Susipažinkime: kairėje matome Epipactis heleborine, dešinėje – mums labiausiai įprastą Epipactis atrorubens spalvinę formą. Na, o centre – šių rūšių hibridas – Epipactis × schmalhausenii (kiek man žinoma – pirmą kartą Lietuvoje).

Labanoro regioninis parkas, 2021 m. liepos 15 d.

Pernai metais ponios Editos siųstose nuotraukose pamačiau keistai atrodančių augalų, tačiau tais metais į vietą nuvykti nebuvo progos, teko tai atidėti šiems metams. Dėja, bet šiųmetė sausra populiacijos nepagailėjo. Labanoro girioje tvyrantys karščiai augalus privertė numesti dar neišsiskleidusius pumpurus, daugelis augalų tikriausiai taip ir liks nežydėję. Vis tik pavyko rasti vieną hibridinį augalą.

Atkreipkite dėmesį į lūpos formą: helleborine gūbriukai lygūs, atrorubens – „raukšlėti“. Tuo tarpu hibrido tiek žiedo forma tiek spalva tiek ir lūpos gūbrelių forma – tarpiniai.

Mindaugas Ryla