Jau ne vienerius metus socialiniame tinkle Facebook stebiu savo draugo Krzysztof Banaś keliamas vabzdžiaėdžių augalų nuotraukas. Kai daugiau nei dešimtmetį domiesi kokia nors augalų grupe (sistematine, ekologine ar pan.), nesunku iškarto suprasti, kur yra verta dėmesio kolekcija. Pasirodo, susidomėjęs buvau ne tik aš. Taip vieno vasaros orchidėjų žygio metu, besigrožint žydinčiais ofriais ir kilo mintis: „o kodėl gi nepamačius šios kolekcijos iš arti?” Mintis netruko išsirutulioti į paprastą kelionės planą. Kadangi kolekcija Gdanske, į abi puses daugiau nei 1200 km, per savaitgalį taip paprastai nesuvažinėsi. Taigi, viena diena pirmyn, viena diena atgal, o per viduriuką – vabzdžiaėdžiai augalai. Kadangi kolekcija šiltnamiuose, nėra labai ir svarbu, kuriuo metu laiku ten apsilankyti. Nusprendėme – spaly.
Kaip tarėme, taip ir padarėme. Susitarėme dėl spalio antros pusės iš anksto, Krzysztof maloniai sutiko mus priimti. Ir jau netrukus, spalio 21 dieną, dvi Linos, Aurimas, Erikas ir aš sėdome į automobilį ir patraukėme Gdansko link. Kelionė nei pirmyn, nei atgal neprailgo, o ir vairavimas manęs neišvargino. Kai kelionėje gera kompanija su tais pačiais pomėgiais, visada yra apie ką išsikalbėti, ir laikas pralekia nepastebimai.
Šį kartą praleisiu visas papildomas veiklas (Gdansko parkus, senamiesti, karčiamas ir t.t.), apie jas – kitą kartą. Apsistosiu tik ties pagrindiniu kelionės tikslu – didžiausia Europoje privačia ne komercine vabzdžiaėdžių augalų kolekcija.
Ji nenupasakojamai įspūdinga. Pats jos šeimininkas pametęs bendrą augalų skaičių. Kolekcijos pagrindas – heliamforos ir ąsoteniai. Yra surinktos visos pasaulio heliamforų rūšys ir jų hibridai, šiltnamiuose ąsotėlius augina apie 150 ąsotenių rūšių. Yra ir kitų vabzdžiaėdių augalų genčių atstovų – skendenių, saulašarių, tuklių, ir t.t. Galima pamatyti ir pseudovabzdžiaėdžių – brochinijų, katopsių.
Su kolekcijos šeimininku tarp ąsotenių
Ilgokai svarsčiau, kaip geriau papasakoti įspūdžius, ir vėl gi nutariau pasinaudoti senai patikrintu metodu – geriausiai pasakoja vaizdas. Todėl sukūriau tris nuotraukų galerijas. Pirmoji jų – heliamforų ekspozicija. Ji pasitinka lankytojus pagrindinėje universiteto erdvėje, antrame aukšte. Tai – sienoje sumontuota sistema, užtikrinanti tinkamas sąlygas heliamforoms augti. Kartu puikuojasi ir kiti augalai – skendeniai, paparčiai, brochinijos ir kiti bromelijiniai,
Pakankamai „išspragsėję” fotoaparatais (nes atrodo tų nuotraukų niekada negana) prie heliamforų, patraukiame į šiltnamius. Jei heliamforų ekspozicija tiesiog atima žadą, tai šiltnamiuose atrodo ir kvėpavimas, ir širdis tuoj sustos iš nuostabos. Visi trys šiltnamiai – antrojoje nuotraukų galerijoje. Gal tiksliau būtų sakyti „šiltnamio sekcijos”, nes kiekvienoje jų – skirtingos sąlygos. Viename palaikoma aukšta temperatūra ir didelė santykinė oro drėgmė, kitame oras sausesnis, vėsesnis, didesnė ventiliacija. Pagal tai suskirstyti ir augalai. Nes, pavyzdžiui, žemumų ąsoteniams reikia tropikų drėgmės ir šilumos, heliamforoms – šiltos dienos ir vėsios nakties, o aukštumų ąsoteniams – vėsesnio ir labiau judančio oro.
Šiltnamiuose užtrukome, reikėjo atgauti kvapą. Ir fotografavome, ir filmavome, ir klausėmės Krzysztof pasakojimų apie kolekciją, jos egzempliorius, jų atsiradimo istorijas.
Bet tai dar ne viskas, ąsotenius galėjome pamatyti ir universiteto koridoriuose, uždarytus į orchidariumus. Taip pat dalis kolekcijos auginama fitotronuose. Tai daugiausia tuklės ir saulašarės. Apie tai – trečiojoje nuotraukų galerijoje.
Užtrukome tik keletą valandų, bet įspūdžiai neabejotinai išblės negreitai. Kaip ir visi nuostabūs dalykai, taip ir ši mūsų ekskursija netruko baigtis, suteikdama mums peno dalintis įspūdžiais ne tik kelionės atgal metu, bet ir gerokai po jos.
Jogaila Mackevičius
Linos Deimantavičiūtės nuotrauka
