Skendeniniai (Lentibulariaceae) – vabzdžiaėdžių augalų šeima, kuriai priskiriama apie 330 rūšių. Tikslus rūšių skaičius priklauso nuo sistematikų nuomonės.

Šeimos sistematinė padėtis: Karalystė – Augalai (Plantae), skyrius – Magnolijūnai (Magnoliophyta), klasė – Magnolijainiai (Magnoliopsida), poklasis – Notreliažiedžiai (Lamiidae), šeima – Skendeniniai (Lentibulariaceae).

Šeimą sudaro trys gana skirtingos gentys: tuklės (Pinguicula), genlisėjos (Genlisea) ir skendeniai (Utricularia). Nors pagal žiedų formulę visos šios gentys labai artimos, tačiau gaudykles evoliucijos eigoje išvystė visiškai skirtingas.

Anksčiau šeimoje buvo išskiriamos dar dvi gentys Polypompholyx ir Biovularia. Tačiau abi šios gentys buvo sujungtos su Utricularia (skendeniais) ir integruotos šioje gentyje kaip atskiri pogenčiai.

Genlisėja

Genlisėja (Genlisea A.St.-Hil., 1833) – mažiausia šeimos gentis. Joje priskaičiuojama 21 rūšis. Visos rūšys paplitusios Afrikoje ir Centrinėje bei Pietų Amerikoje. Auga pelkėse arba pusiau panirę vandens telkiniuose. Iš pirmo žvilgsnio labai panašūs į pelkinius skendenius.

Genčiai pavadinimas duotas prancūzų rašytojos ir švietėjos Stéphanie Félicité Ducrest de St-Aubin, grafienės de Genlis, arba Madame Brûlart garbei.

Tai – nedidelės daugiametės žolės, turinčios labai silpną šaknyną ir dvejopus lapus. Šaknynas atlieka įsitvirtinimo ir vandens sorbcijos funkcijas. Vieno tipo lapai (žali) atsakingi už fotosintezę, kiti, pusiau panirę į substratą sudaro sudėtingas labirintų formos gaudykles.

Šių augalų vabzdžiaėdiškumas buvo įrodytas tik 1998 metais. Genlisėjų grobis – dirvožemio pirmuonys ir kiti smulkūs gyviai.

Tuklė

Argi nepanašiai gaudo vabzdžius dirbtinės klijų juostos ir Morano tuklės? Tuklių rezultatas ne ką prastesnis…

Tuklės (Pinguicula L.) – apie 80 rūšių vienijanti skendeninių šeimos augalų gentis. Paplitusios visuose žemynuose, išskyrus Australiją ir Antarktidą. Didžiausias rūšių skaičius randamas Centrinėje Amerikoje.

Paplitusios įvairiose augimvietėse. Dažniausiai drėgnose vietovėse, pelkėse. Yra epifitinių rūšių. Absoliuti tuklių dauguma – daugiamečiai augalai, vos keletas rūšių yra vienmetės.

Visos tuklės formuoja bestiebę lapų skrotelę. Šaknynas labai silpnai išvystytas. Tik epifitinių rūšių jis naudojamas kaip įsitvirtinimo organas. Kitos rūšys silpnas šaknis naudoja vandens siurbimui (nors drėgmę gali sugerti ir skrotelės pamatine dalimi, lapais).

Tuklių lapai padengti mikroskopiniais liaukiniais plaukeliais, išskiriančiais lipnų skystį, kuriuo pasidengia lapo paviršius. Liaukiniai plaukeliai gerokai mažesni už saulašarių. Dažniausias tuklių grobis – smulkūs vabzdžiai.

Vabzdžiaėdžių augalų fanai tuklės plačiai augina visame pasaulyje. Yra nemažai lengvai prisitaikančių prie dirbtinių sąlygų ir greitai besidauginančių rūšių. Ir šioje svetainėje jau yra aprašyta keletas, straipsnių kategorijoje „Pinguicula„.

Daugelis komercinių orchidėjų augintojų Pinguicula moranensis ir P. ehlersae naudoja natūraliai kovai su smulkiais skraidančiais kenkėjais vietoje lipnių juostų.

Skendenis

Besiruošiantis žiemoti Utricularia vulgaris. Atmiršta gaudyklės ir stiebai, formuojasi žieminiai pumpurai.

Skendenis (Utricularia L.) – gausiausia skendeninių šeimos gentis. Pasaulyje žinoma apie 230 skendenių rūšių. Paplitę jie visame pasaulyje, nesutinkami tik arktinėse zonose ir kai kuriose dykumose.

Skendeniai neturi tikrųjų šaknų, o jų funkciją atlieka pakitęs stiebas, ant kurio išsidėsto iš pakitusių lapų susiformavusios medžiojančios smulkias aukas kameros.

Kamerose susidaro mažesnis nei aplinkoje slėgis – dalinis vakuumas. Kiekviena kamera išorėje turi gebantį greitai atsiverti ir užsiverti dangtelį bei lytėjimui jautrius plaukelius. Praplaukdama pro šalį auka užkliudo plaukelius kameros išorėje, šie perduoda impulsą dangtelio atveriamajam mechanizmui – dangtelis atsiveria ir auka kartu su vandeniu staigiai įsiurbiama vidun.

Pagal poreikį auginimo sąlygom skendenius galima suskirstyti į tris grupes: pelkiniai, vandeniniai ir pusiau vandeniniai.

Medžioja skendeniai pirmuonis, smulkius nematodus, mikroskopinius vėžiagyvius.

.

Skendeninių šeimos augalai, išskyrus tukles, yra mažiau populiarūs vabzdžiaėdžių augintojų tarpe. Gal dėl to, kad dauguma jų labai maži, vos ne mikroskopiniai. Gaudyklių dydis irgi nėra įspūdingas. Tačiau žiedai savo formos subtilumu ir spalvų palete tikrai nenusileidžia net grožio karalienėms orchidėjoms.

Informacijos šaltiniai:

  1. Жизнь растений, 5(1) tomas, Maskva, 1980, Ж60501-571/103(03)-80-4306021000;
  2. James Pietropaolo, Carnivorous plants of the world, Honk Kong, 1986, ISBN 3-88192-356-7;
  3. Wikipedia.

Jogaila Mackevičius