Liepos 23 dieną pasigrožėjęs beprasidedančiu miškinės plikaplaiskės (Neottianthe cuculata) žydėjimu Kavarske, nutariau begrįždamas užsukt į Varnikų pažintinį taką. Čia kažkada tako pradžioje buvome atradę ir vienalapį gedutį (Malaxis monophyllos), o ir šiaip senai jau buvau šiame take buvęs (paskutinysis kartas – per Pasaulinę pelkių dieną 2018 metais). Todėl kelios dešimtys kilometrų į šalį nepasirodė labai didelis iššūkis.

Apie taką svetainėje galite rasti ne vieną įrašą, tereikia paieškos laukelyje suvesti raktinį žodį „varnikų„.

Kaip bebūtų liūdna, takas šį sykį man pasirodė apdžiūvęs ir „nustekentas”. Ta jo dalis kuri eina miško takeliais nepasikeitusi nė kiek. Bet medinis takas išsiklaipęs, vietomis išlūžęs, žodžiu, susidėvėjęs. O ir vandens pelkėje kaip niekad dar nebuvę mažoka. Lankytojai užuot ėję lentučių taku, šiam aplūžus, eina jo pakraščiais per pelkę. abejose tako pusėse jau išminti takai ir brydės.

Ir pati pelkė keičiasi. Niekada čia nemačiau tokių varnauogynų, kurie sudaro rimtą konkurencinę aplinką pagrindiniam pelkės vabzdžiaėdžiui augalui – apskritalapei saulašarei.

Paskutinėje pelkės atkarpoje, prie ežero, kitoje tako pusėje kažkada atrodė, kad tyvuliuoja nedideli ežerėliai. Pasirodo, ten tik balos. Nusekus vandeniui, matėsi plikos durpės plėmai.

Tikėkimės vandens daugės ir pelkė atsigaus, o takui suremontuoti prižiūrėtojai netruks rasti lėšų.

Jogaila Mackevičius