Nedidelis rugsėjo ketvirtosios pasivaikščiojimas. Pirmasis punktas – Galgiai, prie kurių yra nedidelis apskritas ežerėlis Akis su stipriai užpelkėjusiais krantais. Gal ežero pakrančių pelkę vadint „Galgių pelke” būtų ir per stipru. Tai – viso labo prasidedantis pelkėjimo procesas, kuris gal po kokio šimtmečio ir užsibaigs visišku ežerėlio užpelkėjimu.
Gražūs vaizdai ir tiek. Graži ežero pakrantės linija, pelkinės pušaitės, daug spanguolių. Vasarą, galima spėti, yra ir saulašarių. Gegužraibinių požymių nepastebėta. Nuostabi vieta pasivaikščioti keletą valandų.
Po Galgių dar vienas taškas – nebeekspuatuojamas Arvydų durpynas. Čia nieko „gero”, apart rudmėses, rasti nepavyko. Pievos su aukšta žole, pušys su stipiu prieaugiu ir tvenkinys su didžiulėmis nendrėmis. Žodžiu, viskas labai jau eutrofikuota.
Jogaila Mackevičius
