Masinis vegetacijos sezonas Lietuvoje prasideda ganėtinai vėlai. Prasidėjus pavasariui gamta bunda pamažu, ir tik į pavasario pabaigą viskas pradeda sparčiai kisti po žiemiškos ramybės. Mes turime kiek daugiau nei keturis mėnesius „plyšaujančios vasaros”, o visa kita – pabudimas iš žiemos miego ar pasiruošimas ramybės laikotarpiui. Bet šiuo metu taip pat neprošal pasižvalgyti gamtoje po įvairias vietas, kas ir kaip, ir ką ten galima rasti vidurvasarį.
Štai į vieną tokį žygį apžiūrėti Ežerėlio durpyno ir išsiruošėm balandžio viduryje. Bet pirmiausia pažibuokliavom su fotoaparatu po Jagadonių ir Altoniškių piliakalnius. Apšilimui. Įspūdžiais apie tai pasidalinau kitoje svetainėje. O po žibučių fotosesijos, užkandę ir kiek pailsėję, patraukėme durpyno link.
Prieš tai, žinoma, buvo atlikti namų darbai – pasidomėta, ką gero Ežerėlio durpyne pavyko rasti kitiems. Google čia mažai galėjo pagelbėti. Pirmuose dviejuose paieškos rezultatų puslapiuose tas pats per tą patį – Visuotinės lietuvių enciklopedijos tekstas apie durpyną.
Ežerėlio durpynas – durpynas Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, 13 km į pietvakarius nuo Kauno, prie Ežerėlio miestelio.
Ežerėlio durpyno plotas 1650 ha. Durpyno vidurinę dalį užima aukštapelkė (74% viso A ploto), šiaurinę, vakarinę ir rytinę dalis – žemapelkė (26%). Ežerėlio durpynas susidaręs ledo luistavietėje, senojoje deltinėje smėlingojoje lygumoje. Durpių klodo didžiausias storis 6,5 m, vidutinis – 3 m. Po durpėmis esančio sapropelio sluoksnio didžiausias storis 3 m. Dugne smėlis.
Durpės kasamos nuo XX a. antro dešimtmečio kurui, trąšoms, kraikui. Durpių ištekliai 7,82 mln. t. (2002 m.). XX a. trečiame – ketvirtame dešimtmetyje buvo iškasama po 15 000 t kasmet, 1956 m. iškasta 220 000 t, 2001 m. iškasta apie 54 000 t durpių. [1]
Vienoje durpyno salų įsikūręs Ežerėlio miestelis. 2 km į pietryčius nuo Ežerėlio yra likutinis Didysis ežeras.
Vieni parašė – dešimtys nusirašė. Ir informacijos tame tekste nėra daug. Durpyno plotas, durpių gavyba.
Sekant paieškos rezultatus toliau, galima rasti informacija, kad gervės – durpyno simbolis. Žinoma, iškart kyla mintis „turbūt jos gyvena neeksploatuojamoje durpyno dalyje”.
Durpyno saloje – Ežerėlio gyvenvietė, pradėjusi kurtis 1915 metais. Apie 2 km nuo jos – Didysis ežeras, apie kurį informacijos taip pat nedaug.
Didysis arba Didysis Ežerėlis – ežeras vidurio Lietuvoje, Kauno rajone, apie 6 km į pietus nuo Kluoniškių, 2 km į pietryčius nuo Ežerėlio. Apsuptas Ežerėlio durpyno. Forma apvali. Ilgis 0,5 km, plotis iki 0,4 km. Altitudė 70,1 m. Ežeras yra ledyninės liekaninės kilmės. Kranto linija lygi. Ežerą iš visų pusių supa aukštapelkė (į šiaurę ir šiaurės rytus nuo ežero – eksploatuojama). Visiškai užaugęs ir supelkėjęs. Krantai apaugę krūmynais. Iš aplinkui plytinčios pelkės išteka Liekės upelis (Kerupės I intakas). Didysis Ežerėlis priklauso Nemuno žemupio baseinui.
Bet nuotraukų internete su šiuo vandens telkiniu nepavyko rasti. Sako, klastingos ten vietos. Ne vienas žmogus yra įsmukęs ar net paskendęs, kai kurių ir rasti nepavyko. Tad pirmos pažinties metu paliksime šį ežerą ramybėje.
Taip pat įdomi portalo Alkas.lt 2018 metų informacija apie Ežerėlio durpyno siauruką.
Ežerėlio durpyno siaurukas. Šiandien tai seniausias veikiantis pramoninis siaurasis geležinkelis. 600 mm pločio geležinkelis pradėtas tiesti I pasaulinio karo metais siekiant išvežti durpes iš Ežerėlio durpyno bei medieną iš Kazlų Rūdos miškų. Savo laiku šis geležinkeliukas buvo nusidriekęs iki Kazlų Rūdos ir Jūrės, pasiekė net Kauno miestą, o jo traukinuko judėjimas buvo įtraukas netgi į oficialų traukinių eismo grafiką. Pokaryje geležinkeliukas perklojamas į 750 mm pločio vėžę. Šiandien apsilankę šiame siauruke rastumėte tipinį durpyninio siauruko depą, durpių iškrovimo estakadą. Sakoma , kad šis siaurukas bus greitai išardytas, tad pasinaudokite paskutine proga jį aplankyti. Gal jums pasiseks ir pavyks juo pasivažinėti?
Šimtmečio proga buvo pastatytas paminklas durpynui. Šį įvykį išsamiai pristatė Kauno diena.
Ežerėlio miestelio centre 2015 m. atidengtas skulptoriaus Pijaus Česiūno sukurtas paminklas „Ežerėlio durpynui – 100 metų”. Jis simbolizuoja durpių klodus ir iš jų iškilusį šviečiantį miestą. Paminklas sukurtas ir pastatytas bendrovės „Klasmann – Deilmann Ežerėlis” lėšomis, aikštės tvarkymo darbus finansavo Kauno rajono savivaldybė.
Štai ir viskas. Jokios informacijos apie florą ir fauną, išskyrus gerves ir tai, kad baigti eksploatuoti plotai paliekami gamtai. Tada laisvą vietą užima beržai. Dalis ploto durpyno šeimininkų apsodinta šilauogėmis.
Pasirinktas laikas, pavasario vidurys nėra tinkamas metas augmenijai tyrinėti. Tad tiesiog pasivaikščiojome eksploatuota durpyno dalimi, padarydami kelių kilometrų lankstą, prasidedantį ir pasibaigiantį Ežerėlio gyvenvietėje.
Man pavasaris yra dar ir yamadorių metas, pirmiausia dėmesį patraukė visai perspektyvios pušys. Ir turbūt iškasus jų nieks nepasigestų. Bet privažiavimas iki šių gamtos kūrinių ganėtinai keblus. O nešti kad ir nedidelį medelį su keliais kibirais durpių ant šaknų nėra taip jau lengva. Tad minties yamadoriavimą Ežerėlio durpyne teko atsisakyti.
Laisvuose plotuose taip pat akį traukė švylių “jūra” – vien jų kupstai, kupstai ir nieko daugiau. Su plikos durpės plotais tarpuose. Šioje “jūroje” kiekvienas kupstas atrodė labai individualiai.
Mūsų kelionės pusiaukelėje – priešgaisrinis rezervuaras, vandens telkinys su sala. Tolumoje, saloje užmatytas gervės siluetas. Gal ir ne veltui jos yra Ežerėlio durpyno simbolis…
Ganėtinai plačių kelių pakraščiuose – kanalai su dažniausiai reta žoline augalija. Labai knietėjo juos pamatyt vasaros metu. Dabar atrodė, kad tai turėtų būti gegūnių rojus.
Kanalus karts nuo karto pertraukdavo protakos, suręstos tikrai įdomiai: paguldytas vamzdis užklojamas išrautais kelmais ir viskas užpilama durpėmis.
Pabaigai dar keletas pavasarinio durpyno vaizdų:
Taigi, įspūdžių ne per daugiausia. Bet pasivaikščiojimas buvo malonus. Įdomu, kaip viskas atrodytų vasarą?..
Jogaila Mackevičius
