Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

Nors žiema dar vos tik persirito į antrąją pusę, tačiau dienos pastebimai ėmė ilgėti – sausio pabaigoje dienos ilgumas jau 9 valandos. Atrodytų, kad kambariuose laikomiems augalams sąlygos labai nepakinta, tačiau toks šviesos pagausėjimas jų yra juntamas. Augalai ima ruoštis pavasariui.

Pirmiausia tai turbūt pastebi ąsoteniai, pradėdami intensyviau augti. Senosios jų gaudyklės ima džiūti, augalai ruošiasi augintis naujas. Neskubėkime kol kas nukirpti senųjų. Žinoma, viskas priklauso nuo to, ar mes norime turėti estetiškai visada patrauklesnį, ar tvirtesnį augalą. Skaityti toliau…

Trečiadienį, vasario 2 d., Aplinkos ministerijoje pažymėta Pasaulinė pelkių diena. Jai skirto seminaro dalyviai – valstybės institucijų, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovai – aptarė šlapžemių apsaugos mūsų šalyje aktualijas ir praktinius darbus, naujausius mokslinius tyrimus, paminėjo Ramsaro konvencijos keturiasdešimtmetį. Ši konvencija vienija šalis, siekiančias išsaugoti pelkes, kaip unikalias ekosistemas visame pasaulyje.

Dabar Pasaulinę pelkių dieną pažymi 160 pasaulio valstybių – tarp jų ir Lietuva, prisijungusių prie Ramsaro konvencijos. Šis tarptautinis susitarimas buvo pasirašytas prieš 40 metų – 1971 m. vasario 2 d. Irano mieste Ramsare. Pagal Ramsaro konvenciją saugomos ne tik planetos išlikimui svarbios pelkės, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Visos jos vadinamos šlapžemėmis. Skaityti toliau…

Vasario 2 dieną Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcija organizavo renginį „Pasaulinė pelkinių vietovių diena 2011“, skirtą Pasaulinei pelkių dienai paminėti. Renginio metu pasakota apie pelkių susidarymą, jų tipus ir reikšmę, Ramsaro konvenciją, pasakota apie jos sukaktį – 40 metų, supažindinti su Lietuvos ir pasaulio pelkėmis. Kadangi Pasaulinės pelkių dienos minėjimas  buvo finansuotas projekto „Aplinkosauginio švietimo tinklo sukūrimas darnios bendruomenės ugdymui“ lėšomis, buvo trumpai pristatyti projekto tikslai ir uždaviniai. Skaityti toliau…

Daugumai žmonių pelkės yra nenaudingi, nederlingi žemės plotai, kuriuos, jų manymu, reikia sausinti ar kitaip paversti naudingu žmogui žemės plotu: iškasti kūdrą, patvenkti, užsodinti mišku. Kaip žinia, pelkių reikšmė Žemės ekosistemai yra itin didelė: (1) jose vyksta intensyvus energijos kaupimasis; (2) turi įtakos vietos klimatui didindamos oro drėgnumą; (3) įtakoja vandens režimą bei cheminę sudėtį; (4) apsaugo po jais glūdinčius ir greta esančius dirvožemius nuo erozijos; (5) durpžemiuose vystomas žemės ir miškų ūkis; (6) jose yra sukaupta apie 10 % pasaulio gėlo vandens resursų; (7) pelkių augalai naudojami maistui, pramonėje, medicinoje; (8) atlieka rekreacinę bei estetinę funkcijas; (9) daugelyje tautų pelkės turi svarbią religinę, simbolinę reikšmę; (10) pelkėse susikaupęs durpių sluoksnis yra dar menkai tyrinėtas istorijos „metraštis”, kuriame nemažai dar neatrastų tiek gamtos, tiek kultūros istorijos faktų.

Tam, kad praplėsti žinias ir supratimą apie pelkes, Pasaulinei Pelkių dienai paminėti, Varnių regioninio parko direkcija kartu su Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazija ir bendraminčių klubu „Sietuva“ organizavo renginį „Pamilkime pelkes“. Skaityti toliau…

Marsilea hirsuta

Jeigu sausumos pelkinėms sistemoms kaip galimus pagalbininkus pasisavinant maisto medžiagų perteklių iš aplinkos paminėjome sausumoje augančius paparčius, tai natūralu, kad komponuojant vandenines sistemas su jose tarpstančiais vabzdžiaėdžiais augalais, taip pat galima panaudoti įvairius sporinius induočius, prisitaikiusius gyventi po vandeniu. Toliau aptarsime keletą nuo senų laikų dažniausiai akvariumininkų auginamų vandeninių paparčių genčių atstovų.

Marsilija

Dažnai akvariumuose ir poliudariumuose auginamos miniatiūrinių paparčių rūšys. Savo keturlapį dobilą ar kiškiakopūstį primenantys paparčiai, jų atsparumas ir gebėjimas prisitaikyti dirbtinėse sąlygose jau senai patraukė akvariumistų dėmesį. Šie paparčiai priklauso Marsileacea šeimai, turinčioje ir daugiau rūšių, kurias galima būtų panaudoti tiek vandens, tiek pelkinių ekosistemų komponavime. Todėl šią šeimą vertėtų aptarti kiek plačiau. Skaityti toliau…

Ramsar40Trečiadienį, vasario 2 d., Aplinkos ministerijoje bus pažymėta Pasaulinė pelkių diena. Jai skirto seminaro dalyviai – valstybės institucijų, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovai – aptars šlapžemių apsaugos mūsų šalyje aktualijas ir praktinius darbus, naujausius mokslinius tyrimus, paminės Ramsaro konvencijos keturiasdešimtmetį. Ši konvencija vienija šalis, siekiančias išsaugoti pelkes, kaip unikalias ekosistemas visame pasaulyje.

Dabar Pasaulinę pelkių dieną pažymi 160 pasaulio valstybių – tarp jų ir Lietuva, prisijungusių prie Ramsaro konvencijos. Šis tarptautinis susitarimas buvo pasirašytas prieš 40 metų – 1971 m. vasario 2 d. Irano mieste Ramsare. Pagal Ramsaro konvenciją saugomos ne tik planetos išlikimui svarbios pelkės, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Visos jos vadinamos šlapžemėmis. Tai žemapelkės, aukštapelkės, nendrynai, dirbtiniai ir natūralūs vandens telkiniai, pastoviai ar laikinai užmirkusios teritorijos, kuriose nuolat telkšo vanduo arba jis nuolat teka. Joms priskiriamos ir jūrų dalys, kurių gylis atoslūgio metu neviršija šešių metrų. Skaityti toliau…

Kiekvienais metais, vasario 2 dieną minima Pasaulinė pelkių diena (World Wetlands Day, WWD).

Ši diena minima todėl, kad 1971 metais Ramsaro mieste (Iranas) buvo pasirašyta Ramsaro pelkių konvencija.  Ši konvencija vienija šalis, siekiančias išsaugoti pelkes, kaip unikalias ekosistemas visame pasaulyje. Nuo 1997-ųjų metų pradėta PPD švęsti oficialiai, informacija apie renginius talpinama oficialiame konvencijos puslapyje – http://www.ramsar.org.

2011-aisiais sukako 40 metų, kai buvo pasirašyta Ramsaro pelkių konvencija. Ta proga  konvencijos sekretoriato generalinis sekretorius Anada Tiéga pasveikino visas 160 prie konvencijos prisijungusias valstybes, vyriausybės institucijas, nevyriausybines organizacijas, piliečių bendruomenes, kurių veikla susijusi su pelkių apsauga.

Pasaulyje pelkių diena pažymima organizuojant įvairius renginius, minėjimus, konferencijas, aplinkotvarkos talkas (2011-ųjų metų renginių sąrašas).

PPD švenčiama  ir Lietuvoje…

2011

  • Varnių regioninio parko direkcija kartu su Motiejaus Valančiaus gimnazija ir klubu „Sietuva” organizavo renginį „Pamilkime pelkes”, skirtą Pasaulinei Pelkių dienai paminėti.
  • Kamanų valstybinio gamtinio rezervato darbuotojai kviečia paminėti Tarptautinę pelkių dieną ekskursija po pelkes.
  • Nemuno deltos regioninio parko direkcija Pasaulinei pelkių dienai skirtus renginius organizavo vasario 2 d. Rusnės pagrindinėje mokykloje ir Šilutės F. Bajoraičio bibliotekoje, o vasario 3 d. – Kintų vidurinėje mokykloje.
  • Aplinkos ministerija 2001 m. vasario 2 d. organizavo renginį, skirtą Ramsaro konvencijos 40 metinėms paminėti. Renginyje – pranešimai apžvelgiant Ramsaro konvencijos reikšmę, pelkių tvarkymo aktualijas Lietuvoje ir Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, jų atkūrimo metodus. Diskusija tarp valstybės institucijų, universitetų, nevyriausybinių organizacijų atstovų „Lietuvos pelkių (šlapynių) ateitis: apsaugos ir tvarkymo kryptys, metodai, institucinis dalyvavimas” .

2012

2013

2016

Dar šiek tiek istorijos…

Jogaila Mackevičius