Nors dar yra laiko atsiųsti savo skendenių iššūkio rezultatus, bet kol kas nesu gavęs nė vieno skaitytojo nuotraukų. Taigi, kol kas prisiminsiu, kaip man šiais metais sekėsi su jų paieškomis.

Nors iš tikrųjų, skendenis yra toks augalas, kad ieškok jo neieškojęs – arba jis tau pasirodo, arba ne.

Gaila, šiemet neradau laiko nuvažiuoti į Kaišiadoris masinio pelkinio skendenio (Utricularia australis) žydėjimo metu. Bet iš kitų pasakojimų žinau, kad jie ten vis dar gausiai žydi.

Šiemet pirmą kartą skendenius sutikau birželio 15 dieną, prie Bakanauskų ežerėlio apžvalgos aikštelėje. Čia nedidelėse pelkės properšose kartu augo ir žydėjo balinis (Utricularia intermedia) ir mažasis (Utricularia minor) skendeniai.

Mažasis skendenis, Utricularia minor, Bakanauskų pelkė, birželio 15 d.

Mažasis skendenis, Utricularia minor, Bakanauskų pelkė, birželio 15 d.

Balinis skendenis, Utricularia intermedia, Bakanauskų pelkė, birželio 15 d.

Dar po dešimtie dienų šį skendenių duetą sutikau Plomėnų pelkėje. Tik čia nė vienas jų nežydėjo.

Mažasis skendenis, Utricularia minor, Plomėnų pelkėje, birželio 25 d.

Balinis skendenis, Utricularia intermedia, Plomėnų pelkėje, birželio 25 d.

Toliau kažkaip visas mėnuo praėjo be skendenių, kol liepos pabaigoje suzgribau, kad reikėtų dar ir paprastojo skendenio (Utricularia vulgaris) paieškoti. Tai buvo likusi vienintelė rūšis, kurios nesu matęs Lietuvoje. Socialiniuose tinkluose kaip tik pamačiau panašių žiedų nuotraukas ir užklausiau koordinačių. Paaiškėjo, nuotraukos darytos nedidelėse pakelės balutėse netoli Maišiagalos. Todėl vieną vakarą po darbo ten ir nuvažiavau. Deja, skirtingai nuo street view duomenų, čia buvo sužėlę krūmai, buvo daug vandens, ir prie balučių pakraščio man nieks geresnio kelio neparodė. Taigi, pamačiau tik nedidelius gelsvus taškelius kitame krante. Ar tai buvo paprastasis skendenis, garantuoti negaliu.

Maišiagalos apylinkių balos liepos 26 d.

Dar vienas susitikimas su pasakiškais vaizdais buvo liepos 31 dieną, begrįžtant iš belapės antbarzdės ekspedicijos, Latvijoje, netoli Rygos pamatėme visą skendenių ežerą. Deja, prie ežero nebuvo jokio priėjimo. Vietinis gyventojas mums net gi valtį pasiūlė, bet nelabai turėjome laiko po ežerą irstytis. Tai ir liko prisiminimams tik panoraminės nuotraukos.

Skendenių ežeras Latvijoje liepos 31 d.

Mintis apie paprastąjį skendenį niekaip nedavė ramybės, tad vieną dieną, užmatęs vėl gi socialiniuose tinkluose kitas nuotraukas, nuvažiavau ir prie netoliese esančio Eglinės kaimo, į mažą durpynėlį su tvenkinukais. Bet rugsėjo 28 dieną tikėtis žydinčių skendenių yra naivu. Radau tik keletą vegetatyvinių ūglių su jau susiformavusiais žieminiais pumpurais.

Eglinės kaimo apylinkių kadaise eksploatuoto durpyno balos rugsėjo 28 d.

Teks atidžiau pasižvalgyti sekančiais metais.

Jogaila Mackevičius