Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

Jogailos Mackevičiaus nuotraukos
2010 m. liepos 24 diena

Nors mūsuose šis augalas yra retenybė, nes nei importuotojai, nei prekiautojai nenori su juo prasidėti (sudėtingos laikymo sąlygos, gana aukšta kaina ir tikrai nedidelė paklausa), vis gi drąsesni vabzdžiaėdžių augintojai gali surizikuoti ir parsisiųsti šį nuostabų augalą iš užsienio augintojų.

Geriausia, žinoma, užsisakyti jauną augaliuką, sugebėsiantį lengviau prisitaikyti prie naujos aplinkos.

Taigi, užsisakėte, praėjo kiek laiko ir kriauklenis jau jūsų rankose. Mažas, iš pirmo žvilgsnio gležnas augaliukas, plona nešakota ilgoka šaknimi, kuri  atrodo tuoj ims ir nutrūks.

Nėra šis augaliukas toks jau trapus ir dažniausiai keliones pakelia lengvai, tačiau vos gavus reikia juo nedelsiant pasirūpinti.

Kaip tai padaryti? Štai visa faktorių seka, kurią turėtumėm žinoti: vazonas, substratas, vanduo (laistymui ir purškimui), aplinkos oras (drėgmė ir temperatūra), apšvietimas. Viso tik penki. Skaityti toliau…

Kaliforninė darlingtonija – mūsuose dar retas vabzdžiaėdis augalas. Vargu, ar aptiksime jį prekyboje, ar daug vabzdžiaėdžių augalų augintojų gali pasigirti jį turintys savo kolekcijoje.

Negausų šio augalo paplitimą ir mažą populiarumą matyt lemia jo išrankumas aplinkos sąlygoms, kai visą laiką reikia sudaryti specifines temperatūrines augimo sąlygas, be kurių darlingtonija ilgainiui ims skursti ir greičiausiai sunyks.  Taigi, lauke visus metus ji Lietuvoje neaugs, o standartiniame bute kai kuriais metų laikais aplinkos sąlygos bus visiškai netinkamos.

Nepaisant to, pabandykime susipažinti su šiuo augalu šiek tiek artimiau – tiek teoriškai, tiek praktiškai.

Kaliforninė darlingtonija (Darlingtonia californica) – vabzdžiaėdis augalas, priklausantis Darlingtonia genčiai, Saracėnijinių šeimai. Gentyje tik viena rūšis – Darlingtonia californica. Paplitusi Šiaurės Amerikos pelkėse. Augalas pirmą kartą aptiktas 1841 metais botaniko William D. Brackenridge. 1853 m. jis buvo aprašytas John Torrey, kuris ir davė genčiai pavadinimą Darlingtonia botaniko William Darlington (1782-1863) garbei. Skaityti toliau…

Gaila, kad šio straipsnio rašymo metu nebuvo sudygusių jokių tuklių sėjinukų, todėl visi pavyzdžiai bus su mažais iš lapo paaugintais augalais.  Juk iš esmės – tai tas pats. Jauni tuklių augalai gali būti persodinami, kai jų skrotelės pasiekia 0,5-1 cm skersmenį. Ir šiuo atveju augalo padauginimo būdas nėra jau toks svarbus.

Persodinant mes vėl gi esam laisvi rinktis – gyvi kiminai ar durpinis substratas.  Kaip jau ne kartą buvo minima šioje svetainėje, daugeliui tuklių rūšių kiminai yra labai palanki augimo ir vystymosi terpė. Jų menkos šaknys gauna pakankamai drėgmės ir oro, gerai vyksta oro cirkuliacija, kiminų substratas neužmirksta, nepradeda rūgti. Skirtingai, pavyzdžiui, nuo saulašarių, kurios sparčiai augančiuose kiminuose gali tiesiog „paskęsti“, tuklės su šiais savo kaimynais susitvarko gana gerai. Būna net gi priešingai – per daug išvešėjusių tuklių skrotelės užgožia kiminus, ir šie, negaudami saulės šviesos, palaipsniui po tuklių lapais atmiršta. Skaityti toliau…

Kaip aptarėm kiek anksčiau, tukles galima dauginti sėklomis ir vegetatyviškai – skrotelės dalinimu bei lapais. Apie dauginimo lapais privalumus jau irgi kalbėjom. Taigi, aptariant vegetatyvinį dauginimą, belieka apžvelgti skrotelės dalinimą.

Taigi, žingsnis po žingsnio – pradedam: turime nužydėjusia, keletą ar keliasdešimt dukterinių skrotelių suformavusią tuklę.

Jei leisime jai taip augti toliau, gal dar metus turėsime vešlų sąžalyną, bet išsikerojus naujoms skrotelėms, joms ims trūkti vietos, sumažės lapai, naujiems beaugantiems augalams ims darytis ankšta. Ir greičiausiai anksčiau ar vėliau įsimes puvinys (net ir pelkiniai augalai juo serga) ir mūsų augalas jei nežus, tai ilgą laiką vegetuos neteikdamas jokio estetinio pasigėrėjimo. Skaityti toliau…

Pūslinis kriauklenis (Cephalotus follicularis) gimtinėje auga prie vandenyno kranto, kur temperatūra svyruoja nuo +5 iki +25ºC (retai kada būna virš 40°C). Todėl rekomenduojama auginant namie naktinė temperatūra turėtų nukristi žemiau +20ºC. Augalui kenksminga ilgalaikė aukšta temperatūra.

Rekomenduojama kartą metuose duoti augalui pailsėti bent tris mėnesius. Tada dienos temperatūra apie turėtų būti apie +13 – +18ºC, galimas silpnesnis apšvietimas. Jei augalas auga lauke temperatūra neturėtų nukristi žemiau +2 – +5ºC. Skaityti toliau…

EN.

Kaip žinia, šį svetainė yra skirta vabzdžiaėdžiams augalams ir jų aplinkai. Jau pirmame straipsnyje svetainės lankytojai buvo pakviesti dalintis patirtimi, nuotraukomis, rašyti straipsnius, savo pastebėjimus.

Didelis ačiū tiems, kurie atsiliepė į šį kvietimą. Svetainėje netruko atsirasti ne vienas kolektyvinis darbas – straipsnis apie vieną ar kitą vabzdžiaėdžių augalų rūšį, pačių augintojų nuotraukos. Tačiau bendradarbiaujant su straipsnių autoriais, kartkartėmis kildavo klausimų – kokiu stiliumi rašyti straipsnį, kokios jo sudėtinės dalys, kaip jį apipavidalinti. Visi šie klausimai labai savalaikiai ir natūralūs. Kad ir kiek bebūtų autorių, svarbu bent minimaliai išlaikyti svetainės vientisumą. Todėl ir kilo mintis bent šiek tiek apibrėžti, kokių nuostatų vertėtų laikytis, į ką atkreipti dėmesį.

Musėkaute, jei pastebėjote yra kelių tipų straipsniai: skelbimai ir renginių aprašymai, apžvalginiai straipsniai (pasakojantys apie sistematines, ekologines grupes, bendruosius kultivavimo ypatumus ir pan.), konkrečių rūšių aprašymai, augintojų ar organizacijų reklama. Visais atvejais straipsnio apimtis nėra ribojama, bet geriausia, kai jis sudaro ne mažiau 2000 spaudos ženklų.

Dabar panagrinėkime kiekvieną tipą atskirai. Skaityti toliau…