Šiandien nuo pat ryto puikus saulėtas oras, Baltosios Vokės pelkėje pirmą kartą šiemet pamačiau gerves. Atrodo, stipresnio atšalimo nebebus, ir pavasaris netruks ateiti – nesvarbu, palaipsniui, ar vienu ypu. Per žiemą praeiti visi Neries regioninio parko pažintiniai takai, apeitas Balsio ežeras, žodžiu, viskas, kas yra arčiausiai namų, aplankyta. Beliko Varnikai. Po to jau prasidės pavasario reikalai ir vasaros maratonas.

Į Varnikus išsiruošiau gana vėlai, todėl vienatve pasidžiaugti nepasisekė – take jau buvo pilna žmonių. Visi karštligiškai bandė parkuotis apledėjusioje stovėjimo aikštelėje ar jos prieigose. Suprantama, kiekvieno takučio smėliuku nepabarstysi, bet bent jau parkingus taką prižiūrinčios institucijos galėtų patvarkyti.

Take slidumo irgi užtektinai. Gausus sniegas lankytojų suplūktas, atlydžio pratirpytas ir pastarųjų naktų šaltuko „išblizgintas“. Ėjimo tempas lėtokas, bet tai tik į naudą – daugiau laiko pasižvalgyti akims.

Varnikų pažintiniame take ir vasarą kažko reto nelabai atrasi, o žiemą jis veikia tik kaip relaksacinė erdvė. Tad smagiai pražygiavome jo 4,5 kilometro, užsipirkome kibinų „Senojoje kibininėje“ ir grįžome namo ramybėje praleisti likusią sekmadienio dalį.

Žinoma, koks gi įrašas be nuotraukų:

Nors dar tik vasario vidurys, ir iki vasaros, kai Lietuvoje pasirodo vabzdžiaėdžiai augalai, dar ištisi trys pavasario mėnesiai, bet tas gamtos budimas veikia kažkaip užburiančiai.

Jogaila Mackevičius