluna vulgaris, Chamaedaphne, calyculata, Empetrum nigrum, Ledum palustre, Sphagnum capillifolium, Sphagnum fuscum, Sphagnum magellanicum, Sphagnum rubellum, Vaccinium myrtillus, Vaccinium vitis-idaea, kerpės Cladonia stellaris, Cladonia stygia.
Interpretacijos ypatybės:
* Nepriskiriami plotai, kuriuose likę tik plikos durpės pašarinėmis žolėmis ir kitomis kultūromis užsėti durpynai, plotai, kuriuose aukštapelkių augalija išnyko apaugus mišku, ant plikų durpių suisformavę sairynai (priskiriami 7150 tipui).
7140 Tarpinės pelkės ir liūnai
Trumpa charakteristika
Vyrauja augalija, susiformavusi oligotrofinių ar mezotrofinių vandenų, dažnai labai pakilusių virš substrato, paviršiuje. Buveinės turi ombrotrofinių ir mineralotrofinių pelkių požymių. Būdinga didelė augalijos įvairovė. Buveinėse pasitaiko vandens ir būdmainių augalų bendrijų.
Būdingos rūšys
Calliergon giganteum, Campylium stellatum, Carex diandra, Carex chordorrhiza, Carex lasiocarpa, Carex limosa, Carex rostrata, Drepanocladus cossonii, Epilobium palustre, *Hamatocaulis vernicosus, Hammarbya paludosa, *Liparis loeselii, Menyanthes trifoliata, Pedicularis palustris, Rhynchospora alba, Scheuchzeria palustris, Scorpidium scorpioides, Sphagnum angustifolium, Sphagnum fallax, Sphagnum fimbriatum, Sphagnum cuspidatum.
Sintaksonai
Scheuchzerietalia palustris, Caricetalia nigrae, Sphagno-Caricetum rostratae.
Interpretacijos ypatybės:
* Didelių pelkių plotuose išsiskiria kaip plaukiojančios kinys arba klampūs liūnai, sudaryti iš mažų ar vidutinio dydžio viksvų su kiminais ir žaliosiomis samanomis;
* Priskiriamos ir stambiems pelkių kompleksams nepriklausančios mineralotrofinės pelkės, atviri liūnai ir pae erėse bei paupiuose susiformavusios mažos žemapelkės su aukštu vandens lygiu.
7150 Plikų durpių saidrynai
Trumpa charakteristika
Pionierinės plikų durpių bendrijos, susiformuojančios nukastuose ar kitaip pažeistuose aukštapelkių plotuose ir natūraliai vandens ar šalčio pažeistose pelkių vietose.
Būdingos rūšys
Cephalozia connivens, Cladopodiella fluitans, Drosera anglica, Drosera rotundifolia, Lycopodiella inundata, Kurzia pauciflora, Rhynchospora alba.
Sintaksonai
Rhynchosporion albane.
Interpretacijos ypatybės:
* Aptinkamos aktyvių ir degradavusių aukštapelkių plynėse (įsiterpusios 7110 ir 7120 buveinėse) ir tarpinėse pelkėse (7140).
7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės
Trumpa charakteristika
Nekalkingi arba mažai kalkingi, rūgštūs arba neutralios reakcijos šaltiniai su jiems būdinga arba dėl jų įtakos susiformavusia pelkine augalija. Augalų bendrijų rūšių sudėtis priklauso nuo šaltinių atsivėrimo vietų. 
Būdingos rūšys
Brachythecium rivulare, Bryum pseudotriquetrum, Bryum schleicheri, Cardamine amara, Carex appropinquata, Carex paniculata, Chrysosplenium alternifolium, Cratoneuron filicinum, Epilobium spp. *Hamatocaulis vernicosus, Myosotis scorpioides, Paludella squarrosa, Pellia spp., Philonotis fontana, Plagiomnium undulatum, Poa remota, Poa palustris, Poa trivialis, Pohlia wahlenbergii, Rhizomnium punctatum, *Saxifraga hirculus, Scapania undulata, Stellaria nemorum, Stellaria uliginosa, Veronica beccabunga, Warnstorfia exannulata.
Sintaksonai
Cardamino-Montion, Caricetalia nigrae.
Interpretacijos ypatybės:
Šiam buveinių priskiriamos turtingos mineralinių medžiagų šaltiniuotos pelkės su Saxifraga hirculus, Hamatocaulis vernicosus, Paludella squarrosa.
7210* Žemapelkės su šakotąja ratainyte
Trumpa charakteristika
Cladium mariscus sąžalynai ežerų pakrančių helofitų juostoje ir paežerių pelkėse.
Būdingos rūšys
Cladium mariscus, Carex lasiocarpa, Carex rostrata, Campylium stellatum, *Liparis loeselii, Phragmites australis, Scorpidium scorpioides, Typha angustifolia, Thelypteris palustris.
Sintaksonai
Cladietum marisci.
Interpretacijos ypatybės:
Priskiriamos ir pelkėjimo procese nuo ežero pakraščio šarmingų žemapelkių ir tarpinių pelkių atskirti šakotosios ratainytės plotai.
7220 *Šaltiniai su besiformuojančiais tufais
Trumpa charakteristika
Kieto vandens šaltiniai su besiformuojančiomis nuosėdomis, arba tufais. Buveinėse aptinkamos samanų bendrijos. 
Būdingos rūšys
Bryum pseudotriquetrum, Cardamine amara, Carex appropinquata, Cratoneuron filicinum, Drepanocladus cossonii, Palustriella commutata, Philonotis calcarea.
Sintaksonai
Cratoneurion commutati.
Interpretacijos ypatybės:
* Užima nedidelius plotus – apima šaltinių išsiliejimo vietas ir šaltininių upelių pakraščius;
* Aptinkamos tiek miškuose, tiek ir atvirose vietovėse;
* Šių šaltinių įtakojamos žemapelkės priskiriamos 7230 buveinių tipui.
7230 Šarmingos žemapelkės
Trumpa charakteristika
Gruntinių ir iš apypelkio atitekančių, bazių turtingų, dažniausiai kalkingų vandenų maitinamos žemapelkės su smulkiųjų viksvų ir aliųjų samanų sudarytomis bendrijomis. Vandens lygis artimas substrato paviršiui.
Būdingos rūšys
Bryum pseudotriquetrum, Campylium stellatum, Cinclidium stygium, Carex davalliana, Carex flacca, Carex hostiana, Carex lepidocarpa, Carex panicea, Dactylorhiza incarnata, Dactylorhiza traunsteineri, Drepanocladus cossonii, Drepanocladus revolvens, Eleocharis quinqueflora, Eriophorum latifolium, Epipactis palustris, Equisetum variegatum, Fissidens adianthoides, *Liparis loeselii, Pedicularis sceptrum-carolinum, Pinguicula vulgaris, Schoenus ferrugineus, Swertia perennis, Tomentypnum nitens.
Sintaksonai
Caricion davallianae.
Interpretacijos ypatybės:
* Priskiriami ir aukštaūgiais žolynais (Phragmites australis, Eupatorium cannabinum, Trisetum sibiricum) apaugę šarmingų žemapelkių plotai ir šlapių pievų bendrijos (Cirsietum rivularis, Caricetum cespitosae).
PIEVOS
Lietuvos pievos skirstomos:
* Žemyninės – potvynių neįtakojamos pievos;
* Užliejamos – potvynių įtakojamos pievos;
* Aptinkamos upių salpose.
Kitas skirstymas:
* Natūralios;
* Pusiau natūralios;
* Kultūrinės.
ES Buveinių direktyvos I priedo pievų buveinės Lietuvoje
6120 *Karbonatinių smėlynų pievos – sausos, mažai susivėrusios smiltpievės, susiformavusios labiau ar mažiau karbonatinguose kontinentiniuose smėlynuose;
6210 Stepinės pievos (svarbios gegužraibinių augalų buveinės) – sausų, bazinių, labai karbonatingų dirvožemių, šiltų ir atvirų augimviečių pievos, priklausančios klasėms;
6230 *Rūšių turtingi briedgaurynai – rūgščių dirvožemių, sausų arba mezofilinių augimviečių susivėrę briedgaurynai;
6270 *Rūšių turtingos ganyklos – silikatinių dirvožemių, sausų arba mezofilinių ilgalaikių ganyklų žolynai;
6410 Melvenynai – rūšių turtingos pievos su vyraujančia melsvąja melvene (Molinia caerulea), besiformuojančios oligotrofiniuose rūgščiuose arba karbonatų neturinčiuose dirvožemiuose;
6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai – nitrofilinės vandens telkinių pakrančių bendrijos bei natūralios ir beveik natūralios pamiškių bendrijos (Aegopodion podagrariae sąjunga);
6450 Aliuvinės pievos – upių slėnių salpose besiformuojančios ir sezoninių potvynių užliejamos pievos;
6510 Šienaujamos mezofitų pievos – žemyninės vidutinio drėgnumo trąšios pievos;
6530 *Miškapievės – augalijos kompleksas, sudarytas iš nedidelių lapuočių medžių guotų ir krūmų bei atvirų pievų plotų.
Informacijos šaltiniai:
* Rašomavičius V. (ed.),2001: Europinės svarbos buveinės Lietuvoje.- Vilnius.
* Matulevičiūtė D., Rašomavičius V., 2007: European Habitats and their status in surroundings of Lake Žuvintas. – Ekologija, 53 (2): 6–12.
* Jukonienė I., Čiuplys R., Matulevičiūtė D., Patalauskaitė D., Sinkevičienė Z., Gudžinskas Z., Rašomavičius V., Ryla M., 2009: Diversity and conservation value of habitats in Girutiškis Strict Nature Reserve (Eastern Lithuania). – Botanica Lithuanica, 15(1): 3–15.
dr. Dalytė Matulevičiūtė
