Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

Taigi, pagaliau siuntinį gavome. Dažniausiai jie atkeliauja gana tiksliai per siuntėjo skelbime nurodytą laiką. Supanikuoti ir pradėti ieškoti „pasiklydusio” siuntinio reikėtų tik pridėjus dar 3-5 dienas prie nurodyto termino. Juk visko pasitaiko: šventinės dienos, vėlesnis išsiuntimas (pranešimas, kad siuntinys jums išsiųstas programos gali būti sugeneruotas automatiškai, realiai tai įvyksta per kelias ateinančias dienas), ir pan. Gavus siuntinį nereikėtų pamiršti apie tai pranešti siuntėjui.

Paprastai sėklos būna supakuotos į  keletą paketų, maišelių ir siunčiamos voke su „pamušalu”.

Skaityti toliau…

Pirmojoje dalyje kiek aptarėm į ką reikia atkreipti dėmesį plečiant savo vabzdžiaėdžių augalų kolekcijas kai užsisakome sėklas iš užsienio augintojų elektroninės prekybos priemonių pagalba. Žvilgtelkim, kaip atrodo praktiškai vienas  konkretus pavyzdys. Skaityti toliau…

Nors už lango vis dar stabiliai įsitvirtinę šaltis ir sniegas, ilgėjančios dienos vis ryžtingiau žada ateinantį pavasarį. Tuoj suskubsime sėti vienmečius ir daugiamečius augalus savo šiltnamiams, daržams ir gėlynams.

Pavasario, kartu su visais laukia ir vabzdžiaėdžių mėgėjai. Ar visada tai tinkamiausias sėjos metas? Dažniausiai, taip. Ilgėjančios dienos, didėjantis šviesos srautas, šiluma – pagrindiniai faktoriai, leisiantys naujiems augalams greitai augti, sutvirtėti ir tinkamai pasiruošti pirmajam ramybės periodui.

Vabzdžiaėdžių kaip ir visų kitų augalų  sėjai reikia tinkamai pasiruošti. Skaityti toliau…

Iš beveik 200 rūšių saulašarių (Drosera) genties augalų Lietuvoje sutinkamos tik trys rūšys ir vienas savaiminis tarprūšinis hibridas. Skaityti toliau…

Netolimi saulašarių giminaičiai – rasotiniai (Drosophyllaceae) dar visai nesenai buvo priskiriami saulašarinių (Droseraceae) šeimai. Šį priskyrimą lėmė pirmiausia fiziologinis medžiojimo mechanizmo panašumas. Ir saulašarės, ir rasorės išskiria lipnų skystį ant neilgų liaukinių plaukelių, kuriais nusėtas visas šių augalų lapų paviršius.

Tačiau po detalesnės analizės 1989 metais nutarta išskirti monotipinę gentį Drosophyllum į atskirą monotipinę Drosophylaceae šeimą.  Šeimoje – tik viena rūšis. Tai luzitaninė rasotėDrosophyllum lusitanicum (L.) Link. Skaityti toliau…

Dar viena „ąsotinių” augalų šeima – kriaukleniniai (Cephalotaceae). Nedidelė šeima, kurioje tėra viena gentis – kriauklenis (Cephalotus), o joje – viena rūšis – pūslinis kriauklenis (Cephalotus follicularis).

Sistematinė padėtis: karalystė – Augalai (Plantae), skyrius – Magnolijūnai (Magnoliophyta), klasė – Magnolijainiai (Magnoliopsida), poklasis – Erškėčiažiedžiai (Rosidae), eilė –  Erškėtiečiai arba kirškiakopūstiečiai (Oxalidales arba Rosales), šeima – Kriaukleniniai (Cephalotaceae Lobill.). Skaityti toliau…

Vasario 2 d. Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo paminėta Tarptautinė pelkėtų vietovių diena. Nemuno Deltos regioninio parko direktorius Ramūnas Lydis, vyr. ekologai ekspertai Kristina Mudinaitė ir Robertas Kubilius pristatė pranešimus apie Šilutės rajono Aukštumalos aukštapelkių formavimosi priešistorę, šlapžemių florą ir fauną, Aukštumalos aukštapelkės eutrofikaciją, svarbiausias šių dienų pelkėdaros aktualijas.

UAB „Klasmann Deilmann“ laboratorijos vadovė Nijolė Baublienė pristatė Šilutės durpyno resursus, jų gavybos rodiklius, durpių pramonės specifiką, panaudojimą Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse bei durpių eksportą į įvairias pasaulio šalis, net į tolimąją Kiniją. Skaityti toliau…