Musėkautas

Apie vabzdžiaėdžių augalų kolekcionavimą sistematiniu požiūriu jau kalbėjome kiek anksčiau. Aptarėme paprasčiausius variantus – monotipines (turinčias vieną rūšį) gentis, apžvelgėme vieną lengviausiai surenkamų į atskirą kolekciją – Saracėnijų – gentį. Šio straipsnio objektas – Heliamforos – yra tikras iššūkis tiek vabzdžiaėdžių augintojui, tiek kolekcionieriui.

Heliamforos (Haliamphora) – nedidelė saracėnijinių (Sarraceniaceae) šeimos augalų gentis, kurioje priskaičiuojama tik 18 rūšių. Pavadinimo reikšmė skirtinguose literatūros šaltiniuose aiškinama skirtingai. Viena versija, kad jis kilęs ne iš lotynų, bet iš graikų kalbos „helios” – saulė, „amphora” – ąsotis. Kitur pirmoji genties pavadinimo žodžio dalis kildinama iš taip pat graikiško žodžio „helos” – pelkė. Taigi, tai arba „saulės amforos”, arba „pelkės amforos”.

Jei saracėnijos vadinamos Šiaurės Amerikos ąsotiniais augalais, tai heliamforos – Pietų Amerikos ąsotiniai augalai. Taip, ši gentis yra Pietų Amerikos žemyno endemikas (sutinkama tik šioje vietoje), visos jos rūšys sutinkamos šiaurinėje žemyno dalyje, Taipei stalkalniuose, plytinčiuose Gvianoje, Venesueloje, Brazilijoje, Gajanoje. Genties arealas nėra toks jau didelis, bet  vientisas. Skaityti toliau…