Botanikos sodai nuo pat jų gyvavimo pradžios buvo gyvosios laboratorijos, kuriose tyrinėtos augalų savybės. Pirmiausiai čia apskritai bandyta susipažinti su augalais, kaip gyvais objektais, stengtasi suvokti jų vietą ir paskirtį pasaulyje, išsiaiškinti jų giminystės ryšius, gyvenimo bei atsinaujinimo paslaptis, bandyta pažinti jų kultivavimo galimybes.
Bet daugelio šių objektų išsaugojimui, ypač atgabentų iš tolimų, egzotiškų kraštų, prireikė tokių papildomų priemonių kaip šiltnamiai. Įvairūs įrenginiai bei priemonės, skirti lepių augalų apsaugojimui nuo nepalankių klimato sąlygų buvo žinomi nuo seniausių laikų, bet labiausiai jų raidą paskatino botanikos sodų veikla. Būtent čia šiltnamiai ir jų technologinės naujovės, per kelis amžius buvo ištobulinti nuo nedidelių, primityvių įrenginių iki moderniausiomis techninėmis priemonėmis aprūpintų didžiulių sistemų. Augant techninėms galimybėms, keitėsi ir poreikiai, ir pačios tokių įrenginių panaudojimo koncepcijos.
Jeigu įdomu sužinoti, kaip per paskutinius du šimtmečius tai keitėsi ir kur link einama XXI amžiuje, kviečiame į VU Botanikos sodo direktoriaus dr. Audriaus Skridailos paskaitą „Augalai po stogu: botanikos sodų šiltnamių, jų konstrukcijų, technologijų ir koncepcijų raida nuo XVIII a. iki XXI a. pradžios” kovo 1 d. 13.00 val. Paskaita nemokama, mokamas tik įėjimas į Botanikos sodą (1,5 Eur).
