Auginti saracėnijas mūsų klimato sąlygomis sunku. Jums būtinai reikia vėsios, bet ne šaltos žiemos, daug drėgmės ir šviesos aktyvaus augimo metu.

Viena iš labiausiai kambariuose auginti tinkančių rūšių yra gyslotoji saracėnija (Sarracenia psittacina). Ši rūšis neturi labai ryškiai išreikšto sezoniškumo, todėl kiek vėsesnėmis sąlygomis lengvai peržiemos ir gyvenamosiose patalpose.

Pavadinimas, jo reikšmė

Mokslinis augalo pavadinimas – Sarracenia psittacina Michx. (1803) – gyslotoji saracėnija.

Sinonimai: Sarracenia calceolata Nutt. (1834), Sarracenia pulchella Croom (1834), Sarracenia rubra auct. non Walt.: Steud. (1821).

Ši rūšis dar vadinama papūgine saracėnija (Parrot pitcher plant) dėl savo gaudyklių formos, primenančios papūgos snapą.

Sistematinė padėtis

Karalystė – Augalai (Plantae), skyrius – Magnolijūnai (Magnoliophyta), klasė – Magnolijainiai (Magnoliopsida), poklasis – Dilenijažiedžiai  (Dileniidae), eilė – Erikiečiai (Ericales), šeima – Saracėnijiniai (Sarraceniaceae), gentis – Saracėnija (Sarracenia).

Atradimas

Rūšį pirmasis aprašė prancūzų botanikas André Michaux 1803 metais.

Paplitimas

Rūšis paplitusį Šiaurės Amerikoje, Jungtinių Amerikos Valstijų pietrytinėje pakrantėje.

Morfologija ir augimo ypatumai

Tai – žemiausia iš visų saracėnijų rūšių. Dažniausiai jos gaudyklės išsidėsčiusios prie substrato paviršiaus ir primena papūgos snapą.

Pavasaris – aktyvaus augimo pradžia nubudus po žiemos miego

Rudeninės spalvos vasarai baigiantis

Gyslotosios saracėnijos gaudyklės savo sandara primena darlingtonijos gaudykles. Jos turi mažą angą, pro kurią į gaudyklių vidų patenka smulkūs vabzdžiai (skruzdėlės) ar vandens bestuburiai. Gyslotosios saracėnijos gaudyklės skysčiu užsipildo šaknų pagalba, į jas niekada nepatenka lietaus vanduo.

Rūšis sutinkama netoli vandens telkinių, dažnai užliejamose zonose.  Todėl gaudyklės gali pasipildyti ir potvynio metu, kai augalas yra paniręs vandenyje. Tokiu metu į jas taip pat patenka ir vandens paviršiuje ar gilesniuose sluoksniuose gyvenantys vabzdžiai bei kiti smulkūs vandens bestuburiai.

Žydi augalas ryškiai raudonais žiedais.

Auginimas dirbtinėmis sąlygomis

Visų saracėnijų auginimo sąlygos yra daugiau mažiau vienodos. Apie jas jau kalbėjome anksčiau. Tai – sezoninis augimas su būtinu ryškesniu ar mažiau išreikštu ramybės periodu, daug drėgmės turintis rūgštokas substratas,  minkštas bedruskis vanduo, lietus, padedantis užpildyti gaudykles virškinimo procesui reikalingu skysčiu. Didelio dėmesio ir kasdienio rūpesčio šie augalai nereikalauja, o didesnį jų paplitimą ir populiarumą augintojų tarpe, manau, riboja būtent ramybės periodo poreikis.

Gyslotoji saracėnija savo gentyje yra šiokia tokia išimtis. Visų pirma, jos gaudyklės užsipildo skysčiu be lietaus pagalbos, antra – jai nėra būdingas ryškus sezoniškumas, žiemos laikotarpiu ji mėgsta net gi kiek aukštesnę temperatūrą. Taigi, jei nusprendėme „susidraugauti“ su saracėnijomis, būtent gyslotoji turėtų būti pirmoji mūsų kolekcijoje.

Substratu galima pasirinkti durpinį substratą arba gyvus kiminus. Durpinis substratas turėtų būti rūgštokas, todėl neutralizuojančių komponentų, tokių kaip ceolitai, vermikulitas į jį geriau nemaišyti. Vienas iš paprasčiausių receptų: natūralios rūgščios durpės, perlitas ir rupus smėlis, sumaišyti santykiu 2:1:1.

Informacijos šaltiniai:

  1. Жизнь растений, 5(1) tomas, Maskva, 1980, Ж60501-571/103(03)-80-4306021000;
  2. James Pietropaolo, Carnivorous plants of the world, Honk Kong, 1986, ISBN 3-88192-356-7;
  3. Wikipedia.

Jogaila Mackevičius