Geras pavyzdys dažnai užkrečiamas. Mindaugas Ryla pasidalino savo plaurečių laukymės tvarkymo nuotraukomis su visais paaiškinimais, koks svarbus yra orchidiniams augalams augalinės dangos šalinimas. Ir jei anksčiau tą atlikdavo karvės, dabar reikia pasirūpinti mums patiems…

Artimiausios mano laukinės orchidėjos – plačialapiai skiautalūpiai – iškart už pietinės sklypo tvoros. Kaip jie čia atsirado, jau kita istorija, šiandien apie tai nesiplėsiu. Iškirstame šabakštyne susiformavo pievelė su žemuogėmis. Maždaug 10×3 metrų plotelyje gana saulėta, tik vidurdienį būdavo retų senų pušų metamas pavėsis. Bet ilgainiui keli palikti beržiukai nepastebėtai suaugo į didelius beržus, ir pavėsis „sustiprėjo“. Reikėtų tuos beržus „išimt“, bet tiek su tuom rūpesčio…

Tačiau tai netrukdo čia augti plačialapiams skiautalūpiams.

Pastebėjęs, kad jie čia yra, nustojau pjauti žolę vasaros metu. Kadangi skiautalūpiai išlenda gana vėlai, būna tik labai ankstyvas ir, žinoma, vėlyvas šienavimas, kai augalai išbarsto sėklas.

Plačialapių skiautalūpių pievelė prieš vėlyvąjį šienavimą

Būtent dabar sėklos jau išbarstytos, o ir ne vienas stiprus lietus nulijęs, tad tos sėklos, kurioms buvo lemta pasiekti žemės paviršių, jau laukia žiemos savo pozicijose. Kol kas šalnos pakandžioti skiautalūpiai dar kažkiek puikuosis savo rudeninėmis spalvomis. Po to nulinks, visiškai atmirs ir iki pavasario supus. Geriausiu atveju liks tik stiebelis.

Nušienauta

Tad šiandien pagaliau priėjo mano rankos prie vejapjovės, o su ja ir prie skiautalūpių pievelės. Nuskutau, vejapjovė surinko kiek galėjo. Paviršiuje liko susmulkintų lapų, bet kadangi dar beržai ir blindės jų primes, nugrėbsiu viską kartu po 1-2 savaičių.

Jogaila Mackevičius