Vasario 2 d. Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo paminėta Tarptautinė pelkėtų vietovių diena. Nemuno Deltos regioninio parko direktorius Ramūnas Lydis, vyr. ekologai ekspertai Kristina Mudinaitė ir Robertas Kubilius pristatė pranešimus apie Šilutės rajono Aukštumalos aukštapelkių formavimosi priešistorę, šlapžemių florą ir fauną, Aukštumalos aukštapelkės eutrofikaciją, svarbiausias šių dienų pelkėdaros aktualijas.
UAB „Klasmann Deilmann“ laboratorijos vadovė Nijolė Baublienė pristatė Šilutės durpyno resursus, jų gavybos rodiklius, durpių pramonės specifiką, panaudojimą Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse bei durpių eksportą į įvairias pasaulio šalis, net į tolimąją Kiniją.
Tarptautinę pelkėtų vietovių dieną vasario 2-ąją kasmet mini 160 valstybių, kurios siekia išsaugoti pelkes, kaip unikalias ekosistemas, visame pasaulyje. Tarptautinės reikšmės šlapžemėmis jau paskelbta per 1 900 pasaulio vietovių.
Svarbi data: prieš keturiasdešimt metų (1971) Irane, Ramsare mieste, buvo pasirašyta Tarptautinės svarbos pelkių konvencija (trumpai vadinama Ramsario konvencija), skirta gamtos apsaugai ir protingam gamtinių išteklių naudojimui. Beveik visa Nemuno Deltos regioninio parko teritorija yra paveikta įvairaus amžiaus pelkėdaros procesų ir, pagal Ramsario konvencijos nustatytus kriterijus, 1993 metais įtraukta į tarptautinės reikšmės drėgnų vietovių sąrašą. Šilutės rajono Nemuno Deltos regioninio parko Aukštumalos aukštapelkė – viena iš penkių (taip pat Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto gamtiniai rezervatai) Lietuvoje saugomų pasaulinės reikšmės pelkių.
Beje, šiais metais visame pasaulyje ypatingas dėmesys skiriamas ekosistemoms išsaugoti. Pelkės yra svarbios vietovės, kadangi teikia vandenį ir visas reikalingas medžiagas daugybei augalų. Jose didžiulė paukščių, roplių, varliagyvių, žuvų ir bestuburių įvairovė. Pelkių fauna ir flora ypatingai retos. Dauguma įrašytos į Raudonąją knygą.
Pasak Nemuno Deltos regioninio parko vyr. ekologės Kristinos Mudinaitės, Aukštumalos aukštapelkėse žinduoliai nėra nuolatiniai pelkių gyventojai, jie yra tik užklystantys pasidairyti praeiviai, tačiau pelkės augmenijai ir paukščiams – tikras rojaus kampelis. Skiautalūpis, vilkdalgis, puplaiškis, gegūnė (pelkių orchidėja), saulašarė (žavus, spalvingas, bet klastingas augalas, mintantis vabzdžiais) ir daugelis kitų augalų aptinkami tik pelkėse.
Tarptautinės pelkėtų vietovių dienos proga buvo pristatytas Nemuno Deltos regioninio parko direkcijos specialistų sukurtas trumpas reprezentacinis filmas „Aukštumalos aukštapelkė“. Skambant kanklių muzikai buvo galima grožėtis Aukštumalos pelkės vaizdais, daugiau sužinoti apie ją bei nūdienos problemas. Renginio dalyviai turėjo galimybę pamatyti dokumentinę medžiagą apie Aukštumalos aukštapelkę ir iš eksploatuotą jos dalį (2006-2010). Medžiagą parengė Nemuno Deltos regioninio parko vyr. ekologas Robertas Kubilius.
Dalia Pupšytė
Ričardo Murausko nuotrauka
Informacijos šaltinis:
