Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

Keletas naktinių praeitos savaitės šalnų pridarė šiek tiek škados, tačiau dabar orai atrodo pasakiški. Gal jau ne vienas vabzdžiaėdžių augintojas išnešė savo augintinius į gryną orą – balkoną, terasą, kiemą. Jei ne, nevertėtų to atidėlioti. Gaivus oras, nakties vėsa ir lietus bus jiems tik į naudą. Tad jei tik yra galimybė, drąsiai perkelkite juos nuo palangių laukan. Skaityti toliau…

Kriauklenis (Cephalotus follicularis) – Lietuvoje dar labai retai sutinkamas vabzdžiaėdis augalas.

Maniškis kriauklenis auga durpių ir perlito mišinyje (santykis 1:1).  Smėlio nededu, nes neturiu. Auga plastmasiniame vazonėlyje, kurio matmenys 10×10 cm. Laistau tik į padėkliuką distiliuotu vandeniu.

Kriauklenį įsigijau praeitų metų viduryje iš Plantae Bohemica. Tada atrodė taip: Skaityti toliau…

Laikas bėga gana greitai… Gegužės 4 dieną Musekautas.lt svetainei sukanka vieneri metai. Metai, kai joje buvo paskelbtas pirmasis įrašas, pranešęs apie svetainės tematiką, kūrimo planus, pakvietęs kitus vabzdžiaėdžių augalų augintojus pasidalinti turima informacija, patirtimi, pasiekimais.

Per tą laiką ne kartą keitėsi svetainės išvaizda – buvo renkamas tinkamiausias šablonas. Kartu su šiais išoriniais pasikeitimais, pildėsi ir svetainės turinys. Šių metų pradžioje, paskelbus 100-ąjį įrašą, svetainės struktūra pradėta pamažu pertvarkyti ir sisteminti. Nenutraukdamas naujų straipsnių pasirodymo (šis įrašas – 134-asis), svetainės pertvarkos procesas vyksta ir dabar, tik skaitytojui nelabai pastebimu būdu.

Skaityti toliau…

Vaivorykšteniai (Byblis) – dideles saulašares primenantys augalai, dažniausiai sutinkami Australijoje ir aplinkiniuose regionuose. Liaukiniais medžiojančiais plaukeliais apaugęs visas augalas. Dalis vaivorykštenių yra daugiamečiai (ramybės periodą jie pralaukia dažniausiai nudžiovindami antžeminę dalį ir atželdami iš požeminių dalių), kiti – vienmečiai (ramybės būsenoje išbūnantys sėklos pavidalu).

Linažiedis vaivorykštenis (Byblis liniflora) – vienmetis augalas.  Jo augimvietės dalį metų laiko būna drėgnos, pažliugusios, kitą dalį – išdžiūna. Būtent per drėgnąjį sezoną šie augalai sudygsta, išauga, sužydi, subrandina ir išbarsto sėklas. Tokias sąlygas jam reiktų sudaryti ir dirbtinai auginant. Mūsų krašte, žinoma, tam geriausiai tinka vasaros laikotarpis. Skaityti toliau…

Turiu pripažinti, kad substratams iki šiol buvo skirta mažokai dėmesio.  Bet jei daugiau pasigilinus – ką ten daug apie juos kalbėt…

Visi vabzdžiaėdžiams augalams naudojami substratai galėtų būti suskirstyti į kelias grupes: „gyvus”, organinius, mineralinius ir mišrius. Skaityti toliau…

Balandžio pradžioje atsargiai pasigyriau, kad kai kurie plėšrieji augintiniai ėmė krauti pumpurus. Kai kurie jų nužydėjo labai sparčiai, kiti vis dar ruošiasi.

Žydėjimo klausimais vabzdžiaėdžiai ganėtinai skirtingi  – vieni jų žiedus skleidžia periodiškai, kiti – tik sutapus tam tikroms aplinkos sąlygoms (o visą kitą laiką intensyviai dauginasi vegetatyviškai). Kai kurių žiedai pasirodo, išsiskleidžia ir sužydi per kelias dienas, kitiems reikia daugiau nei mėnesio kad prasiskleisti. Skaityti toliau…

Jau kelinti metai pavasarį pasisėju vienos ar kelių rūšių saulašarių. Šiemet pasirinkau neišrankią dažnai auginamą Drosera capensis ir nelabai žinomas Drosera nidiformis ir D. capiliaris.

Daigynui parinkta pietinė palangė. Nuo intensyvios saulės šviesos sėjinukai bus apsaugoti ant lango pakabintu marlės gabaliuku. Papildomo apšvietimo nėra. Skaityti toliau…