Drosophyllum lusitanicum young plants growing in a community pot. (photo: Barry Rice, sarracenia.com)

Jauni Drosophyllum lusitanicum augalai, augantys bendrame vazone. Barry Rice (www.sarracenia.com) nuotrauka

Drosophyllum lusitanicum, lietuviškai  vadinamas luzitanine rasote arba tiesiog rasote (angl. dewy pine), yra populiarus augalas kolekcionierių tarpe, kadangi vienas atstovauja visai genčiai. Nuo kitų vabzdžiaėdžių jis skiriasi tuo, kad auga gerokai sausesnėse augimvietėse. Kartu augalas turi ir blogą reputaciją kaip sunkiai auginamas ir išsaugomas. Pagrindinė problema: auginimo sąlygos, užtikrinančios sėkmingą kitų vabzdžiaėdžių augalų auginimą dirbtinėse šlapynėse, yra mirtini rasotei. Specifiniai iššūkiai rasotės augintojams: lėtas sėklų dygimas, šaknų jautrumas ir augalų neatsparumas šaknų puviniui.

Pirmoji šios rūšies auginimo problema – sunkiai dygstančios sėklos. Mums teko stebėti atvejį, kai sėklos dygo devynis mėnesius. Peter D’Amato savo knygoje „Plėšrus sodas“ siūlo sėklų dygimui paspartinti atlikti sėklų skarifikaciją (daugiau informacijos apie šią procedūrą anglų kalba). Tačiau net ir po skarifikacijos sėklos dygsta ištisus mėnesius. Geriausias mūsų stebėtas dygimas (~65%) buvo kai sėklos, surinktos vasaros pradžioje, buvo sausos patalpintos į šaldytuvą ir pasėtos lauke be skarifikacijos  when the seed produced in the early summer was stored dry in a refrigerator and then planted outdoors in the fall without scarification (temperatūra +5-15ºC, lygus dienos ir nakties santykis). Geresnis sėklų dygimas lauke gali būti paaiškinamas palankesnėmis žemomis temperatūromis, tačiau šioje srityje dar reikia išsamiau patyrinėti patį procesą. Pasėjus sėklas ant substrato paviršiaus, jų užžerti nereikia. Pasėjus reikia palaikyti pastovią drėgmę, bet sėklos neturi būti šlapios. Peter D’Amato nurodo, kad šalimais augančios rasotės ir sudygę sėjinukai stabdo kitų sėklų dygimą. Todėl sėklas reikia sėti retai, o vazonėlį laikyti atokiau nuo suaugusių augalų. Tačiau tokio reiškinio mes nepastebėjome su mūsų eksperimentiniais augalais, mūsų atveju sėklos dygo tuose pačiuose vazonuose, kuriuose jau augo rasotės.

Drosophyllum lusitanicum seedling. Note the cotyledons didn't emerge from the seed. This has been typical of the seeds observed germinating.

Drosophyllum lusitanicum sėjinukas. Atkreiptinas dėmesys, kad tipiniu atveju dygimo metu sėklaskiltės iš sėklos neišlenda.

Antroji problema – jautrus šaknynas, bent koks jo dirginimas gali pražudyti augalą. Adrian Slack ir Peter D’Amato rekomenduoja rasotės nepersodinti. Peter D’Amato siūlo sudaiginti sėklas ant drėgno vermikulito, ir vos sudygusias perkelti ant nuolatinio substrato. Šis metodas veikia, nes sėjinukas perkeliamas į didesnį vazoną, kur nestokoja erdvės. Kitas metodas – pasėti sėklas į mažus durpinius puodelius (juose galima padaryti keletą skylučių, taip jie patys taps puresni), užpildytus puriu substratu ir  kai augalai bus 5 cm aukščio, su visu vazonėliu pasodinami į didesnį indą, užpildytą panašiu substratu. Šaknys išplis pro durpinių puodelių skylutes, o pats puodelis galiausiai suirs. Tokiu būdu daiginant augalus, šaknys nėra judinamos persodinimo metu. Galiausiai sėjinukai turi būti pasodinti į didelį (25-30 cm skersmens) vazoną, nes rasotė daugiau niekada nebus persodinama.

Paskutinioji aktuali problema auginant rasotę tai, kad ji dažnai suserga šaknų puviniu, todėl auginama sausesnėse sąlygose nei kiti vabzdžiaėdžiai augalai. Ji niekada neauginama konteineriuose, neturinčiuose drenažo. Kad sumažinti šaknų puvinio riziką, substratą geriau naudoti purų (pavyzdžiui, sudarytą iš lygių dalių pemzos, perlito, smėlio ir durpių). Taip pat rekomenduotumėme naudoti molinius vazonus, nes jie turi poras, užtikrinančias, kad substratas netaps per daug drėgnas. Ironiška, bet augalai niekada neturi perdžiūti. Šilto metų laiko sąlygomis juos laistyti reikia kas 2-3 dienas, bet negalima augalų purkšti laistymo metu. Labai drėgna ir šilta aplinka taip pat sukelia šaknų puvinį. Būtent dėl per didelės drėgmės mūsų šiltnamyje mes praradome labai didelius augalus, susirgusius šaknų puviniu. Atvirame grunte augę augalai Davis apylinkėse su Viduržemio jūros klimatu jautėsi geriau nei mūsiškiai, auginami šiltnamyje. Drėgna ir vėsi žiema, atrodo, šiems augalams problemų nekelia.

Drosophyllum lusitanicum seed pod

Drosophyllum lusitanicum sėklų dėžutės

Net gi šilto klimato sąlygomis geriausiai rasotė auga saulės atokaitoje arba gerai apšviestoje vietoje. Remiantis Peter D’Amato ir mūsų stebėjimų duomenimis šis augalas gali ištverti silpnas šalnas. Rasote galima būtų auginti namuose, tačiau jai reikalingas stiprus apšvietimas (pietinės ekspozicijos langai). Priklausomai nuo klimato, ji gali būti žiemai išnešta į lauką.

Daugiau informacijos :

  • About Carnivorous Plants: Evolution — the Caryophyllales Carnivores,
  • R.D. Tilbrooke, 1988, Scape and Axil Cuttings of Drosophyllum, Carnivorous Plants Newsletter 17(4):106-107 (PDF),
  • Gottlieb Haberlandt, (Sinnesorgane Im Pflanzenreich, į anglų kalbą vertė Carla R. Powell), 1982, Insectivores: Drosera and Drosophyllum, Carnivorous Plants Newsletter 11(3):66-73 (PDF),
  • John D. Degreef, 1989, Early history Drosera and Drosophyllum, Carnivorous Plants Newsletter 18(3):86-89 (PDF).

Tom Cahill
Vertė J. Mackevičius

© International Carnivorous Plants Society (ICPS). Visa šiame straipsnyje esanti informacija kitose informacijos sklaidos priemonėse gali būti naudojama tik gavus raštišką ICPS sutikimą.