Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

Smagu, kad kiekvienais metais Lietuvoje vis didėja būrys švenčiančių Pasaulinę pelkių dieną, taip atkreipiant dėmesį į šių unikalių buveinių svarbą ir supažindinant jaunąją kartą, vaikus su nepakartojamais gamtos kūriniais – pelkėmis.

Musėkautas.lt šiais metais nutarė aplankyti Čepkelių raistą. Kartu su gidu keliausime nuo Marcinkonių kaimo iki  pelkės, pasivaikščiosime pažintiniu taku ir grįšime atgalios. Žygis prasidės 10.00 val., trukmė 4-5 valandos. Po pelkės žygio pavargę galės traukti namo, o dar nestokojantys jėgų – pratęsti kelionę ir aplankyti tris Dzūkijos apžvalgos bokštus, dalyvaujančius Dešimties bokštų žaidime. Daugiau informacijos apie renginį svetainėjeFacebook’o paskyroje, o svarbiausia – įspūdžiai.

Toliau – trumpas renginių, kuriuos pavyko aptikti socialiniuose tinkluose bei paieškos sistemų pagalba, sąrašas. Aš tikrai labai atsiprašau tų, kurių šiame sąraše nepaminėsiu – matyt skelbdami apie savo renginius buvot nepakankamai matomi internete. Tačiau galite atsiųsti informaciją apie savo renginį elektroniniu paštu pelkes@musekautas.lt. Jūsų atsiųstą informaciją ir nuotraukas su malonumu pristatysime svetainės skaitytojams. Skaityti toliau…

Praėjusiais, 2018 metais Pasaulinė pelkių diena atšvęsta Varnikų pažintiniame take, o šiemet Musėkautas.lt ją kviečia paminėti Čepkeliuose. Žygį pradėsime 10.00 val nuo Marcinkonių ir pėsčiomis keliausime iki pelkės, praeisime pažintiniu taku ir grįšime atgal į pradinį maršruto tašką. Mus lydės gidas, todėl šis pasivaikščiojimas mokamas.

Susidomėjusius ir norinčius dalyvauti kviečiu registruotis elektroniniu paštu pelkes@musekautas.lt, o norinčius pasiklausti, skambinti telefonu +370 647 04321.

Studentiški "pasiklampinėjimai" Čepkeliuose 1991-ųjų liepa

Studentiški „pasiklampinėjimai“ Čepkeliuose 1991-ųjų liepa © Dariaus Straševičiaus nuotrauka

Apie kitus Pasaulinės pelkių dienos renginius Lietuvoje informaciją galima rasti čia.

 

 

Jogaila Mackevičius

Kaip ir praeitais metais, taip ir šiemet planuose visa eilė žygių į pelkes. Nepriklausomai nuo to, koks metų laikas ar oras.

Sausis

2019.01.12 Žiemiška Baltosios Vokės pelkė

Vasaris

2019.02.02 Pasaulinę pelkių dieną – į Čepkelius

2019.02.20 Žvilgsnis iš viršaus į Siberijos pelkę

Kovas

2019.03.01 Gervės, gulbės ir šiukšlės…

2019.03.30 Pavasario pradžia Terešiškių pievoje

Balandis

2019.04.07 Talka Šilėnų orchidėjų pelkėje

Gegužė

2019.05.04 Planuojamas žygis į Žuvinto apylinkes: Amalvos, Buktos, Žuvinto pažintiniai takai

 

Dubravos rezervatinė apyrubė (nedidelio ploto gamtinis arba kultūrinis rezervatas, kurio apsaugai ir priežiūrai nėra steigiama direkcija) – rezervatas Kauno rajone, įsteigtas 1994 metais. Jau ne vieną dešimtmetį čia gamta vystosi be žmogaus įsikišimo. Pažintinis lentų takas apyrubėje suręstas 2005 metais.

Šiais metais, pasivaikščiojimas po Dubravos rezervatinę apyrube – antroji išvyka į pelkes. Kiek anksčiau, kartu su „Akivaro“ forumiečiais teko apsilankyti pažintiniame Dubravos aukštapelkės take vasaros metu. Tuo metu aukštapelkė atrodo kiek įspūdingiau. Keletas nuotraukų iš 2013 metų gegužės mėnesio žygio.

Žygio pakartojimas – 2018 metų vasario mėnesį. Tačiau šios išvykos metu maršrute buvo ne vien Dubravos stotelė. Skaityti toliau…

Paskutinysis rekomenduojamos literatūros sąrašas buvo atnaujintas 2016 metais, atėjo metas įtraukti naujus papildymus.

Paspaudę knygos pavadinimo nuorodą, galėsite perskaityti jos aprašymą. Kai kurias knygas galima įsigyti tiesiogiai iš leidėjo, tad paspaudę ISBN kodo nuorodą, būsite perkelti į jo puslapį.

Sąraše pateikiamos knygos, apie kurias informacija gauta iš pačių autorių ar leidyklų, todėl jis tikrai nėra baigtinis ir išsamus.  Daugiau informacijos galima rasti (ar pasiklausti) svetainės forume „Akivaras“, knygų pristatymui skirtoje temoje.

Skaityti toliau…

Saulašarės yra vieni labiausiai pripažintų vabzdžiaėdžių augalų dėl savo rasa padengtų lapų, virš kurių iškyla žiedai, kartais maži ir neryškūs, o kartais patys įspūdingiausi iš visų vabzdžiaėdžių augalų. Gentis yra paplitusi visame pasaulyje, auga Eurazijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikose, Afrikoje, Okeanijoje. Šie nepakartojami augalai prisitaikę gyventi įvairiausiose ekologinėse nišose, nuo drėgnų šlapynių borealinėse šiaurės platumose ir subantarktinėse alpinėse zonose iki sezoniškai dykumomis virstančių regionų. Didžiausia pasaulyje randama jų įvairovė yra žemyninėje Australijos dalyje, kur auga virš 150 rūšių, o Afrikos ir Pietų Amerikos rūšys yra mažiausiai žinomos ir ištirtos.

Pirmoji saulašarių rūšis buvo aprašyta prieš 500 metų, tačiau ir šiais laikais vis atrandamos naujos rūšys.

Šiame tritomyje yra detaliai aprašytos visos šiandien žinomos saulašarių rūšys, pateikiama išsami virš 1900 nuotraukų iliustruota informacija, o taip pat išsami visų saulašarių vardų ir rūšių sinonimų rodyklė.

Užsisakyti knygas galima leidyklos puslapyje.

Skaityti toliau…

Australija turi vieną turtingiausių vabzdžiaėdžių augalų įvairovę pasaulyje. Tarp šimtų saulašarių ir skendenių rūšių yra ir monotipinė kriauklenių (Cephalotus) gentis su vienintele rūšimi – pūsliniu kriaukleniu (C. follicularis).

Šis išskirtinis augalas yra nuostabus konvergentinės evoliucijos pavyzdys, giminystės ryšiais labiau susijęs su kopūstais, rožėmis, moliūgais ir tropikuose paplitusiais medžiais alyvūniais (Eleocarpus), nei su kitais vabzdžiaėdžiais augalais, tokiais kaip ąsoteniai, saracėnijos ar heliamforos.  Tačiau jo ąsotiniai lapai funkcionuoja labai panašiai!

Redfern Natural History Productions didžiojasi galėdama pranešti apie pirmąją monografiją, skirtą šiam augalui. Knygos pasirodymo laukiama 2018 metų pabaigoje.  Riboto tiražo leidinio „Cephalotus – pūslinis kriauklenis“ autoriai Adam Cross, Nick Kalfas, John Conran ir Richard Nunn knygoje apjungia ilgametę lauko stebėjimo patirtį, techninius ir ekologinius tyrimus. Šiame leidinyje pateikiama išsamiausia iki šiol publikuota informacija apie kriauklenį.  Skaityti toliau…