Renginio nuorodos:
Socialiniuose tinkluose
Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas
Valdovų rūmai
|
| ||||||
Renginio nuorodos:
Socialiniuose tinkluose
Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas
Valdovų rūmai
Charlesas Darvinas labai išsamiai nagrinėjo orchidėjų apdulkinimo biologiją ir netgi parašė knygą šia tema („Apie įvairius būdus, kuriais britų ir užsienio orchidėjas apvaisina vabzdžiai“, 1862 m.). Šiame darbe, be daugelio kitų rūšių, pateikiama išsami vyriškosios gegužraibės (Orchis mascula) žiedo morfologijos ir apdulkinimo mechanizmo analizė. Darvinas įkišo pieštuko galiuką į orchidėjos pentino angą (taip imituodamas apdulkinantį vabzdį), po kurios žiedadulkių masė prilipo prie pieštuko. Jis taip pat pastebėjo, kad po trumpo laiko žiedadulkių masės stiebas pasilenkia į priekį, todėl žiedadulkės gali liestis su kito aplankyto žiedo stigmos paviršiumi.
Lietuvoje auga net 37 gegužraibinių rūšys, ir kiekvienos jų gyvenimo ciklas skirtingas. Vienos pavasarį prasikala labai anksti, kitos vėlai. Vienos skuba žydėti, kitos laukia ko ne pirmųjų šalnų. Vienos nužydėjusios nunyksta, nepalikdamos nė žymės, kitos išsaugo „atidirbusias” savo dalis vos ne iki kito žydėjimo. Pastarąsias galime stebėti ištisus metus. Štai keletas pavyzdžių.
Trumpalapis skiautalūpis – Epipactis purpurata
2025 m. rugpjūčio 16 d. ir 2026 m. sausio 4 d.
Kardalapis garbenis – Cephalanthera longifolia
2025 m. birželio 1 d. ir 2026 m. sausio 8 d.
Žalsvažiedė blandis – Platananthera chloranta
2025 m. birželio 13 d. ir 2026 m. sausio 8 d.
Jogaila Mackevičius
2025 metų rugpjūtį Neries regioniniame parke pirmą kartą aptikta reta ir saugoma orchidėja – miškinė plikaplaiskė (Neottianthe cucullata). Tai itin džiuginantis atradimas, nes ši rūšis Lietuvoje sparčiai nyksta, o nauja radavietė suteikia vilčių dėl jos išlikimo. Dar svarbiau, kad šiemet Neries regioniniame parke tai jau ne pirma nauja orchidėjų rūšis, todėl tokios naujienos rodo ypatingą teritorijos gamtinę vertę ir skatina dar labiau rūpintis saugomomis buveinėmis.
Miškinė plikaplaiskė – gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas, užaugantis 10–30 cm aukščio. Ji turi du prie žemės prigludusius lapus ir rausvai violetinius arba rausvus žiedus, susitelkusius į 3–9 cm ilgio žiedyną. Augalas žydi liepos–rugpjūčio mėnesiais, o išskirtinę išvaizdą suteikia triskiautė lūpa su baltu ar vos rausvu pamatu, dažnai išmargintu tamsiomis dėmelėmis.
Šios orchidėjos arealas driekiasi nuo Lenkijos iki Japonijos ir Himalajų, o Baltijos jūros regione ji aptinkama tik Lietuvoje, Latvijoje ir šiaurrytinėje Lenkijos dalyje.
Lietuvoje miškinė plikaplaiskė yra labai reta – didžiausios jos populiacijos žinomos Dzūkijos nacionaliniame parke, Anykščių regioniniame parke ir Ukmergės apylinkėse. Paprastai aptinkama tik po kelias dešimtis augalų, rečiau – daugiau nei šimtas. Šis atradimas Neries regioniniame parke išskirtinis dar ir tuo, kad šį nuostabų augalą jo žydėjimo metu beveik tuo pačiu metu atrado net du lankytojai, tiesa jie rado ne tą patį individą, atradimo vietos viena nuo kitos nutolusius per 100 metrų – tai reiškia, kad rastame plote augalų gal būti ir daugiau. Dėkojame atradėjams, pranešusiems ir suvedusiems savo stebėjimus į Saugomų rūšių informacinę sistemą – jūsų dėka parkas praturtėjo dar viena nuostabia lietuviška orchidėja.
„Pagrindinės grėsmės šiai rūšiai yra miško kirtimai, ūkinė veikla, savaiminiai buveinių pokyčiai bei invazinių augalų plitimas. Todėl kiekvienas naujas radinys, ypač tokiose vietose kaip Neries regioninis parkas, yra ne tik didelė gamtosauginė sėkmė, bet ir būtinybė užtikrinti tinkamą orchidėjų buveinių apsaugą“, – nauja parkui rūšimi džiaugėsi Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vedėjas Regimantas Vabuolas.
Neries regioninio parko informacija
Mindaugo Rylos nuotraukos
Šie metai pilni orchidėjinių atradimų Neries regioniniame parke. Vienoje iš upės kilpų, pušyne rasta miškinė plikaplaiskė (Neottianthe cuculata). Kitos kilpos raguvose – trumpalapis skiautalūpis (Epipactis purpurata).
Pastarasis atradimas įkvėpė paieškoti jo plačiau. Todėl rugpjūčio 23 dieną išėjau pasižvalgyti po Dūkštų ąžuolyną. Nuostabi vieta! Ne tik pats ąžuolyno masyvas, bet ir aplink jį esančios lavos ir raguvos. Netruko pasirodyti trumpalapis skiautalūpis ir čia. Nedaug augalų pavyko pamatyti, bet akivaizdu, kad jie čia plačiai išsibarstę po patį ąžuolyną ir jo apylinkes.
Jogaila Mackevičius
Neries regioniniame parke aptikta itin reta ir Lietuvoje saugoma orchidėjų rūšis – trumpalapis skiautalūpis (Epipactis purpurata). Šis gegužraibinių šeimos augalas iš kitų skiautalūpių išsiskiria purpuriniu stiebu bei žiedais su aiškia purpurine dėme viduryje. Rūšis paplitusi Vakarų ir Vidurio Europoje, dažniausiai auga bukų miškuose, Lietuvoje jos radavietės telkiasi pietinėje šalies dalyje. Nauja augavietė Neries regioniniame parke yra už įprasto arealo ribos, Vilniaus rajone, ir laikoma labiausiai į šiaurės rytus nutolusiu šio augalo paplitimo tašku Lietuvoje.
„Trumpalapis skiautalūpis – vėlai žydinti orchidėja, pražystanti liepos pabaigoje ar rugpjūtį. Naujai aptikta augavietė išsiskiria tuo, kad čia augalai sudaro negausias, bet plačiai išsibarsčiusias grupes. Skirtingai nuo daugelio kitų augalų, ši orchidėja gali augti ir labai ūksmingose vietose, nes gyvybei reikalingas maisto medžiagas gauna iš mikorizinių grybų, su kuriais sudaro glaudžią sąjungą. Būtent ši biologinė ypatybė leidžia rūšiai išgyventi net esant menkam apšvietimui ir su mažais lapais“, – pasakoja naujos radavietės atradėjas gamtininkas, botanikas Mindaugas Ryla.
Rūšis Lietuvoje saugoma nuo 2003 m., nors dėl informacijos stokos buvo išbraukta iš saugomų sąrašo, tačiau, surinkus daugiau duomenų ir įvertinus grėsmes, jai vėl suteiktas saugomos rūšies statusas. Šiuo metu žinoma vos apie dvidešimt trumpalapio skiautalūpio radaviečių, daugiausia Alytaus ir Prienų rajonuose. Radinys Neries regioniniame parke atveria naujas galimybes tyrinėti rūšies paplitimą bei plečia galimų paieškos teritorijų geografiją. Gamtosaugininkai ragina saugoti šias subtilias orchidėjas ir jų buveines, kad ateityje galėtume džiaugtis jų žiedais ir vis dar turtinga gamtos įvairove.
„Iki šiol Neries regioniniame parke buvo rasta net 959 augalų rūšys, iš kurių 17 priklauso gegužraibinių šeimai. Šie augalai auga tik specifinėse sąlygose, kur dirvožemyje yra tam tikros rūšies grybiena. Lietuviškos orchidėjos sutinkamos įvairiose natūraliose buveinėse – šlapynėse, miškuose ir pievose. Tačiau nusausinus pelkes, iškirtus mišką, suarus dirvą, tręšiant ar naudojant fungicidus, šie jautrūs augalai išnyksta. Pastebėjus šiuo metu žydinčius skiautalūpius prašome pranešti saugomų teritorijų specialistams, arba įvesti duomenis į Saugomų rūšių informacinę sistemą (SRIS)“, – sako Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vedėjas Regimantas Vabuolas.
Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos informacija
Eglės Sukackienės nuotraukos