Musėkautas

Saulašarių pogentis Ergaleium – Drosera subg. Ergaleium

2017-01-11 Komentarai išjungti

Drosera platypoda

Drosera subg. Ergaleum – saulašarės genties pogentis, žinomas kaip stiebinės saulašarės. Šiame pogentyje yra trys gumbinių saulašarių sekcijos: formuojančios skrotelę (sekcija Erythrorhiza), vėduoklialapės saulašarės(sekcija Stolonifera) ir užauginančios stačius ar kylančius stiebus (sekcija Ergaleium) [1,2].

Pirmasis pogentį 1824 metais išskyrė Augustin Pyramus de Candolle, bet tiksli sistematika nuo to laiko labai keitėsi. 1848 metais Jules Émile Planchon 1848 metais sugrupavo rūšis į sekcijas, serijas ir subserijas. Su juo nesutikęs George Bentham 1864 metais padalino gentį į du pogenčius, visas gumbines saulašares priskirdamas vienam Ergaleium pogenčiui, o nesuformuojančias gumbų – Rorella pogenčiui. Ludwig Diels savo monografijoje apie saulašarių gentį 1906 metais pripažįsta pogentį Ergaleium su dviem sekcijom: Erythrorhiza (Planchon) Diels ir Polypeltes Diels. Sekantis perskirstymas įvyko 1977 metais, kai Larry Eugene DeBuhr pridėjo sekciją Stolonifera, kurios pagrindą sudarė Planchon’o subserija Stoloniferae. Sekcija Polypeltes dabar yra žinoma autonimo Ergaleium pavadinimu [1]. Skaityti toliau…

Drosera drosera menziesii, Ergaleium, gumbinės saulašarės

Skydinė saulašarė – Drosera peltata

2017-01-04 Komentarai išjungti

Drosera peltata, kuri dažnai vadinama skydine saulašare [1] arba blyškiąja saulašare [2,3], yra daugiametis stiebinis, gumbus formuojantis vabzdžiaėdis augalas, priklausantis saulašarių genčiai. Skydinė saulašarė yra plačiausiai paplitus iš visų gumbinių saulašarių. Jos augimvietės yra Vakarų Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Indijoje bei didžiojoje Pietryčių Azijos dalyje, įskaitant Tailandą. Lotyniškas pavadinimas reiškia „skydo formos’ ir apibūdina lapus [1]. Ši rūšis labai varijuoja, nors galimas atvejis, kad tai – keleto labai artimų rūšių kompleksas. Pavyzdžiui, Australijoje yra žinomi net keturios skydinės saulašarės formos, turinčios specifinius taksonominius požymius: Drosera peltata subsp. peltata (autonimas), D. peltata subsp. auriculata, D. foliosa (taip pat D. peltata var. foliosa) ir D. gracilis (taip pat D. peltata var. gracilis) [4,5].

Morfologinė gumbinių saulašarių grupė evoliucijos eigoje išsivystė todėl, kad šiems augalams tekdavo pralaukti nepalankų sausąjį laikotarpį. Ir geriausia tai padaryti buvo požeminių gumbų stadijoje. Dauguma gumbinių saulašarių rūšių turi prie substrato prigludusias skroteles, tačiau D. peltata išaugina statų ar kylantį stiebą su paprastu ar šakotu žiedynu [6].

Skaityti toliau…

Apžvalga. Carnivorous Plant Newsletter, Vol 45, No 4

2016-12-27 Komentarai išjungti

Nuo 1972 metų tarptautinė vabzdžiaėdžių augalų (augintojų) draugija (International Carnivorous Plants Society) leidžia periodinį žurnalą „Carnivorous Plants Newsletter”. Šie metai baigėsi 180-uoju numeriu. Žurnalą paštu gauna visi šios draugijos nariai. Trumpai apžvelkime, ką paskutiniąjame jo numeryje ras skaitytojai.

Geoff Mansell, Wally Suarez, Nepenthes nebularium – nauja ąsotenių rūšis iš Mindao, Filipinų

Straipsnyje aprašoma ne tik nauja rūšis – Nepenthes nebularium (Ūkanotasis ąsotenis) – bet ir jos atradimo istorija, kuri prasidėjo 2011 metais. Šių metų rugsėjį buvo organizuota ekspedicija į atokų Mindao salos kalną kartu su gerai žinomu keliautoju, serijos knygų apie vabzdžiaėdžius augalus autoriumi Stewart McPherson.

Ekspedicijos dalyviai aptiko ąsotenį, labai panašų į N. truncata ir N. robcantleyi. Šio ąsotenio paieškos bei tyrinėjimai tęsėsi ir 2012, 2013, 2015 metais, kol galiausiai 2016 metų liepą rūšis buvo pakankamai ištirta. Skaityti toliau…

Literatūra carnivorous plants newsletter, ICPS

Gumbinės saulašarės

2016-12-19 Komentarai išjungti

Neseniai apžvelgėm vieną morfoliginę saulašarių grupę – stiebines saulašares. Pasirodo, remiantis augalo sandara, atskirų jo organų ypatumais, tokių grupių galima „sukurti” ne vieną. Kita, plačiai literatūroje apie vabzdžiaėdžius augalus aprašoma grupė – gumbinės saulašarės (angl. tuberous sundews). Beveik 200 rūšių skaičiuojančioje Drosera gentyje, apie penkios dešimtis suformuoja gumbus. Visos jos priklauso Ergaleium pogenčiui.

Jau vien grupės pavadinimas pasako, kad šios saulašarės tam tikru savo gyvenimo periodu suformuoja gumbus. Gumbai – tai maisto medžiagų ir vandens atsargų sandėlis, padedantis augalams pralaukti nepalankias sąlygas. Mat visos gumbinės saulašarės auga tokiuose biotopuose, kur tam tikru metų laiku būna stipri ilgalaikė sausra. Esant drėgmės stygiui, jokie vabzdžiaėdžiai augalai nesugeba medžioti. Taigi, gumbai – prisitaikymas pralaukti nepalankias sąlygas.

Absoliuti dauguma gumbinių saulašarių rūšių auga Australijoje, Tasmanijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Skaityti toliau…

Drosera gumbinės saulašarės, tuber sundews, tuberous sundews

Vabzdžiaėdžių augalų sistematika

2016-12-12 Komentarai išjungti

Vabzdžiaėdiškumas augaluose atsirado nepriklausomai labai skirtingose žiedinių augalų grupėse. Tokie patys medžioklės organai – gaudyklės – giminingose augalų grupėse gali būti labai skirtingi, o filogenetiškai nutolusiose – panašūs.

Todėl atsirado straipsnių ciklas „Sistematika”, kuriame vabzdžiaėdžiai augalai aptariami sistematinio vieneto – šeimos – pagrindu. Skaityti toliau…

Aldrovanda, Byblis, Cephalotus, Darlingtonia, Dionea, Drosera, Drosophyllum, Genlisea, Heliamphora, Kiti "plėšrūs" augalai, Nepenthes, Papildyti straipsniai, Philcoxia, Pinguicula, Pseudovabzdžiaėdžiai, Sarracenia, Triphyophyllum, Utricularia vabzdžiaėdžių sistematika

Autorinės teisės. Pasikeitimai nuo 2016 metų

2016-12-05 Komentarai išjungti

Nuo 2016 metų svetainėje Musėkautas.lt pasirodantiems straipsniams gali būti taikomi laisvesni autorinių teisių apsaugos reikalavimai pagal Creative Commons Attribution-ShareAlike License. Šie straipsniai pažymėti ženkliuku

Taip pažymėtų straipsnių turinį galima laisvai kopijuoti, platinti ir modifikuoti, laikantis Creative Commons Attribution-ShareAlike licenzijos reikalavimų, kuriuos galima rasti šioje nuorodoje.

Visiems kitiems straipsniams galioja ankstesni svetainės autorinių teisių apsaugos reikalavimai.

Apie autorinės teisės, Creative Commons Attribution-ShareAlike License

Stiebinės saulašarės – Drosera menziesii, D. auriculata

2016-11-28 Komentarai išjungti

Turbūt net mintis nebūtų kilusi rašyti apie vien morfologiniu skirstymu paremtą stiebinių saulašarių grupę, jei ne vienas šio pavasario eksperimentas. Tvarkant pavasarį prieš sėjos sezoną”sėklų skrynelę”, inventorizuojant, kokių čia dar sėklų trūksta, netikėtai jos dugne aptikau keletą saulašarių sėklų pakučių. Užsakyti ir atsisiųsti iš pasaulinio vabzdžiaėdžių augalų sėklų banko jie buvo senokai, prieš ketveris metus. Turint minty, kad vyrauja stebėjimais pagrįsta nuomonė apie tai, jog vabzdžiaėdžių sėklos daigios išbūna ganėtinai trumpai, nieko gero iš šių sėklų jau nebesitikėjau. Bet pasėjau aplink turimus kelis stambesnius vabzdžiaėdžius augalus. Pasėjau ir pamiršau.

Nepastebėjau, kada keletas rūšių vis gi pradėjo dygti, aptikau jas tik vasarą, gerokai paaugusias. Bet buvo smagu, kad visuotinai priimta dogma apie vabzdžiaėdžių sėklų daigumą tik vienerius metus turi išimčių. Ir abi sudygusios saulašarės Drosera menziesi ir D. auriculata pasirodė besančios stiebinės. Tiesa, lygiai taip pat jas galima priskirti ir gumbinėms (abi šios rūšys formuoja gumbelius), tad šio straipsnio pavadinimą nesunkiai galima būtų pakeisti. Tačiau apie gumbines saulašares ir jų auginimo įpatumus pakalbėsime vėliau, dabar norėjau akcentuoti būtent ne skrotelę, o stiebelį išauginančių saulašarių ypatumus.

Skaityti toliau…

Drosera ausytoji saulašarė, Drosera, drosera auriculata, drosera menziesii, menziesio saulašarė, saulašarė, saulašarių sėja, stiebinės saulašarės

Naujausi straipsniai

Suradai – pranešk

Renginiai

Pastebėjote klaidą?

Straipsnių temos

Daugiau svetainių

Autorinės teisės

Svetainė talpinama