|
Šį kartą nekalbėsiu ilgai. Tik panagrinėsiu keletą sąvokų vabzdžiaėdžių augalų kontekste. Šios sąvokos labai dažnai maišomos. Kiek teko bendrauti kad ir forumuose, visur šie trys reiškiniai yra dažniausiai vadinami mutacijomis. Taigi – mutacijos, metamorfozės, vystymosi sutrikimai…
Į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos vabzdžiaėdžių augalų ir kiminų rūšys .
Lietuvoje vabzdžiaėdžiai augalai dažniausiai natūraliai aptinkami pelkėtose vietovėse, pievose. Kai kurios rūšys, tokios kaip apskritalapė saulašarė – gana gausiai. Tačiau nykstant natūralioms pelkėms, drėgnoms pievoms, mažėja ir tinkamų vabzdžiaėdžiams tarpti biocenozių. Susipažinkime šiek tiek detaliau – kokios gi būna tos mūsų pelkės ir pievos…
Pagrindinis anatominis bruožas, išskiriantis vabzdžiaėdžius augalus į atskirą grupę, yra jų gaudyklės – pakitę organai (lapai, šaknys, stiebai) ar organų dalys, prisitaikę privilioti norimą grobį, jį sugauti ir suvirškinti. Straipsnyje trumpai apžvelgiami gaudyklių tipai, jų skirstymas, kai kurie anatominiai ir funkciniai ypatumai.