Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

Turbūt viena iš dažniausiai sutinkamų pradedančiųjų vabzdžiaėdžių augintojų bibliotekose visame pasaulyje Susanna Lyle ir Barry A. Rice knyga „Growing Carnivorous Plants” (Vabzdžiaėdžių augalų auginimas).

Knyga išleista anglų kalba 2006 metais, ją sudaro 224 puslapiai. Leidėjas – Timber Press. ISBN 0881928070 (9780881928075).

Knygą sudaro trys dalys. Pirmojoje, „Vabzdžiaėdžių augalų prigimtis” skaitytojas supažindinamas su  istoriniais šių augalų tyrimo faktais, pačiu vabzdžiaėdiškumo fenomenu, nagrinėjami vabzdžiaėdžių augalų medžioklės metodai.

Antroji dalis skirta sistematikai, pateikiamai genties pagrindu. Aprašytos pagrindinės augintinų vabzdžiaėdžių augalų gentys: Aldrovanda, Byblis, Cephalotus, Darlingtonia, Dionea, Drosera, Drosophyllum, Genlisea, Heliamphora, Nepenthes, Pinguicula, Sarracenia, Utricularia. Užsimenama ir apie kitus vabzdžiaėdžisu bei pseudovabzdžiaėdžius.

Trečiojoje dalyje – patarimai pradedantiesiems bei pažengusiems augintojams.

Knygoje gausu iliustracijų, spalvotų vabzdžiaėdžių augalų, jų natūralių augimviečių nuotraukų. Ją vis dar galima įsigyti didžiausiuose elektroninės prekybos portaluose – Amazon.com, eBay.

Parengė Jogaila Mackevičius

 

Ketvirtojo keturiasdešimtojo leidimo žurnalo numerio viršelis

Praėjusius metus užbaigė ir Tarptautinės vabzdžiaėdžių augalų draugijos leidžiamas žurnalas „Carnivorous Plants Newsletter” (ISSN #0190-9215). Gruodžio mėnesį pasirodė jo 40.4 numeris.

Žurnale keturis kart metuose publikuojami viso pasaulio autorių, vabzdžiaėdžių augalų tyrinėtojų, augintojų, selekcininkų darbai. Nedidelis redakcijos kolektyvas – vyriausiasis redaktorius Bob Ziemer, moksliniai redaktoriai Jan Schlauer ir Fernando Rivadavia, redaktorius Barry Rice – labai produktyviai ir rezultatyviai stengiasi, kad kiekvienas šio žurnalo numeris vis kitaip nustebintų jo skaitytojus.

Paskutiniajame praėjusių metų numeryje:

  • Drosera x hybrida rest in peace – istorinis straipsnis apie devynioliktojo amžiaus klasikinius hibridinių augalų botaninius tyrinėjimus.
  • Chasing Nepenthes on Cape York, Queensland – Ąsotenių paieškos York’o iškyšulyje, Queensland’e, Australijoje.
  • Comparision of Byblis ‘Goliath’ (B. filifolia), Byblis ‘David’ (B. liniflora), and their putative fertile hybrid  – Dviejų vaivorykštenio rūšių veislių (‘Goliath’ ir ‘David)  bei jų hibrido palyginimas.
  • New cultivars – šiame numeryje daugiausia saracėnijų hibridų pristatymų: ‘Seurat’, ‘Leo Song’ (‘Liūto daina’ – labai didelį, puošnų raudoną tūtų „stogelį” turintis hibridas), ‘Gorey’, ‘Red and White’, ‘Deep Throat’. Taip pat pristatomas naujas, dar pavadinimo neturintis J. A. Gonzalez Domniguez išvestas jautriojo musėkauto hibridas, turintis savotikus gaudyklių dantukų pakitimus.
  • Literature reviews – pristatoma 13 naujausių straipsnių apie vabzdžiaėdžius augalus pasaulinėje mokslinėje literatūroje. Taip pat anonsuojamas naujas Stewart McPherson dvitomis – Sarraceniaceae of North Ammerica/Sarraceniaceae of South Ammerica apie saracėnijas, darlingtonijas ir heliamforas.
  • 2012 ICPS Conference poster – skelbimas apie XI-ąją tarptautinę vabzdžiaėdžių augalų konferenciją Naujojoje Anglijoje, JAV.

Žurnalas platinamas draugijos nariams.

Jogaila Mackevičius

 

ramsar2012Šiandien Žuvinto biosferos rezervate, kuriame saugomas didžiausias Lietuvoje pelkynas, bus surengta Pasaulinei pelkių dienai skirta konferencija. Šią dieną pažymi 160 prie tarptautinės Ramsaro konvencijos prisijungusių valstybių, tarp jų ir Lietuva. Pelkių apsaugai skirtas tarptautinis susitarimas Irano mieste Ramsare buvo pasirašytas 1971 metų vasario 2 dieną.

Kaip sakė per konferenciją pranešimą skaitysiantis Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras, pagal Ramsaro konvenciją yra saugomos ne tik visos planetos išlikimui svarbios pelkės, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Visos jos vadinamos šlapžemėmis. Tai žemapelkės, aukštapelkės, nendrynai, dirbtiniai ir natūralūs vandens telkiniai, pastoviai ar laikinai užmirkusios teritorijos, kuriose nuolat telkšo vanduo arba jis nuolat teka, kuriose vanduo gėlas, pusiau sūrus ar sūrus. Joms priskiriamos ir jūrų dalys, kurių gylis atoslūgio metu ne didesnis kaip 6 metrai. Taigi Ramsaro konvencija globoja labai įvairias gamtines buveines, kurias vienija gyvybiškai svarbiausias kiekvienos jų elementas – vanduo.

Lietuvoje pelkės užima tik 6 proc. šalies ploto. Pasak Vidmanto Bezaro, per dvidešimtąjį amžių iš pusantro tūkstančio didesnių kaip 50 ha pelkių šalyje liko tik 800. Tai sausinimo darbų, melioracijos padariniai. Buvo sunaikinta daugybė šlapžemių, o pelkės pasausėjo. Jose susidarė palankesnės sąlygos medžiams augti, todėl pelkių plynių plotai kasmet mažėja. Siekiant išsaugoti išlikusias pelkes, nemažai jų įtraukta į ES saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“. Tarptautinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis yra paskelbtos penkios mūsų šalies vietovės: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės bei Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas. Jos užima 51 tūkst. hektarų. Lietuva yra pasiūliusi Ramsaro konvencijos sekretoriatui dar dvi teritorijas – Girutiškio pelkę Labanoro regioniniame parke ir Adutiškio-Guntauninkų šlapžemių kompleksą – įtraukti į Ramsaro konvencijos teritorijų sąrašą.

Kiekvienais metais šalies saugomų teritorijų direkcijos Pasaulinę pelkių dieną pasitinka įvairiais renginiais ir švietėjiškais projektais. Šiandien Nemuno deltos regioninio parko direkcija organizuoja moksleiviams skirtą Pelkių dieną. Dalyvauti piešinių apie pelkes konkurse pakviesti visų Šilutės rajono mokyklų mokiniai. Šeštadienį, vasario 4 d., Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcija kviečia į talką Kamanų pelkės mokomajam takui tvarkyti.

Aplinkos ministerijos informacija, 2012-02-02

Vasario 2 dieną baigėsi darbų pateikimo terminas konkursui „Vabzdžiaėdžiai pelkių gyventojai ir jų aplinka”. Konkursas skirtas Pasaulinei pelkių dienai (WWD) . Visi darbai, diskusijos, pelkių dienos minėjimo informacija – forume „Akivaras” specialiai šiai dienai skirtoje temoje. Priminsiu ir konkurso taisykles.

Kaip vyks balsavimas ir darbų vertinimas.

Kad būtų lengviau balsuoti tiek forumiečiams, tiek komisijai, čia atskirai pateikiami konkursui pateikti darbai. Balsuojama iki vasario 2 d., 19.00 val.

Žiūrėti darbus

. Skaityti toliau…

Nemuno deltos regioninio parko direkcija kartu su Salos etnokultūros ir informacijos centru bei Šilutės rajono savivaldybe, siekdami paminėti Tarptautinę pelkėtų vietovių dieną organizuoja renginį „Pelkių diena”.

Vasario 2 d. pasaulyje minima Tarptautinė pelkėtų vietovių diena. Pelkės – svarbi ir unikali gamtos dalis. Daugiau nei 10 tūkstančių metų besiformuodamos šios gamtinės buveinės sukaupė ir iki šiol saugo milžiniškus kiekius energijos. Durpėse sukaupta per augalus pasisavinta saulės energija, kiminų paklotėje – gėlo vandens atsargos. Be gausių gamtos išteklių pelkės suteikia „namus“ gausybei retų, įdomių augalų ir gyvūnų rūšių. Skaityti toliau…

Sausuose Centrinės Brazilijos aukštumų smėlynuose botanikai atrado naują plėšrių augalų rūšį, kurios atstovai minta dirvoje gyvenančiomis kirmėlėmis. Įdomu yra tai, jog požeminį grobį netipiškas dygus, skurdus augalas violetiniais žiedais susimedžioja ne šaknimis, o lapais, kurie auga po smėliu.

Šis gležnas ir bejėgiškai atrodantis smėlynų augalas – plėšrūnas „Philcoxia” ©warungoren.com

Skaityti toliau…

Kaip ir kasmet, vasario 2 dieną Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcija mini Pasaulinę pelkėtų vietovių dieną.

Šia proga vasario 4 dieną, šeštadienį, 9.00 val. direkcija organizuoja mokomojo tako rekonstrukciją.

Dabar mokomojo tako būklė yra labai prasta, dėl sulūžusių tako lentų lankymas yra ribojamas. Iki šiol Akmenės rajone nėra įrengto nei vieno natūralioje gamtoje pažintinio tako, pritaikyto žmonėms, turintiems ribotą judrumą ar negalią. Tokį taką norime įrengti itin vertingame gamtos kampelyje – Kamanų aukštapelkėje. Kamanų pelkę saugo rezervato statusas, taip pat ji patenka į Europos saugomų teritorijų „Natura 2000“ tinklą bei Ramsaro konvencijos tarptautinės svarbos pelkių sąrašą. Skaityti toliau…