Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

Nors šiemet prisiplanavau daugiau dėmesio skirti dar nematytų gamtoje orchidėjų rūšių paieškoms, bet kardalapis garbenis (Cephalanthera longifolia) yra taip arti namų, kad nepasimatyti būtų neatleistinas aplaidumas. Todėl pradėjau artimiausia augimvietę tikrinti dar gegužės pabaigoje.

Deja, kaip ir pernai, taip ir šiemet, nepriklausomai nuo to, kad oro sąlygos abiem pavasariais labai skyrėsi, garbeniai pradėjo slapukaudami rodytis birželio pirmomis dienomis. Pirmiausia pavykdavo užfiksuoti po keletą nedidelių baltų plėmų tarp žolių, o jau po keleto dienų buvo akivaizdžiai matomi ir visi žiedynai. Skaityti toliau…

Praėjusiais metais jau rašiau, kaip užsibrėžęs patikrinti keturias iš 2014 metų žinomas žaliosios plateivės (Coeloglossum viride) augavietes, antrame maršruto taške patyrėme navigacinę nesėkmę, kurios pataisyti jau nebebuvo laiko. Taip ir neišėjo pernai nuvažiuoti dar kartą. Bet prisiruošta buvo šiemet, birželio 29 dieną. Taip pat po darbo.

Šį kartą pataikėm į reikiamą Vilnelės krantą. Deja, nieko panašaus į tinkamas augavietes rasti nepavyko. Visos pievos, pernai taip gerai atrodžiusios iš priešingo upės kranto, buvo aukštažolės, priaugusios rykštenių ir dilgėlių.

Jogaila Mackevičius

Jau ne vienerius metus socialiniame tinkle Facebook stebiu savo draugo Krzysztof Banaś keliamas vabzdžiaėdžių augalų nuotraukas. Kai daugiau nei dešimtmetį domiesi kokia nors augalų grupe (sistematine, ekologine ar pan.), nesunku iškarto suprasti, kur yra verta dėmesio kolekcija. Pasirodo, susidomėjęs buvau ne tik aš. Taip vieno vasaros orchidėjų žygio metu, besigrožint žydinčiais ofriais ir kilo mintis: „o kodėl gi nepamačius šios kolekcijos iš arti?” Mintis netruko išsirutulioti į paprastą kelionės planą. Kadangi kolekcija Gdanske, į abi puses daugiau nei 1200 km, per savaitgalį taip paprastai nesuvažinėsi. Taigi, viena diena pirmyn, viena diena atgal, o per viduriuką – vabzdžiaėdžiai augalai. Kadangi kolekcija šiltnamiuose, nėra labai ir svarbu, kuriuo metu laiku ten apsilankyti. Nusprendėme – spaly. Skaityti toliau…

Nuo pagrindinės erdvės antrame aukšte esančios heliamforų kolekcijos sunku buvo atplėšti žvilgsnį.

Jogailos Mackevičiaus nuotraukos

Didžioji kolekcijos dalis buvo įkurdinta trijuose šiltnamiuose.

Jogailos Mackevičiaus nuotraukos

Vabzdžiaėdžių augalų pamatėme ne tik šiltnamiuose, jų buvo tiesiog koridoriuje.

Taip pat nedidelė kolekcijos dalis buvo įkurdinta fitotronuose. Čia daugumą sudarė tuklės ir saulašarės.

Jogailos Mackevičiaus nuotraukos

Nepriklausomai nuo to, gera tai, ar bloga, viskas šiame pasaulyje turi pradžią ir pabaigą. Taip ir mūsų kelionei atėjo paskutinė diena. Nostalgiškai papusryčiavę, patraukėme Varšuvos link. Bet nuotykiai čia dar nesibaigia. Kažkur pusiaukelėje tarp Krokuvos ir Varšuvos mūsų laukė dar vienas taškas, dar vienas kalnas su nariuotąja ilgalūpe.

Šiek tiek turėjome nusukti nuo autostrados ir atsidūrėme kaimo vietovėje su daugybe naujų statybų. Prisiparkavę šlaito apačioje,, vėl patraukėme įkalnėn. Gana platus keliukas vinguriavo tarp senolių bukų. Pomiškio buvo nedaug, bet viskas skendėjo didžiulių medžių šešėliuose. Skaityti toliau…