Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

Prieš daugiau nei keturiasdešimt metų, 1971-ųjų vasario 2-ąją Irane pasirašyta tarptautinė Ramsaro pelkių konvencija. Ir nuo to laiko šią dieną visame pasaulyje švenčiama Pasaulinė pelkių diena.

Jos metu organizuojami įvairūs renginiai, konferencijos, paskaitos, seminarai, talkos.

Jau ne vienerius metus ši diena pažymima ir įvairiuose Lietuvos kampeliuose. Kadangi vasario pradžia Lietuvoje nėra pats tinkamiausias metas išvykoms į pelkes, šią dieną Musėkautas.lt svetainėje siūlau paminėti virtualiai.

Taigi, ta proga nedidelis ir greitas konkursas – „Vabzdžiaėdžiai pelkių gyventojai ir jų aplinka”

Konkurso sąlygos:

  1. Konkursui gali būti teikiami tiek piešiniai, tiek nuotraukos. Šie konkurso dalyvių darbai turi būti nauji, niekur anksčiau neskelbti. Autorinės teisės turi priklausyti darbą atsiuntusiam konkurso dalyviui.
  2. Konkursiniai darbai turi atspindėti konkurso tematiką – vabzdžiaėdžius augalus ir/arba jų aplinką, nesvarbu – natūralią ar žmogaus sukurtą. (Nuotraukos turėtų būti meninės – fiksuoti reiktų ne tik patį augalą, bet taip pat atkreipti dėmesį į jo aplinką, nuotraukos foną)
  3. Darbai pateikiami JPG formatu. Apribojimų raiškai nėra, tačiau nekokybiškai nuskenuoti, neryškūs darbai konkursui nebus priimami.
  4. Darbai siunčiami elektroniniu paštu [email protected]. Šiuo elektroninio pašto adresu galite atsiųsti ir savo klausimus, jei tokie iškiltų konkurso metu.
  5. Vienas dalyvis gali atsiųsti ne daugiau kaip tris darbus.
  6. Darbus atsiųsti reikia iki vasario 1 d. 23.59 val. (neatidėliokite to paskutinei minutei).
  7. Pateikdami konkursui savo piešinius ar nuotraukas, jų autoriai sutinka, kad jie būtų publikuojami tiek Musėkautas.lt svetainėje tiek forume Akivaras.
  8. Už geriausius darbus jų autoriams sukurti trys „pelkiniai” prizai – dėlionės su vabzdžiaėdžiais augalais.
  9. Kam atiteks prizai bus sprendžiama forume balsavimu. Balsavimas vyks 2012 m. vasario 2 d. nuo 00.01 iki 19.00 val. (jei ginčų bus daug,  arba atvirkščiai nebus balsuojančių – pasikviesim specialistų komisiją.)
  10. Prizai nugalėtojams bus išsiųsti paštu.

Lauksime jūsų darbų!

Jogaila Mackevičius

Šių dienų tuklių sistematikoje užfiksuotos 83 rūšys, genties viduje dar suskirstytos į 3 pogenčius ir 15 sekcijų.

Vieną iš tokių sekcijų Crassifolia vertėtų panagrinėti išsamiau. Lotyniškai „crassus” – storas, tankus, „folia” – lapai. Taigi, lietuviškas pavadinimas turėtų būti arba „storalapės”, arba „tankialapės”. Gal pirmasis variantas kiek labiau tinkamas, nes ramybės periodu šios sekcijos tuklės suformuoja storokų lapų skroteles. Nors ir apibūdinimas „tankialapės” šioms stotelėms taip pat tiktų.

Sekcija nedidelė, joje tėra keturios rūšys, labai tinkančios auginti namų sąlygomis. Skaityti toliau…

Lapkričio pabaigoje buvo nufilmuoti, o gruodžio pradžioje pasirodė Grynas.tv keletas Daumanto Liekio ir Svajūno Ablingio reportažų apie vabzdžiaėdžius augalus: „Pagrindinės klastūniškų augalų medžioklės taktikos” ir „Grobuoniškų augalų auginimo instrukcija”.

Video siužetuose vabzdžiaėdžiai augalai pristatomi ganėtinai bendrai, tačiau susidomėję jais, manau, nesunkiai ras papildomos informacijos tarp beveik 200 Musėkautas.lt straipsnių.

O jei ir ten nebus visų atsakymų į klausimus, visada galima išsiaiškinti Akivare – vabzdžiaėdžiams augalams skirtame forume.

Skaityti toliau…

Apie vabzdžiaėdžių augalų klestėjimą praeityje nėra labai daug duomenų. Dabar yra žinomos 26 gentys, netolygiai pasiskirsčiusios skirtingose šeimose. Iš šių 26 genčių  septynios yra visiškai išnykusios ir randamos tik iškasenose, o informacijos apie jau išnykusias rūšis kiekvienos genties viduje faktiškai nėra (gal išimtis tik Aldrovanda gentis, kurioje dabar tėra viena rūšis Aldrovanda vesiculosa, o išnykusių priskaičiuojama net septyniolika).

Kadangi informacijos apie išnykusias vabzdžiaėdžių augalų rūšis/gentis nėra daug, o ir auginti mes jų niekada jau nebeauginsim, turbūt tikslingiausia pateikti tiesiog trumpą sąrašą su aprašymas bei literatūros nuorodas.

Skaityti toliau…

Negalima nepaminėti bent jau trumpai dar vienos „plėšriųjų” augalų grupės. Tarp pačių mažiausių Žemėje augančių augalų – dumblių – taip pat pasitaiko plėšrūnų.

Vargu ar mikroskopinių žemesniųjų augalų atveju gebėjimą pagauti už save smulkesnę auką galima vadinti „vabzdžiaėdiškumu”. Gal tiksliau tai būtų galima pavadinti „dumbliaėdiškumu” ar „bakteriaėdiškumu”? Tokių dumblių rūšių, kurios gali panaudoti Saulės šviesos energiją fotosintezei, tačiau dalį maisto medžiagų gauna ir kaip gyvūnai maitindamiesi kitais gyvūnais yra Šarvadumblių tarpe.

Šarvadumbliai (Pyrrophyta) – eukariotiniai (turintys tikrą branduolį) augalai, priklausantys Pirmuonių (Protista) karalystei. Viso jų priskaičiuojama apie 1000 dažniausiai jūrose gyvenančių rūšių.

Geriausiai žinomos „plėšrios” šarvadumblių rūšys: Oxyrrhis marina, Polykrikos kofoidii, Ceratium furca, Cochlodinium polykrikoides, Gambierdiscus toxicus, Pfiesteria, Luciella masanensis. Visi šių rūšių atstovai gali vykdyti fotosintezę, tačiau pasikeitus sąlygoms, dažniausiai minta planktoniniais dumbliais. Skaityti toliau…