Tipinės genlisėjų (Genlisea) ir sausumos skendenių (Utricularia) rūšys, sutinkamos kultūroje, natūraliomis sąlygomis auga tropinėse ir subtropinėse Pietų Amerikos bei Afrikos platumose, o kai kurie skendeniai – Australijoje. Šias rūšis labai lengva auginti, dauguma jų gali lengvai tapti piktžolėmis vabzdžiaėdžių augalų kolekcijose
Genlisėjos ir sausumos skendeniai dažniausiai auginami dėl savo žiedų, taip pat, jei auginsite juos stikliniame inde, galėsite stebėti ir gaudykles. Abiejų šių genčių augalai turi požemines gaudykles, susiformavusias iš pakitusių tikrų lapų. Gaudyklėmis jie gaudo smulkius organizmus, gyvenančius dirvožemyje. Tai, ką matome virš žemės paviršiaus, yra į lapus panašūs stiebo dariniai.
Sausumos skendeniai dirvožemio tipui dažniausiai nėra išrankūs. Iš tikrųjų jie linkę apsigyventi kaimyniniame vazone, bet tik ne tame, į kurį pasodinti (tik nesakykit, kad neperspėjau!). Natūraliose augimvietėse rūšys gali būti sutinkamos gryname smėlyje, durpingame smėlyje, lateritiniuose dirvožemiuose, pilkžemiuose. Priešingai skendeniams, genlisėjos linkusios pasilikti ten, kur buvo pasodintos. Vandens lygis artimas substrato paviršiui, ar net gi virš jo. Nelaisvėje abiejų genčių augalai gerai auga tiek grynose durpėse, tiek standartiniame durpių ir smėlio, sumaišytų santykiu 1:1, mišinyje. Šie augalai vienodai gerai gali augti tiek vazonuose, stovinčiuose padėkliukuose su vandeniu (kaip saulašarės), arba induose be jokio drenažo. Kaip ir kitiems vabzdžiaėdžiams augalams, genlisėjoms ir skendeniams vanduo turi būti tyras, o trąšos juos be vargo pražudytų.
Kai kurios rūšys yra vienmetės ar trumpaamžės daugiametės. Tad norėdami nuolatos palaikyti savo kolekciją, privalote rinkti užsimezgusias sėklas. Bet net ir daugiamečiai skendeniai gali pradėti skursti, jei yra ignoruojami. Skendeniai dažniausiai mėgsta užkariauti naujas teritorijas. Šiai jų savybei palaikyti dažnai naudojama paprasta metodika: pašalinama dalis paviršinio substrato su visais augalais, o vietoj jo pripilama šviežio substrato. Po tokios procedūros iškarto turime jau du vazonus su skendeniais. Norint skendenius padauginti gamyboje sparčiau, galima naudoti stiebo auginių metodą.
Genlisėjų ir skendenių sėklas sėkite ant pasirinkto substrato, kuris turi būti labai drėgnas. Aš įdedu vazonus, kuriuose pasėti šie augalai, į sandariai užsidarančius maišelius, kurių dugne būna keletas centimetrų vandens. Vazonai sustatomi po lempomis, tik ne per daug arti jų, kad augalai neiškeptų. Sudygus augalams, vazonai išimami iš maišelių ir statomi į terariumą. Iš pradžių sėjinukai auga labai lėtai, apsišarvuokite kantrybe. Daugiau nuoseklesnės informacijos apie sėją straipsnyje anglų kalba Sowing Seeds Step-by-Step.
Daugiau informacijos:
- About Carnivorous Plants: Evolution — the Lamiales Carnivores,
- BobHanrahan, 1979, There’s no Trick to Growing Utrics. Part 1: Terrestrial Species, Carnivorous Plants Newsletter 8(2):47-50 (PDF),
- Glenn Claudi-Magnussen, 1982, An Introduction to Genlisea, Carnivorous Plants Newsletter 11(1):13-15 (PDF),
- Barry Meyers-Rice, 1992, Focusing on U. calycifida – a variable species, Carnivorous Plants Newsletter 21(1-2):9-13 (PDF),
- Rolf Rutishauser, Jeannette Brugger, Lorenz Butschi, 1992, Structural and developmental diversity of Utricularia traps, Carnivorous Plants Newsletter 21(3):68-74 (PDF),
- Studnicka, Miloslav (1996) Several ecophysiological observations in Genlisea. Carnivorous Plants Newsletter 25(1):15-16 (PDF),
- Fernando Rivadavia, 2002, Genlisea lobata Fromm-Trinta, Carniv. Pl. Newslett. 31(4):116-118 (PDF),
- Miloslav Studnicka, 2003, Genlisea Traps – A new piece of knowledge, Carnivorous Plants Newsletter 32(2):36-39 (PDF).
John Brittnacher
Vertė J. Mackevičius
.
.
.
.
.
© International Carnivorous Plants Society (ICPS). Visa šiame straipsnyje esanti informacija kitose informacijos sklaidos priemonėse gali būti naudojama tik gavus raštišką ICPS sutikimą.