Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

Skiautalūpių iššūkis tęsiasi!

Sąlygos: surinkti reikia visų Lietuvoje natūraliai augančių ir žydinčių skiautalūpių rūšių (pelkinio, plačialapio, tamsialapio, trumpalapio ir elbinio)  nuotraukas. Labai siūlyčiau 2022 metais atkreipti dėmesį į kerelių dydį ir paieškojus pasistengti nufotografuoti ir atsiųsti juos kuo didesnius. Žinoma, ši sąlyga galioja daugiau plačialapiams ir tamsialapiams skiautalūpiams, bet ir kitų galima pasistengti paieškoti kuo vešlesnių.

Nuotraukos dydis ne mažiau 600×600 ir ne daugiau 1200×1200 pikselių, failo formatas – JPG.

Taip pat turi būti pateikta ši informacija: fotografo vardas pavardė, elektroninio pašto adresas, kiekvienos nuotraukos data.

Nuotraukas galima atsiųsti svetainės administracijai elektroniniu paštu [email protected] arba pasinaudoti didelių failų persiuntimo paslaugas teikiančiais puslapiais, atsiunčiant administracijai nuorodą ir likusią informaciją elektroniniu paštu (mes visada atsiųsime patvirtinimą, kad jūsų informacija sėkmingai gauta).

Prizai dar pakeliui – apie juos pranešiu vėliau.

Sėkmės!

Jogaila Mackevičius

2022 m. vasario 2 d. bus pirmas kartas, kai Pasaulinė pelkių diena minima kaip Jungtinių Tautų tarptautinė diena po to, kai 2021 m. rugpjūčio 30 d. tai patvirtino Generalinė Asamblėja.

Naujai užgimusios Jungtinių Tautų Pasaulinė pelkių dienos 2022 m. tema bus „Pelkių veikla žmonėms ir gamtai“, pabrėžiant veiksmų svarbą siekiant užtikrinti šlapžemių apsaugą ir tvarų naudojimą žmonių ir planetos sveikatai.

Vykdant tarptautinį projektą LIFE Peat Restore (2016–2021 m.) įgyvendinti sausinimo ir kitų žmogaus ūkinių veiklų pažeistų durpynų atkūrimo darbai bei įvertintos dėl atkūrimo poveikio sumažėjusios ŠESD emisijos. Tikslui pasiekti Lietuvoje pasirinktos 4 vietovės, reprezentuojančios tipiškus išeksploatuotus ir apleistus durpynus, kuriuose atkurtas hidrologinis režimas, pašalinta pelkėms nebūdinga sumedėjusi augalija, įvertintos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos prieš atkūrimo veiklas ir jas jau įgyvendinus. Lietuvos gamtos fondas savo patirtį išdėstė trumpame leidinyje „DURPYNAI IR KLIMATO KAITA. Atkuriame pelkes siekdami švelninti klimato kaitą„. Šiame leidinyje pristatoma ŠESD emisijų skaičiavimo metodika, pateikiami ŠESD emisijų pokyčių scenarijai atkurtuose durpynuose, nusausintos ir atkuriamos pelkės ŠESD apskaitos praktinis pavyzdys.

Lietuvos gamtos fondo informacija

Surasti visas Lietuvoje augančias skiautalūpių rūšis 2020 metais pabandžiau pats – pavyko. Sekančiais, 2021 metais, pakviečiau prie šio iššūkio prisijungti ir kitus. Džiugu, kad atsirado prisijungusių, nors ir ne gausiai. Taigi, kartu skiautalūpių „medžiokle“ užsiėmėme – aš, Linas Žvaliauskas, Aušra Žilinskienė, Vilius Kairys. Pristatau, kaip mums pavyko:

Vilius

Aušra

Linas

Jogaila

Dėkui už entuziazmą! Iki kitų iššūkių!

Jogaila Mackevičius

Tarptautinė vabzdžiaėdžių augalų draugija šiemet sukūrė virtualų nykštukinių saulašarių gidą anglų kalba. Jis puikiai gali būti peržiūrimas visokiausia įranga – kompiuteriais, planšetėmis, mobiliaisiais telefonais.

Skaityti toliau…

Keletą metų vis atidėliojęs dalyvavimą, šiais metais šiaip taip prisiverčiau sudalyvauti kasmet rengiamame rudeniniam žygyje po Aukštumalos pelkę. Prabudus ryte sunkiai pavyko atsikelti iš lovos, didelio entuziazmo nepridėjo paryčiais už lango girdimas lietus ir didelis vėjas.

Pusryčiai, paskutiniai daiktai į kuprinę… Kai jau viskas, kas reikalinga, ir šuo atsiduria mašinoje, galima važiuot. Nuo namų iki šios pelkės beveik dvi valandos kelio.

Atvykus nustebina susirinkusiųjų skaičius – jų daugiau nei dvidešimt.

Nemaža dalis maršruto ėjo žvyrkeliu. Pelke – gal koks penketas kilometrų.

Nulipus nuo tako viskas tampa daug įdomiau, kojos sminga į šlapius kiminus po kuriais tik durpė, eiti sunku ir būtina žiūrėti, kur dedi koją. Viduryje pelkės pats šituo įsitikinau, kai praradęs budrumą, kažkur užsižiūrėjau ir viena koja prasmego iki kelio.

Skaityti toliau…

Kadangi visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusija ir 5 kilometrų į valstybės gilumą nuo jo buvo įvesta nepaprastoji padėtis, saugomų teritorijų direkcijų specialistai, esant būtinybei, vykdys Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtas veiklas su leidimais ir nurodytais dokumentais.

Arti Baltarusijos sienos yra Veisiejų regioninis parkas, Dieveniškių istorinis regioninis parkas, Sirvėtos regioninis parkas, Dzūkijos nacionalinis parkas ir Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas. Šių saugomų teritorijų direkcijų bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos transporto priemonės ir darbuotojai, vykdantys su saugomų teritorijų apsauga ir tvarkymu susijusias funkcijas, galės lankytis pasienio ruože, turėdami nustatytus leidimus.

Visų kitų lankytojų ir turistų, kurie norėtų aplankyti gamtines vertybes, prašome vengti šio pasienio ruožo.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija