Šiek tiek informacijos apie dar vieną gal kiek rečiau auginamą saulašarinių šeimos augalą – Drosera binata.

Pavadinimas, jo reikšmė

Mokslinis pavadinimas – Drosera binata Labill. Lietuviško pavadinimo atitikmens kaip ir nėra. Lotyniškai binata reiškia „turintis porą“.  Šis žodis labai gerai atspindi augalo lapų savybę dichotomiškai šakotis. Gal vertėtų šią saulašarę vadinti „šakotaja“ ar „raguotaja“, bet leiskim tai nuspręst mokslininkam-sistematikam, o kol kas tiks ir lotyniškas augalo pavadinimas.

Sinonimai: Dismophyla binata (Labill.) Raf., Drosera cunninghamii Walp., Drosera dichotoma Banks & Sol. ex Sm., Drosera flagellifera Colenso, Drosera pedata Pers.

Pavadinimai kitomis kalbomis: angliškai – Fork-leaved sundew. Tačiau daugeliu atvejų straipsniuose dažniausiai naudojamas lotyniškas augalo pavadinimas.

Sistematinė padėtis

Karalystė – Augalai (Plantae), skyrius – Magnolijūnai (Magnoliophyta), klasė – Magnolijainiai (Magnoliopsida), poklasis – Dilenijažiedžiai  (Dileniidae), eilė – Gvazdikiečiai (Cariophyllales), šeima – Saulašarijiniai (Droseraceae), gentis – Saulašarė (Drosera).

Rūšies viduje išskiriami trys morfologiniai tipai:

  1. Drosera binata (T-form),
  2. Drosera binata var. dichotoma,
  3. Drosera binata var. multifida.

Atradimas

Pirmasis rūšį aptiko Bruni d’Entrecasteaux 1972 metais prancūzų ekspedicijos Australijoje metu, pietinėje žemyno pakrantėje. Tačiau aprašyta ji buvo kiek vėliau – 1804 metais gamtininko Jacques Labillardière (todėl būtent jo pavardės trumpinys ir yra moksliniame rūšies pavadinime). Pirmiausia kaip rūšis buvo aprašyta T-forma, kitos formos buvo atrastos gerokai vėliau.

Paplitimas

Natūraliose augimvietėse sutinkama Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.

Morfologija ir augimo ypatumai

Kaip ir dauguma saulašarių,  D. binata – daugiametis žolinis augalas, turintis sutrumpėjusį požeminį stiebą ir retą lapų skrotelę. Lapkočiai sąlyginai ilgi.  Gali užaugti iki 30 cm.

Labiausiai paplitusios T-formos lapai sudaryti iš dviejų vienodų siaurų skilčių. Tokie lapai turi du galinius taškus.

Kiek sudėtingesnės sandaros ir retesnės D. binata var. dichotoma kiekviena lapo skiltis dar skyla į dvi dalis, taigi, lapai turi 4 galinius taškus.

Drosera binata var. dichotoma

D. binata var. multifida lapai labai skaidyti, galinių taškų skaičius gali svyruoti nuo 8 iki 16 (net gi 30).

Rūšis polimorfinė. Kai kurios populiacijos turi žiemos ramybės periodą. Kitos – auga visus metus.

Auginimas dirbtinėmis sąlygomis

Drosera binata gerai auga tiek durpiniame substrate, tiek gyvuose kiminuose. Durpinio substrato formulė 1:1 (durpės-smėlis), viršutinį sluoksnį galima sumaišyti kiek lengvesnį – 1:2 (durpės-smėlis).

Drosera binata (balti) ir Sarracenia sp. žiedai

Gyvuose kiminuose augalas auga gerokai greičiau, bet toks auginimo būdas turi ir keletą trūkumų. Pirmiausia, jauni augalai, sėjinukai auga labai lėta ir kiminai nesunkiai gali juos nustelbti. Antra, D. binata turi ilgus lapkočius, taigi, lengviau įsiūbuojama oro srovių. Kiminuose augalai nėra taip gerai įsitvirtinę kaip durpiniame substrate, todėl lengviau išvirsta. Šiuo atveju reiktų jiems sugalvoti kokią atramą.

D. binata galima be ramybės periodo auginti visus metus. Temperatūra +20 – +25°C. Dienos ir nakties temperatūrų kaita nėra labai svarbi. Ši rūšis mėgsta drėgnesnį orą, todėl gerai jaučiasi uždaruose paliudariumuose. Auginant D. binata atviruose induose, reikėtų ją dažniau nupurkšti.

Lapas su grobiu

Laistymui skirtas vanduo turi būti minkštas, bedruskis, aplinkos temperatūros. Kaip ir visos saulašarės aktyvaus augimo metu yra jautri drėgmės stygiui, todėl vandens visada turi bent šiek tiek būti padėkliuke po vazonu. Kartkartėmis reikia gerai sulaistyti substratą iš viršaus, kad išsiplautų druskų ir atsilaisvinusių skylant durpėms maisto medžiagų perteklius.

Žydintis žiedynas

Kai kurios dirbtinai išvestos D. binata formos yra sterilios, nesubrandinančios daigių sėklų, todėl dauginamos tik kero dalinimu. Laukinės formos po žydėjimo užmezga labai daug sėklų, todėl kai kurie augintojai perspėja, kad ši rūšis gali paplisti kaip piktžolė jūsų vabzdžiaėdžių kolekcijoje.

Informacijos šaltiniai:

  1. Wikipedia;
  2. ICPS.

Jogaila Mackevičius

Loretos Tomkevičienės nuotraukos