Einu anądien po „mano balos naujokės” – nariuotosios ilgalūpės fotosesijos – pelkėje dar visai tuščia, žiedų beveik nesimato, bet jau tuoj tuoj – jų bus tūkstančiai. Pumpurai pasiruošę vasarvydžiui. Visokie drugeliai dėl tų pirmų žiedelių kautynes organizuoja. Užuovėjoje skleidžiasi pirmieji siauralapių gegūnių žiedai. Kažkas pamiškėje, žiemą per talką iškirstų krūmų plote, kiek smarkiau raudonuoja. Matyt gavo daugiau šilumos, daugiau saulės ir anksčiau už kitus pražydo. Prieinu, apžiūriu – kažkokie keistai platūs žiedai, ir lapai visai ne siauralapės gegūnės… ir žydėjimas jau į pabaigą… Dar prieš kelias dienas „guodžiausi”, kad „mano pelkė” neišvengė ir nuostuolių – kelios gegžraibinių augalų rūšys suspėjo išnykti. Tai va viena jų – plačialapė gegūnė – tiesiai prieš nosį. Toks smagus 12-kos augalų būrelis.
Trylikta orchidėjų rūšis Plomėnų pelkėje. Ši – ne visai nauja – prieš maždaug 10 metų vienas augalas kelerius metus žydėjo pievoje (maždaug už 100 metrų), kol netyčia jo pats nenušienavau pernelyg anksti. Tuomet dar stebėjausi iš kur ši pietietiška rūšis čia atsirado. Pasirodo – visą tą laiką tūnojo krūmuose, ir laukė, kol tuos krūmus kažkas iškirs – linkėjimai talkos dalyviams!
Jaučiu būsiu šio sezono sėkmės atsargas jau išnaudojęs – rasti iškart 2 rūšis, kuriomis domiuosi, vietoje, kurioje esu lankęsis tikriausiai šimtus kartų pasiseka ne kasdien. O jei dar tos sėkmės liko – tai skubiai reikia traukt kitų naujų rūšių (gal išnykusio medauninko, ar nerastos blakinės gegužraibės?) ieškot…
Plomėnų kompleksas – bene vertingiausia botaniniu atžvilgiu teritorija Trakų Nacionaliniame parke. Tik reiktų kai kurių plotų atsargios gamtotvarkos, kad atvirų plotų neprarastų.
Mindaugas Ryla
