Negalima nepaminėti bent jau trumpai dar vienos „plėšriųjų” augalų grupės. Tarp pačių mažiausių Žemėje augančių augalų – dumblių – taip pat pasitaiko plėšrūnų.
Vargu ar mikroskopinių žemesniųjų augalų atveju gebėjimą pagauti už save smulkesnę auką galima vadinti „vabzdžiaėdiškumu”. Gal tiksliau tai būtų galima pavadinti „dumbliaėdiškumu” ar „bakteriaėdiškumu”? Tokių dumblių rūšių, kurios gali panaudoti Saulės šviesos energiją fotosintezei, tačiau dalį maisto medžiagų gauna ir kaip gyvūnai maitindamiesi kitais gyvūnais yra Šarvadumblių tarpe.
Šarvadumbliai (Pyrrophyta) – eukariotiniai (turintys tikrą branduolį) augalai, priklausantys Pirmuonių (Protista) karalystei. Viso jų priskaičiuojama apie 1000 dažniausiai jūrose gyvenančių rūšių.
Geriausiai žinomos „plėšrios” šarvadumblių rūšys: Oxyrrhis marina, Polykrikos kofoidii, Ceratium furca, Cochlodinium polykrikoides, Gambierdiscus toxicus, Pfiesteria, Luciella masanensis. Visi šių rūšių atstovai gali vykdyti fotosintezę, tačiau pasikeitus sąlygoms, dažniausiai minta planktoniniais dumbliais. Skaityti toliau…