Praeitais metais sezono uždarymas buvo rugpjūčio 3 dieną, Žuvinto biosferos rezervate. Ieškojome elbinio skiautalūpio. Šiemet taip pat su šiuo skiautalūpiu uždarėme sezoną, bet visu mėnesio vėliau – rugsėjo 3-4 dienomis. Tiesa, šiemet programa buvo gerokai įvairesnė. Sezoną pabaigtuves šventėme keturiese – aš, Mindaugas, Raimondas ir Bartas.

Jau penktadienį iš vakaro atvykome į poilsiavietę prie Aiseto ežero, pavakaroję ir pernakvoję, sekančią dieną patraukėme į Žaliosios plateivės talką. Apie ją nebepasakosiu, spustelkit nuorodą ir pamatysit, kad ir talka šiemet turėjo daugiau smagumo nei vien cepelinai. Diena praėjo labai greitai.

Vėl vakarojimas prie židinio ir nakvynė prie Aiseto, rytinės maudynės ir kelionė į kitą Lietuvos galą. Į Buktos mišką. Čia nereikėjo labai stengtis, kad surasti vis dar žydinčių elbinių skiautalūpių.

Žvilgsnis į Aiseto ežerą

Smagu buvo sutikti ir Aušrą, beieškančią gero kadro skiautalūpių augimvietėje.

Prie elbinio skiautalūpio

Po elbinio sekė trumpalapis skiautalūpis Sabališkės pedologiniame draustinyje. Čia žinojome tik apytikslias koordinates, bet ne sunkiai atradome ir skiautalūpius. Skirtingai nuo elbinio, visi jie jau buvo nužydėję.

Trumpalapis skiautalūpis

Laikas tokiuose žygiuose labai greitai bėga, tad nė nepastebėjome, kaip saulė ėmė linkti vakarop. O mūsų laukė dar paskutinės paieškos – laksva Plomėnų pelkėje. Deja, kol nusigavome į pelkę, patekėjo ir mėnulis. O laksvos, matyt gavusios pirmųjų šalnų, sėkmingai nubarstė žiedus ir tapo panašesnės į šalimais augančias viksvas nei į orchidėjas.

Plomėnų pelkė temstant

Atrodo, sezonas buvo turiningai uždarytas.  Tik tas uždarymas gavosi šiek de jure. „Orchidėjinės veiklos” de facto dar toli gražu nesibaigė. Dar sekė visa eilė talkų, žieminių skrotelių fotografavimas, ir pan. Ir atrodo, kad šiemet sezonas galutinai baigsis tik apie gruodžio vidurį…

Jogaila Mackevičius
Mindaugo Rylos, Jogailos Mackevičiaus nuotraukos