Sparnuotasis ąsotenis (Nepenthes alata Blanco) – vabzdžiaėdis augalas, priklausantis apie 110 rūšių turinčiai ąsoteninių (Nepenthaceae) šeimai. Natūraliai gamtoje sutinkamas tik Filipinuose ir yra šio regiono endeminė rūšis. Pirmasis rūšį aprašė ir į botaninę nomenklatūrą įtraukė Francisco Manuel Blanco 1837 metais.
Kaip ir visi ąsoteniai tai – tropinė rūšis. Labai nereikli auginimo sąlygoms, dėl ko visame pasaulyje paplito vabzdžiaėdžių augalų augintojų kolekcijose gal net gausiau nei natūraliose augimvietėse.
Polimorfinė rūšis, savo morfologiniais požymiais įvairuojanti, priklausomai nuo augimo regiono.
Rūšies viduje sistematikai išskiria keletą formų:
- N. alata f. variegata Hort. ex P.Mann (1996);
- N. alata var. biflora Macfarl. (1908);
- N. alata var. ecristata Macfarl. (1908).
O kadangi ąsoteniai gana nesunkiai kryžminasi tarpusavyje, gamtoje susidarė visa eilė natūralių hibridų: Skaityti toliau…
Apskritalapė saulašarė (Drosera rotundifolia) – saulašarinių (
Su didžiąja dalimi Lietuvoje augančių vabzdžiaėdžių augalų rūšių galima susipažinti tik pelkėje. Dažniausias sutinkamas vabzdžiaėdis augalas mūsų krašte be jokios abejonės yra apskritalapė saulašarė. Be jos dar sutinkamos kelios saulašarių rūšys – mažalapė, bukalapė, ilgalapė.
Dauguma stambesnių vabzdžiaėdžių augalų auginami atskiruose, „individualiuose ” vazonuose ar induose. Taip pat galima atskirai auginti ir smulkiuosius. tačiau jų priežiūra šiek tiek sudėtingesnė. Dažniau reikia pasirūpinti, kad augalui nepritrūktų vandens, neperkaistų mažame vazonėlyje esančios jo gležnos šaknys. Mažoje ekosistemoje (jei taip galima pavadinti vazoną su substratu ir augalu) dažnesni ir ryškesni sąlygų pokyčiai, kas vabzdžiaėdžiams augalams nelabai patinka.
Turbūt tema „vabzdžiaėdžiai ir karštis” galėtų būti labai ilgai svarstoma ir diskutuojama, nes vabzdžiaėdžiai kaip augalų grupė yra labai skirtinga savo tiek kilme, tiek ekologinėmis prisitaikymo sąlygomis. Šiomis dienomis Lietuvoje tvyrantis karštis turbūt pridarė nuostolių visiems augalų augintojams. Apie karščio ir sausros padarinius kalbama vis dažniau ir dažniau.
