Musėkautus kartais galima „sumedžioti“ ir mūsų gėlių parduotuvėse. Jeigu mūsų namuose šie augalai jausis taip pat, kaip Amerikos šlapynėse – puikiai augs daugelį metų. Nereikia pamiršti, kad šiems augalams būtinas ne tik tinkamas vandens režimas, substratas, periodinis „maitinimas“ vabzdžiais, bet ir sezoninis ramybės periodas. Netinkamai prižiūrimi augalai pradeda dažniausiai pūti, patamsėja, pajuoduoja, ir jų išgelbėti jau nebeįmanoma. O sudaryti tinkamas augimo sąlygas musėkautui nėra labai sunku.

Panagrinėkime keletą faktorių, į kuriuos reikia atsižvelgti įsigijus šį augaliuką parduotuvėje.

Šviesa

Musėkautams reikia kuo daugiau šviesos. Geriausiai jie auga šviesioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Pavasarį ir vasarą, aktyvios vegetacijos metu, jautrieji musėkautai puikiai jaučiasi ant rytinės ar vakarinės palangės. Drėgnoje aplinkoje ir tiesioginiai saulės spinduliai nepavojingi, nes neapdegina augalų.Šviesos intensyvumą vertėtų sumažinti tik tada, kai musėkautas yra persodinamas. Po šios procedūros vertėtų jį 2-3 savaites palaikyti pusiau pavėsyje. Kadangi augalas turi labai neišsivysčiusią šaknų sistemą, ir po persodinimo praeina tam tikras laiko tarpas, kol ji vėl gali normaliai aprūpinti musėkautą vandeniu. Būtent tada pavėsis ir gelbsti nuo per didelės transpiracijos.

Substratas ir persodinimas

Jauni musėkautai geriausia auga plastikiniuose apie 10-12 cm skersmens vazonuose. Galima iš šių augalų formuoti ir kompozicijas – didesniame plokščiame vazone pasodinti keletą skrotelių. Tačiau šiuo atveju verta pasirūpinti, kad substratas būtų kuo puresnis ir nesupultu (didesniame vazone tai vyksta dažniau), nes musėkauto šaknys yra jautrios substrato kietumui.Persodinti juos reikia kas 3-4 metus, kai augalų šaknys pradeda lįsti pro drenažo skylutes. Jei augalai laistomi kietesniu vandeniu, substratą patartina keisti kasmet. Tai daroma žiemos ramybės periodo pabaigoje, prieš augalui išauginant lapus, t.y. – kuo anksčiau. Substratui naudojamos nenurūgštintos (pH 3,5-4,5) durpės, sumaišytos su smėliu. Substrate negali būti jokių trąšų ir kalkių. Labai svarbu atminti, kad musėkautai (kaip ir dauguma vabzdžiaėdžių) yra labai jautrūs druskų koncentracijai substrate.

Į substratą galima maišyti kiminų, perlito – jie užtikrins geresnę substrato aeraciją, purumą bei drėgnumą. Galima musėkautus auginti ir vien tik gyvuose kiminuose. Tačiau kai kurios kiminų rūšys yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą ir yra nykstančios. Tą reiktų prisiminti, renkant kiminus natūraliose augimvietėse.Prieš perkeliant augalą į paruoštą mišinį, kruopščiai sudrėkinkite jį. Augalas labai atsargiai iškeliamas iš vazono. Dar atsargiau nukratomas senas substratas. Persodinant musėkautą verta prisiminti, kad substrato 9tiek seno, tiek naujo) dalelėms nevalia patekti į gaudyklių vidų. Gali nieko blogo ir neatsitikti, bet nuo to nepagerės bendras augalo vaizdas, o infekcijos tikimybė didėja – jei gaudyklės užsivers ir pradės bandymą suvirškinti substratą kaip pakliuvusį vabzdį. Įkėlus augalą į naują vazoną, naujas substratas atsargiai užberiamas ant šaknų. Niekada nereikia substrato spausti – jis turi kuo ilgiau išlikti kiek galima puresnis. Tik persodinus, augalas nelaistomas, o tik stipriai nupurškiamas, pastatomas su visu vazonu į lėkštutę su vandeniu. Vandens lėkštutėje turi būti apie 1 cm, kad jis lėtai kiltų substrato poromis ir kapiliarais viršun, pasiekdamas augalo šaknis.

Substrato ir oro drėgnumas – vandens režimas

Vazonas statomas į negilų, bet platų indą, augalai laistomi iš apačios (pilant vandenį ne į vazoną, o į indą). Pavasarį ir vasarą šiame inde nuolat turi būti vandens (vanduo turėtų apimti vazono drenažo angas). Rūpinkitės vandens švara ir jo minkštumu, tada musėkautas jausis puikiai. Laistymui geriau imti lietaus, distiliuotą ar išgrynintą naudojant filtrus vandenį. Jeigu oras patalpoje ganėtinai sausas (kambario oro drėgmė ~50%), tuomet siūloma augalus apipurkšti. Vandenį purškimui naudojame tokį pat kaip ir laistymui. Persistengti nereikia, bet papildomas „lietutis“ musėkautams dar niekada nepakenkė.

Temperatūra

Natūraliomis sąlygomis musėkautai gali pakęsti ir +40°C aplinkos oro karštį. Tačiau jų šaknys visada išlieka vėsioje drivoje. Namuose mes to padaryti negalime, todėl jau nuo +30°C mūsų augintiniai gali nustoti augti ir medžioti. Viskas atsistato, orams kiek atvėsus, nors ir nelabai noriai. Rekomenduojama oro temperatūra auginant namuose: vegetacijos metu +20 – +35°C, žiemą – apie +1 – +7°C.

Ramybės periodas

Rudenį jautrieji musėkautai „užmiega“ ir ramybė trunka visą žiemą. Tada jie laikomi vėsiai, +1 – +7°C temperatūroje, laistoma retai, bet perdžiovinti negalima. Žiemą musėkautui prasideda ramybės periodas, ir jis nustoja augti. Požymiai, kad ruošiamasi žiemos miegui: nąsrai pasidaro vangūs, t.y., neužsidarinėja taip žaibiškai, lapai nyksta, gumbas gali įsikasti gilyn (bet tik tuo atveju, kai aplinkos temperatūra žema). Kartais net gali atrodyti kad augalas žūsta. Bet jaudintis nėra ko, nes tai įprasta būsena žiemos metu. Ramybės periodas jam būtinas tam kad pavasarį turėtų daug jėgų naujų spąstų auginimui, žydėjimui ir sėklų brandinimui. Tiek į ramybės būseną, tiek atgal patartina musėkautą pervesti palaipsniui. Staigūs sąlygų pasikeitimai gali augalą pražudyti. Atvejais, kai neįmanoma sudaryti vėsių oro sąlygų, galimas variantas (taip daro nemaža dalis augintojų) – žiemojimo periodui, laikyti augalą šaldytuve, daržovių skyrelyje. Tuomet jo nereikia laistyti, nes drėgmė negaruoja taip intensyviai, kaip laikant atvirai ant palangės. Jei nešalta žiema, augalas gali žiemoti įstiklintame balkone. Musėkautai ištveria -7°C šaltį. Tuomet, jis šiek tiek palaistomas. Substratas turi būti šiek tiek drėgnas, bet vandens palikti lėkštelėje negalima – jis tiesiog virs ledu, suskaldydamas vazoną. Praktiškai visi lapeliai gali žūti ramybės periodo metu, bet, prabudus augalui – jis vėl ims auginti naujus.

Papildomas tręšimas, maitinimas

Jokiomis mineralinėmis trąšomis musėkautų tręšti negalima! Užtenka, jeigu augalas vasarą kas dvi savaites, pavasarį ir rudenį kartą per mėnesį gaus riebią musę. Ir musė turi būti šviežia, nesudžiuvusi – tik taip augalas ją gerai įsisavins, neeikvodamas per daug energijos virškinamųjų fermentų sekrecijai. Natūraliomis sąlygomis musėkautai greičiau pagauna stambią skruzdėlę ar vorą, tačiau auginant dirbtinai, musės yra lengviausiai prieinamas jų maisto šaltinis augintojui.

Dauginimas

Musėkautai dauginami keliais būdais – sėklomis ir vegetatyviškai.

Sėklomis – jos sėjamos kaip galima šviežesnės, nes vabzdžiaėdžių augalų sėklos linkusios greitai prarasti daigumą. Sėjama į durpes ar kiminus. Pasėjus į durpes galima laikyti keletą (iki šešių) savaičių +5C temperatūroje. Po tokios procedūros sėklos tolygiau sudygsta. Sėjinukai auga lėtai, pražysta po 3-5 metų.

Vegetatyviškai – kai pavasarinio persodinimo metu stambesni kerai padalinami į keletą dalių. Dalinant reikia stengtis, kad kiekviena dalis jau turėtų savas šaknis.

Ir dar kelios smulkmenos

Geriau „neerzinti“ musėkautų ir su jais nežaisti, nes kiekviena gaudyklė turi labai ribotą galimų užsidarymų skaičių – kaip nurodoma literatūroje 4-5. Po to ji tiesiog tampa niekam tinkama.

Informacijos šaltiniai:

  1. Pavelas Garskis, Musių gaudytojai, Mano gėlynas, 2006, Nr. 5;
  2. Wikipedia.

Rūta Baltokienė
Teresės Volodinaitės (2009) nuotraukos