|
| ||||||
Gal tiksliau būtų konkursą pavadinti „Gražiausias šalia vabzdžiaėdžio užaugęs pelėsis”, tik labai jau ilgas toks pavadinimas?.. Bet gal pavadinimas ne taip svarbu, svarbiau konkurso sąlygos. O jos labai trumpos:
Kad ir kokiame neturtingame maisto medžiagomis substrate auginami vabzdžiaėdžiai augalai, pas juos vis tiek įsigudrina įsikurti kaimynai. Kartais pradygsta viena kita piktžolė, kartais substrato paviršių aptraukia samanos ar kerpsamanės. Jei šie augalai negožia mūsų augintinių, galima juos taip ir palikti augti, o pradėjusius bujoti nesunku išrauti ar apmažinti sąžalynus.
Tačiau ne vien kiti žalieji augalai tarpsta kartu su vabzdžiaėdžiais. Jų substrate, kaip ir kiekvienam substrate, yra daugybė mikroorganizmų – bakterijų, melsvadumblių, dumblių, grybelių, veisiasi įvairūs vabzdžiai ar kirmėlės. Skaityti toliau…
Pavasarį „alkanos” Drosera capensis labai aktyviai išskiria rasos lašelius
Ilgėjančios dienos ir kaitresnė saulė ne tik tirpdo sniegą už lango, bet ir toliau žadina ant palangių pūpsančius mūsų vabzdžiaėdžius augaus. Jei kitiems augalams kaip pavasarinė rizika galėtų būti paminėti dehidratacija (vandens stygius, išdžiuvimas), trąšų (ypač mikroelementų) stygius substrate, nudegimai ir žievės trūkiai nuo staigių temperatūrų ir apšvietimo intensyvumo svyravimų, tai vabzdžiaėdžiams pavasarį gresia badas tikrąja šio žodžio prasme.
Vos atsibudusios ir dar abdujusios viena kita musė netrunka būti pagautos ir suvirškintos. Bet jos tėra lašas jūroje kokiam pulkeliui išalkusių saulašarių. Vasarą kai pilna skraidančių vabzdžių, mūsų augintiniai dažniausiai sugeba patys sumedžioti grobio tiek kiek reikia. Dabar nėra nei musių, nei vapsvų, nei iš pietų atvežtų vaisinių muselių, nei uodų. Skaityti toliau…
Svetainėje per ne pilnus jos gyvavimo metus buvo pristatyta ne viena gėlininkų mėgėjų organizuojama paroda. Tiek pavasariniai „Žali horizontai”, tiek rudeniniai „Augalų labirintai” nenustoja stebinti savo išradingumu, metamorfozėmis. Atrodo struktūriškai nekintančios šių parodų ekspozicijos kiekvienais metais pristatomos lankytojams vis „kitu kampu”. Pamažu pildosi ir parodų istorija, didėja organizatorių ir dalyvių patirtis, plečiasi dalyvių ratas.
Nepaisant to, vis dar sunkiai įveikiamas dalyvių kuklumas. Ir ne tik pradedančiųjų. Gal per daug kritiškai žiūrima į savo augintinius? Kai kas teisinasi, kad augalas nežydintis, nepakankamai atsibudęs po žiemos ramybės, nepakankamai prisiauginęs gaudyklių. Dauguma pasiteisinimų neatrodo įtikinamai. Galiausiai, apsisprendus dalyvauti, įsitikinama, kad bendroje kompozicijoje tie atrodę „nepakankamai geri” augaliukai nuostabiai integravosi ir per tas kelias dienas teikė džiaugsmą ne vienam parodos lankytojui. Skaityti toliau…
Tęsiant pažintį su vabzdžiaėdžių augalų sistematika – keletas žodžių apie Azijos ąsotinius augalus. Tai – Ąsoteniniai (Nepenthaceae).
Ąsoteniniai – nemaža monotipinė (turinti vieną gentį) tikrųjų vabzdžiaėdžių augalų šeima. Šeimoje – viena gentis ąsotenis (Nepenthes). Gentyje mokslininkai priskaičiuoja apie 130 rūšių. Tačiau yra nemažai ir natūraliai gamtoje susidariusių tarprūšinių hibridų (kai kurios ąsotenių rūšys kaip ir saracėnijos nesunkiai kryžminasi tarpusavyje). Šiame straipsnyje pateikiamos David Svarc iš Čekijos ąsotenių kolekcijos nuotraukos – vien iš jų galima susidarysi įspūdį, kokia yra šių nuostabių augalų įvairovė.
Ir žinoma, su ąsoteniais padirbėjo ir selekcininkai, išvedę nemažai hibridų. Selekcijos kryptys šiuo atveju yra dvi: (1) išvesti augalus kuo įspūdingesniais ąsočiais ir (2) išvesti augalus labiau prisitaikiusius augti dirbtinėmis sąlygomis (atsparesnius sausam orui ir šviesos trūkumui). Skaityti toliau…
Trejetas savaičių – ir žiedynas pasipuošia visiškai išsiskleidusiais žiedais: Skaityti toliau…
Po nedidelės pertraukos, susijusios su daline svetainės pertvarka, turbūt verta pratęsti vabzdžiaėdžių sistematikos nagrinėjimą. O kad įsibėgėti, pradėkime nuo „mažesnių” šeimų. Taigi – Dioncophyllaceae.
Kiek beieškočiau, šeimos lietuviškos pavadinimo neradau niekur, taigi, Saracėninių pavyzdžiu galima būtų juos užvadinti Dionkofiliniais. Nors bandant įsigilinti į lotyniško pavadinimo reikšmę bei šių augalų biologiją, pirmiausia į galvą ateina žodis „įvairialapiai”.
Bet pradėkime pažintį nuo pradžių. Skaityti toliau…
