{"id":9948,"date":"2017-03-09T09:09:13","date_gmt":"2017-03-09T07:09:13","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.lt\/?p=9948"},"modified":"2017-02-22T15:39:42","modified_gmt":"2017-02-22T13:39:42","slug":"kaip-jie-veikia","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=9948","title":{"rendered":"Kaip jie veikia?"},"content":{"rendered":"

Dauguma augal\u0173 turi tobulus \u017eiedus,\u00a0sudarytus i\u0161 moteri\u0161kos ir vyri\u0161kos dali\u0173. \u0160ios dalys i\u0161sid\u0117sto \u0161alia viena kitos,\u00a0 bet yra fizi\u0161kai atskirtos ir veikia atskirai. Prie\u0161ingai nei dauguma dvily\u010di\u0173 \u017eied\u0173, trigeriniai augalai Stylidium<\/em> turi moteri\u0161k\u0105 ir vyri\u0161k\u0105 \u017eiedo dalis sujungtas kartu. Nepaisant to, gaminamos skirtingos moteri\u0161kos ir vyri\u0161kos l\u0105stel\u0117s, kurioms susijungus, formuojasi s\u0117klos. Taigi, vyri\u0161kos ir moteri\u0161kos \u017eiedo dalys \u010dia susijungia tam, kad atlikt\u0173 tam tikras funkcijas, b\u016bdingas tik trigerini\u0173 augal\u0173 \u017eiedams.<\/p>\n

\"Robust

Sveiko \u017eolinio trigerinio augalo (angl. Grass Triggerplant) pavyzdys, auk\u0161tis apie 50 cm<\/p><\/div>\n

Daugelyje kit\u0173 augal\u0173 vyri\u0161kas kuokelis turi stiebel\u012f, o moteri\u0161ka piestel\u0117 – liemen\u0117l\u012f. Abi \u0161ios dalys leid\u017eia atsidurti tinkamose vietose apsidulkinimui svarbioms \u017eiedo dalims: vyri\u0161kai dulkinei, kurioje subr\u0119sta \u017eiedadulk\u0117s, ir moteri\u0161kai\u00a0– purkai, ant kurios patenka \u017eiedadulk\u0117s. Paprastai \u017eiedadulk\u0117s\u00a0kuokelio\u00a0kotelio d\u0117ka\u00a0nuo dulkin\u0117s patenka ant apdulkintojo (da\u017eniausiai tai b\u016bna vabzdys) ir jo yra\u00a0perne\u0161ami ant purkos. \u017diedadulk\u0117s, gavusios i\u0161 purkos vandens i\u0161brinksta ir sudygsta. Pradeda augti dulkiadaigis, kuris praaug\u0119s piestel\u0117s liemen\u0117l\u012f atsiduria mezgin\u0117je, kur apvaisinama kiau\u0161ial\u0105st\u0117. \u0160io apvaisinimo pasekm\u0117je u\u017esimezga embrionas, augantis s\u0117klos viduje. Aplink embrion\u0105 kaupiasi maisto med\u017eiagos, susiformuoja endospermas. \u00a0Taip prasideda nauja karta.<\/p>\n

Vyri\u0161k\u0173 ir moteri\u0161k\u0173 dali\u0173 susijungimas – vienas i\u0161 i\u0161skirtini\u0173 trigerini\u0173 augal\u0173 bruo\u017e\u0173, apsprend\u017eian\u010di\u0173 j\u0173 apsidulkinimo biologijos keistum\u0105.\u00a0Suprantama, kad trigeriniai augalai turi triger\u012f, kurio botaninis pavadinimas yra kolona. \u00a0Kolona susidaro susijungus kuokeli\u0173 koteliams ir piestel\u0117s liemen\u0117liui, ir atsiranda susiformavus \u017eiedui. Daugeliui augal\u0173 yra privalumas, jei j\u0173 \u017eiedai apdulkinami ne savo pa\u010di\u0173 \u017eiedadulk\u0117mis. Tada atsiranda didesn\u0117 tikimyb\u0117 naujiems gen\u0173 deriniams, kas gali u\u017etikrinti didesn\u012f kintamum\u0105, o su juo ir geb\u0117jim\u0105 i\u0161gyventi ir prisitaikyti \u012fvairesn\u0117ms s\u0105lygoms. B\u016btent tod\u0117l dulkin\u0117s ir purka b\u016bna aktyv\u016bs skirtingais \u017eiedo \u017eyd\u0117jimo etapais. \u017diedadulk\u0117s aktyviausiai byra iki tol, kol purka tampa dr\u0117gna ir\u00a0 jautri. Tai u\u017etikrina skirting\u0173 individ\u0173 kry\u017emin\u012f apsidulkinim\u0105 ir efektyvesnius gen\u0173 mainus, lemian\u010dius didesn\u012f palikuoni\u0173 gyvybingum\u0105.<\/p>\n

\n

Augalai elgiasi kaip gyv\u016bnai<\/em><\/p>\n

Da\u017eniausiai turint omeny\u00a0augalus, galvojama, kad jie gana paprasti ir stati\u0161ki, b\u016bnantys vienoje vietoje, nesugebantys atlikti sud\u0117ting\u0173 judesi\u0173, neturintys sud\u0117tingesni\u0173 organ\u0173 ir j\u0173 sistem\u0173 (toki\u0173 kaip nervin\u0117 sistema). Skamba gana nuobod\u017eiai. Trigerini\u0173 augal\u0173 pavyzdys parodo, kad tokios nuostatos ne visada teisingos. Yra augal\u0173, sugeban\u010di\u0173 atlikti sud\u0117tingus lap\u0173 judesius paros b\u0117gyje, pavyzd\u017eiui, daugelis pupini\u0173 \u0161eimos augal\u0173 ryte pakelia savo lapus, o vakare juos nuleid\u017eia. Kartais \u0161is lap\u0173 judesys atliekamas labai greitai – tuo pasi\u017eymi jautr\u016bs augalai\u00a0Mimosa ir Neptunia gentyse. Kitas pupini\u0173 \u0161eimos atstovas Desmodium gyrans \u0161ilt\u0105 dien\u0105 sukasi nuolat, o kai kuri\u0173 augal\u0173 elektriniai impulsai labai pana\u0161\u016bs \u012f gyv\u016bn\u0173 nerv\u0173 sistemos impulsus.<\/em><\/p>\n

\u0160ie elektriniai signalai kei\u010dia membran\u0173 poliari\u0161kum\u0105 – skirtum\u0105 tarp kr\u016bvi\u0173 skirtingose membranos pus\u0117se. Potencial\u0173 skirtumas gali keistis labai greitai, o jo pasikeitimas perduoti informacij\u0105\u00a0 pana\u0161iai kaip \u017emogaus nervais. Specifin\u0117s \u0161io proceso detal\u0117s augaluose ir gyv\u016bnuose skiriasi, ta\u010diau pats principas yra toks pats.<\/em><\/p>\n

Trigerini\u0173 augal\u0173 judesiai neabejotinai susij\u0119 su tokiais elektriniais signalais, kaip ir jautriojo mus\u0117kauto (Dionaea muscipula) ar ma\u017eiau \u017einomos jo giminait\u0117s p\u016bsl\u0117tosios aldr\u016bn\u0117s (Aldrovanda vesiculosa) gaudykli\u0173 u\u017esiv\u0117rimas.<\/em><\/p>\n

\n
\"Side

Rausva\u017eied\u017eio fonatninio trigerinio augalo (angl. Pink Fountain Triggerplant) \u017eiedas i\u0161 \u0161ono. \u017diedo kolona po judesio matoma kaip raudonai-rausvos juostin\u0117s strukt\u016bros. \u017diedai 5 mm plo\u010dio.<\/p><\/div>\n

Vientisas strukt\u016bras, kuriose susijungusios vyri\u0161kos ir moteri\u0161kos \u017eiedo dalys, turi ir kiti augalai, nors tai n\u0117ra da\u017enas atvejis. Hibiscus <\/em> genties augal\u0173 \u017eieduose, pavyzd\u017eiui, yra kuokeli\u0173 \u017eiedas, kurio koteliai suaug\u0119. Nors su piestel\u0117s liemen\u0117liu jie nesusijung\u0119, bet yra labai arti jo, tod\u0117l galima pamanyti, kad tai vienas darinys. Lyginant su kit\u0173 augal\u0173, kuri\u0173 vyri\u0161kos ir moteri\u0161kos \u017eied\u0173 dalys suaugusios, trigerini\u0173 augal\u0173 kolona veikia ne\u012fprastai – ji gali jud\u0117ti, ir tai gali daryti ne vien\u0105 kart\u0105.\u00a0Trigerini\u0173 augal\u0173 kolona turi jud\u0117ti tod\u0117l, kad gal\u0117t\u0173 trinktelti savo apdulkintojams.\u00a0\u00a0Ji \u017einoma kaip judrus organas d\u0117l \u0161ios savo savyb\u0117s.<\/p>\n

\"Front

\u017dolinio trigerinio augalo (Grass Triggerplant, S. graminifolium) \u017eiedai i\u0161 priekio. Apatiniajame \u017eiede kolona po judesio. Vir\u0161utinieji \u017eiedai pasiruo\u0161\u0119 laukia vabzd\u017eio. Atkreipkite d\u0117mes\u012f \u012f spindulius primenan\u010dius \u0161erelius kolonos vir\u0161uje. \u017diedo plotis apie 10 mm.<\/p><\/div>\n

Kolona gali jud\u0117ti seismonastijos principu, t.y. jos judesys nepriklauso nuo dirgiklio ir jo krypties. Nesvarbu, kas sujudina \u017eied\u0105, ar vabzdys, nut\u016bp\u0119s atsigerti, ar vaikas, judinantis \u017eied\u0105 \u017eol\u0117s \u0161apeliu.\u00a0Trigeris visada pajud\u0117s ta pa\u010dia kryptimi, apspr\u0119sta \u017eiedo sandaros. Kiti augalai taip pat turi seismonastijas. Turb\u016bt geriausiai \u017einomi pupini\u0173 \u0161eimos judr\u016bs augalai. Mimosa pudica<\/em> suglaud\u017eia savo lapelius, kai j\u0105 kas nors palie\u010dia. Kitas judrus augalas, turintis pana\u0161i\u0173 sugeb\u0117jim\u0173,\u00a0priklauso Neptunia<\/em> gen\u010diai ir aptinkamas Australijoje ir kituose \u0161iltuose kra\u0161tuose.<\/p>\n

\u0160ilt\u0105 ir saul\u0117t\u0105 dien\u0105 visas seismonastinis judesys trunka \u0161imt\u0105sias sekund\u0117s dalis, kiek ilgiau – apsiniaukusi\u0105 ir v\u0117si\u0105 dien\u0105. Vien\u0105 akimirk\u0105 kolona atsilenkusi atgal ir pasisl\u0117pusi tarp \u017eiedlapi\u0173, kit\u0105 – vabzd\u017eio galva ir nugara jau padengtos \u017eiedadulki\u0173 sluoksniu. \u017diedai sudaryti taip, kad paskleist\u0173 \u017eiedadulkes tam tikroje vietoje, ir b\u016btent nuo \u0161ios vietos kitas tos pa\u010dios r\u016b\u0161ies \u017eiedas tas \u017eiedadulkes surenka. Tam, kad atlikti \u0161\u012f veiksm\u0105, trigeriniai augalai turi speciali\u0105 kolonos zon\u0105 su aktyviomis, dirgliomis l\u0105stel\u0117mis, kuri\u0173 apra\u0161ym\u0105 rasite v\u0117liau.\u00a0Pana\u0161us, tik kiek primityvesnis mechanizmas aptiktas pas levenhokijas\u00a0(jis aptariamas 4 knygos\u00a0skyriuje). \u012edomu, kad trys trigerini\u0173 augal\u0173 r\u016b\u0161ys prarado \u0161\u012f geb\u0117jim\u0105 kartu su judesiu i\u0161nykus ir atitinkamiems kolonos dariniams. Tai – S. insensitivum<\/em>,\u00a0 S. beaugleholei\u00a0<\/em>ir S. inundatum<\/em>.<\/p>\n

\"Generalised

Kolonos atsilenkimo schema (bend – linkis, pollen – \u017eiedadulk\u0117s)<\/p><\/div>\n

Fiziologija ir anatomija<\/strong><\/p>\n

\"Magnified

Padidintas S. fimbriatum Augan\u010dio \u0161iaurin\u0117je vakar\u0173 Australijos dalyje) kolonos vaizdas. Kolonos vir\u0161\u016bn\u0117, kurioje yra \u017eiedadulk\u0117s, nuotraukos apa\u010dioje. \u0160i kolona buvo atskirta nuo \u017eiedo, kai atsities\u0117 ir pasiruo\u0161\u0117 judesiui. Kolonos ilgis apie 5 mm<\/p><\/div>\n

Apie Stylidium <\/em>trigerin\u012f mechanizm\u0105 buvo paskelbta keletas labai \u012fdomi\u0173\u00a0tyrim\u0173 rezultat\u0173. Vakar\u0173 mokslininkai pirm\u0105 kart\u0105 pamin\u0117jo \u0161\u012f fenomen\u0105 apie 1785 metus, ma\u017edaug prie\u0161 \u0161imtmet\u012f iki pasirodant \u0161iems rezultatams.\u00a0Trigerio veikimo mechanizmo tyrimai prasid\u0117jo pirmoje devynioliktojo am\u017eiaus pus\u0117je. Juos atliko pranc\u016bz\u0173 botanikas Charles Morren<\/a>, 1838 metais paskelbdamas veikal\u0105 Recherches sur le Mouvement et l\u2019Anatomie du column du Stylidium graminifolium<\/em>, kuriame tyrim\u0173 objektas buvo Stylidium graminifoliuam <\/em><\/a>(angl. Grass Triggerplant<\/em>), aptinkamas augantis visoje vidutinio klimato ryt\u0173 Australijoje.\u00a0Morren savo darbe\u00a0analizuoja augal\u0173 judesius, ypa\u010d susijusius su dauginimosi funkcija, ir aptaria kartu dirbusius \u017einomus botanikus \u00a0Lindley ir Robert<\/a> Brown. Pasak\u00a0Morren, Stylidium<\/em> judrumas\/dirglumas buvo\u00a0pirm\u0105 kart\u0105 apra\u0161ytas 1785 metais. Jis pateikia pirmuosius kolonos preparat\u0173 pie\u0161inius ir i\u0161sam\u0173 jos veiksm\u0173 apra\u0161ym\u0105. Taip pat jis aptaria kartu su anks\u010diau min\u0117tais mokslininkais gaut\u0173 rezultat\u0173 duomenis. Pavyzd\u017eiui, kad kolona gali jud\u0117ti ne tik ore, bet ir panardinta \u012f vanden\u012f ar alkohol\u012f.<\/p>\n

Rica Ericson savo knygoje „Triggerplants” 1958 metais analizuoja tok\u012f rei\u0161kin\u012f, kaip kolonos judesio sul\u0117t\u0117jimas suma\u017e\u0117jus temparat\u016brai, bei tai, kad tyrin\u0117ti trigerinius augalus laboratorijos s\u0105lygomis ir gan\u0117tinai sunku. V\u0117sios temperat\u016bros ir silpnesnis ap\u0161vietimas gali padaryti augalus vangesniais ar net gi nejautriais. Paskutiniuosius darbus apie trigerin\u012f mechanizm\u0105 atliko\u00a0dr. Gary Findlay\u00a0i\u0161 Flinderio universiteto<\/a> piet\u0173 Australijoje kartu su \u017emona dr. Nele Findlay ir\u00a0 jos bendradarbiu dr. C. K. Pallaghy. Jie nustat\u0117, kad trigerio judesiui atlikti b\u016btina suteikti kolonai energijos. Kitais \u017eod\u017eiais tariant, trigeris trigeriniuose augaluose veikia kaip \u017emogus, ketinantis \u0161auti i\u0161 lanko. Tam, kad i\u0161\u0161aut\u0173, \u017emogus turi atlikti darb\u0105 – \u012ftemti lanko timp\u0105. Tai padarius, str\u0117l\u0119 jau galima \u0161auti,\u00a0 ji panaudos energij\u0105, sukaupt\u0105 lanko medienoje ir timpoje. Kai timpa paleid\u017eiama, jos ir lanko \u012ftampos energija perduodama str\u0117lei ir nustumia j\u0105 oru.<\/p>\n

Trigeriniai augalai atlieka t\u0105 pat\u012f veiksm\u0105. Gyvi organizmai naudoja jungin\u012f, vadinam\u0105 adenozin trifosfatu (ATP), kuris taip pat \u012feina ir \u012f DNR, sudaran\u010dios m\u016bs\u0173 chromosomas, sud\u0117t\u012f. Rankos raumenys, \u012ftempiantys lank\u0105, naudoja ATP energij\u0105 \u0161iam veiksmui atlikti. Tuo pa\u010diu b\u016bdu trigeriniai augalai naudoja ATP energij\u0105, kad kolona trinktelt\u0173 vabzd\u017eiui apdulkintojui. Tai buvo pademonstruota patalpinant augalus \u012f nekenksming\u0105 azoto duj\u0173 atmosfer\u0105, kurioje nei augalai, nei gyv\u016bnai negali susintetinti ATP. Atmosferos deguonis yra naudojamas tam, kad pasisavinti maiste esan\u010di\u0105 energija. Gryno azoto atmosferoje tai ne\u012fmanoma.<\/p>\n

Kai trigeriniai augalai buvo patalpinti tokioje atmosferoje, anks\u010diau „u\u017etaisytos” kolonos „i\u0161\u0161ov\u0117”. Tai parodo, kad kolona buvo apsir\u016bpinusi energija i\u0161 anksto, ir kad pa\u010diam trigerio judesiui atlikti deguonis nereikalingas. Ta\u010diau „i\u0161\u0161ovusios” kolonos u\u017estingdavo \u012fvairiose atsistatan\u010dio judesio stadijose. O tai parodo, kad be deguonies jos negal\u0117jo gauti pakankamai ATP. \u0160iuo atveju kolonos atsilenkimas yra tarsi lanko \u012ftempimas, kuriam naudojama ATP energija. Pastatytai \u012f pasiruo\u0161imo pozicij\u0105 kolonai, energijos nereikia. Taip pat, kaip ir \u012ftemptam lankui i\u0161\u0161auti. Reikia tik signalo i\u0161 smegen\u0173, kad pir\u0161tai paleist\u0173 timp\u0105. Analogi\u0161kai, reikia tik signalo i\u0161 jautrios zonos \u012f kolonos pamat\u0105, kad \u0161i pajud\u0117t\u0173 ir trinktelt\u0173 vabzd\u017eiui per galv\u0105.<\/p>\n

Lygiai taip pat, kaip lanke energija patalpinama tamprioje med\u017eiagoje, taip ir ATP energija patalpinama kolonos linkyje tol, kol nebus i\u0161laisvinta dirgiklio. Deja, dirgiklio pajutimo zona kol kas mokslininkams n\u0117ra visi\u0161kai \u017einoma. Tai gali b\u016bti susij\u0119 su l\u016bpos<\/a> palietimu ir yra netiesioginis dirgiklis, dirginantis jautri\u0105 zon\u0105 kolonoje ar netoliese jos. L\u0105steli\u0173 sienel\u0117s, kurios m\u016bs\u0173 pavyzdyje atitinka lanko medin\u0119 dal\u012f, yra stand\u017eios ir sugeba kaupti energij\u0105 kol yra susitraukusios. Atrodyt\u0173, lyg kolonoje, o ypa\u010d jos linkyje, yra daugyb\u0117 spyruokli\u0173. Signalas keliauja kaip stimulas nuo tos vietos, kur jis pajau\u010diamas, iki tos kolonos dalies, kuri reaguoja judesiu, ir yra elektrin\u0117s prigimties. Augalai gali generuoti elektrinius impulsus, sklindan\u010dius dideliu atstumu, pana\u0161iai kaip ir \u017emogaus nerv\u0173 l\u0105stel\u0117s. Pavyzd\u017eiui, jautrusis mus\u0117kautas naudoja elektrinius impulsus, sklindan\u010dius nuo jautri\u0173j\u0173 plaukeli\u0173, esan\u010di\u0173 vidin\u0117je gaudykl\u0117s dalyje,\u00a0vir\u0161\u016bn\u0117s iki gaudykl\u0117s dali\u0173 susijungimo vietos. Daugelis augal\u0173 judina savo dalis seismonastijos pagrindu (pavyzd\u017eiui, pupini\u0173 \u0161eimos augalai staigiai suglaud\u017eia lapus prisilietimo atveju, o l\u0117tai – kintant ap\u0161vietimui), ir daro tai naudodami strukt\u016br\u0105, vadinam\u0105 pulvinus<\/em> <\/a>(dgs. pulvini<\/em>), esan\u010di\u0105\u00a0 netoli lapo pagrindo ar lapo lak\u0161to. Pulvinus <\/em>perne\u0161a kalio chlorido drusk\u0105 i\u0161 l\u0105steli\u0173, esan\u010di\u0173 viename gale, \u012f kit\u0105 gal\u0105. Vanduo seka paskui druskos jonus \u012f arba i\u0161 vakuol\u0117s<\/a>. Praradusios druskas ir vanden\u012f, vakuol\u0117s suma\u017e\u0117ja, o l\u0105stel\u0117s subliuk\u0161ta. Ir atvirk\u0161\u010diai, padaug\u0117jus drusk\u0173 ir vandens, l\u0105steles vakuol\u0117s i\u0161pu\u010dia. Kai prie\u0161ingi procesai vyksta skirtingose pulvinus<\/em> pus\u0117se, atsiranda i\u0161linkimas.<\/p>\n

\"Cross-section

Skersinis kolonos pamato pjuvis, parodantis l\u0105steli\u0173 matmen\u0173 pasikeitimus, lemian\u010dius kolonos jud\u0117jim\u0105. A – pradin\u0117 pad\u0117tis, vienoje pus\u0117je l\u0105stel\u0117s apvalios ir i\u0161sip\u016btusios, kitoje – plok\u0161\u010dios; B – i\u0161karto po ‘trinktel\u0117jimo”, visos l\u0105stel\u0117s s\u0105lyginai plok\u0161\u010dios. Greitai situacija pasikei\u010dia prie\u0161ingai – C. Atsitiesia kolona palaipsniui (pa\u017eym\u0117ta keliomis rodykl\u0117mis)<\/p><\/div>\n

Tuo pa\u010diu principu paremtas ir m\u016bs\u0173 rankos jud\u0117jimas – dvigalvis ir trigalvis raumuo yra prie\u0161ingose pus\u0117se vir\u0161utin\u0117je rankos dalyje. Kai vienas j\u0173 b\u016bna trumpas ir storas, kitas – ilgas ir plonas, ir atvirk\u0161\u010diai. Priklausomai nuo to, kuris raumuo susitrauk\u0119s, o kuris atsipalaidav\u0119s, ranka b\u016bna sulenkta arba i\u0161tiesta. Taip pat termostatuose veikia ir dviej\u0173 metal\u0173 plok\u0161tel\u0117s<\/a>. Skirtingi metalai skirtingai reaguoja \u012f temperat\u016bros poky\u010dius. Kai ma\u017e\u0117jant temperat\u016brai \u0161i plok\u0161tel\u0117 kei\u010dia savo pad\u0117ti, \u012fjungiamas \u0161ildymas.<\/p>\n

Findlay et al.<\/em> atrado, kad trigeriniai augalai kolonos judinimui naudoja tos pa\u010dios r\u016b\u0161ies mechanizm\u0105, kaip ir pupiniai, jie taip pat perkelia kalio chlorid\u0105, kuris \u012ftakoja vandens jud\u0117jim\u0105 i\u0161 vien\u0173 l\u0105steli\u0173 \u012f kitas. Taigi, \u0161is trigerini\u0173 augal\u0173 kolonus i\u0161linkimo ir atsitiesimo mechanizmas n\u0117ra unikalus. \u017dmon\u0117s\u00a0\u0161\u012f mechanizm\u0105 s\u0117kmingai panaudojo i\u0161rasdami lank\u0105 ir termostat\u0105.<\/p>\n

Stulbinantis tikslumas<\/strong><\/p>\n

\"A

Apdulkintojas \u010dia pavaizduotas kaip \u017eiedmus\u0117, kuri\u0105 kolona apibarsto \u017eiedadulk\u0117mis. Paprastumo d\u0117lei \u010dia n\u0117ra pavaizduota jokia konkreti r\u016b\u0161is, o \u017eiedmus\u0117 atrodo gerokai ma\u017eesn\u0117, nei gamtoje pasitaiko. Atkreipkite d\u0117mes\u012f \u012f gelsv\u0105 d\u0117m\u0119 – \u017eiedadulkes, precizi\u0161kai pritvirtintas ant \u017eiedmus\u0117s nugaros. Skirtingi augalai gali pritvirtinti \u017eiedadulkes skirtingose to peites apdulkintojo k\u016bno vietose.<\/p><\/div>\n

Naudodamiesi savo kolonomis, trigeriniai augalai yra labai tiksl\u016bs. Jeigu pasteb\u0117jote, daugelio augal\u0173 \u017eiedadulk\u0117s yra i\u0161barstomos atsitiktinai ant \u012fvairi\u0173 apdulkintoj\u0173 k\u016bno dali\u0173, ir atrodyt\u0173, kad apsidulkinimas yra labai padrikas procesas. Kai kurie augalai apibarsto vabzd\u017eio galv\u0105 \u017eiedadulk\u0117mis, tik\u0117damiesi, kad bent viena j\u0173 pasieks kito tos pa\u010dios r\u016b\u0161ies augalo \u017eied\u0105. Kitais atvejais, augalas yra susij\u0119s tik su konkre\u010diais apdulkintojais, kas u\u017etikrina, kad nebus sukurti \u012fvair\u016bs hibridai, o augalas neeikvos energijos ir \u017eiedadulki\u0173 veltui. Kai kurios sistemos yra tokios specifin\u0117s, kad atrodo kaip simbiontin\u0117s. Pavyzd\u017eiui, figmed\u017ei\u0173 apdulkinimas yra susij\u0119s su tam tikromis vapsv\u0173 r\u016b\u0161imis, kurios yra prisitaikiusios apdulkinti tik vienos r\u016b\u0161ies figmed\u017eius. Be \u0161i\u0173 figmed\u017ei\u0173 vapsvos negali veistis, tod\u0117l \u0161i simbioz\u0117 yra abipusiai naudinga.<\/p>\n

Kita vertus, trigeriniai augalai gali b\u016bti apdulkinti keleto vabzd\u017ei\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, o tas pats vabzdys lankyti keli\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, kurios da\u017enai auga tose pa\u010diose augimviet\u0117se arti viena kitos,\u00a0\u017eiedus. Daugyb\u0117je viet\u0173 vakar\u0173 Australijoje vienu metu \u017eydi trys – keturios trigerini\u0173 augal\u0173 r\u016b\u0161ys, o met\u0173 b\u0117gyje j\u0173 b\u016bna kelios de\u0161imtys. Da\u017eniausiai trigerini\u0173 augal\u0173 \u017eiedus lanko bit\u0117s ir mus\u0117s, o ypa\u010d \u017eiedmus\u0117s<\/a>. Kaip tokiu atveju i\u0161likti trigeriniams augalams ir i\u0161vengti susikry\u017eminimo? Kaip i\u0161vengti, kad vienos r\u016b\u0161ies augalo \u017eiedadulk\u0117s nepatektu ant kitos r\u016b\u0161ies augalo purkos? Atsakymo reikia ie\u0161koti kolonoje ir jos pad\u0117tyje. Armbruster et al<\/em>. \u012frod\u0117, kad\u00a0tas pats vabzdys gali apdulkinti daugiau nei vien\u0105 trigerinio augalo r\u016b\u0161\u012f, ir tas pats vabzdys gali vienu metu s\u0117kmingai perne\u0161ti\u00a0keli\u0173 skirting\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u017eiedadulkes. \u00a0Tai \u012fmanoma, nes trigeriniai augalai visada palieka \u017eiedadulki\u0173 sankaup\u0105 toje pa\u010dioje vabzd\u017eio k\u016bno vietoje – kiekvienos r\u016b\u0161ies kolonos ilgis ir pad\u0117tis yra unikali. Tai rei\u0161kia, kad keletas r\u016b\u0161i\u0173 gali dalintis tuo pa\u010diu apdulkintoju. \u017diedadulki\u0173 sankaupos yra tokios ma\u017eos, kad net kelios r\u016b\u0161ys, naudojan\u010dios t\u0105 pa\u010di\u0105 vabzd\u017eio k\u016bno dal\u012f, gali s\u0117kmingai paskleisti ant jos \u017eiedadulkes nepersidengdamos viena su kita. Vabzdys gali tur\u0117ti vien\u0105 \u017eiedadulki\u0173 pot\u0117p\u012f nuo rausvai \u017eydin\u010dio augalo ant galvos, ir du pot\u0117pius nuo baltai \u017eydin\u010di\u0173 skirting\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 ant nugaros.<\/p>\n

Gamtininkai m\u0117g\u0117jai<\/strong><\/p>\n

Gamtininkai m\u0117g\u0117jai, susidom\u0117j\u0119 trigeriniais augalais, gali atlikti nema\u017eai nauding\u0173 tyrim\u0173 savo malonumui. Pavyzd\u017eiui, pritvirtinus prie kolonos plonyt\u0119 vielut\u0119, matlankiu i\u0161matuoti keleto r\u016b\u0161i\u0173 kolonos atlinkimo kamp\u0105. Ar apdulkintojo r\u016b\u0161is susijusi su \u0161iuo kampu? Ar didesni apdulkintojai lanko r\u016b\u0161is, kuri\u0173 kolonos ma\u017eiau atlinksta? Temperat\u016bros ir\u00a0ap\u0161viestumo \u012ftaka kolonos „trinktel\u0117jimui” ir gr\u012f\u017eimui \u012f pradin\u0119 pad\u0117ti taip pat gal\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fvertinta skirtingose r\u016b\u0161yse bei pradedant nuo Rica Ericson<\/a> knygoje pateikiamos informacijos. Tyrim\u0173 patogumui galima b\u016bt\u0173 naudoti vazonuose augan\u010dius augalus. Sudirginus augal\u0105 steb\u0117ti jo kolonos atsistatym\u0105: ar jis vyksta nuosekliu judesiu, ar truk\u010dioja? Tai galima pakartoti su kitu \u017eiedu, i\u0161ne\u0161us \u012f v\u0117sesnes s\u0105lygas. Koks efektas pasirei\u0161kia priklausomai nuo temperat\u016bros (ar ap\u0161vietimo). Galima steb\u0117ti ir t\u0105 pat\u012f \u017eied\u0105 kelis kartus.<\/p>\n

Tokie eksperimentai gali b\u016bti labai i\u0161pl\u0117sti, \u012fvertinant vis daugiau faktori\u0173. Ar kolona juda, jei pa\u0161alinta piestel\u0117s purka? Kas atsitinka s\u0117kloms, jei pa\u0161alinami lipn\u016bs plaukeliai, augantys po \u017eiedu? Ar „trinktel\u0117jimas” gali vykti po tokio paties laiko intervalo, ar ilg\u0117ja atsistatym\u0173 trukm\u0117?<\/p>\n

Viena sritis, kur m\u0117g\u0117jai gali tikrai pasitarnauti mokslui – apdulkintoj\u0173 identifikavimas. Akivaizd\u017eiai apdulkinimas yra \u017eavus trigerini\u0173 augal\u0173 gyvenimo rei\u0161kinys, bet daugelio r\u016b\u0161i\u0173 n\u0117ra iki galo ai\u0161ku, kurie vabzd\u017eiai yra tikrieji apdulkintojai, o kurie tik geria nektar\u0105, nejudindami kolonos ir neperne\u0161dami \u017eiedadulki\u0173. Specifini\u0173 apdulkintoj\u0173 s\u0105ra\u0161as gal\u0117t\u0173 net gi skirtis, priklausomai nuo to, kurioje vietoje augalai auga. \u0160i informacija gal\u0117t\u0173 b\u016bti realiai naudojama mokslinink\u0173, pavyzd\u017eiui, stengiantis i\u0161saugoti nykstan\u010dias r\u016b\u0161is ir padidinti trigerini\u0173 augal\u0173 populiacij\u0173 gaus\u0105. Steb\u0117kite, kas lanko \u017eiedus. Gali b\u016bti vabzd\u017ei\u0173, kurie sudirgina kolon\u0105, bet neperne\u0161a \u017eiedadulki\u0173. Tikrieji apdulkintojai turi perne\u0161ti \u017eiedadulkes nuo vieno augalo ant kito. Jei kolona nepataiko \u012f vabzd\u012f, ar pritvirtina \u017eiedadulkes tokioje vietoje, kur j\u0173 negal\u0117s pasiekti piestel\u0117s purka, toks vabzdys n\u0117ra apdulkintojas. Galimai yra specifiniai kiekvienos r\u016b\u0161ies apdulkintojai, ir j\u016bs gal\u0117tum\u0117te pad\u0117ti juos nustatyti. Steb\u0117kite vien\u0105 trigerin\u012f augal\u0105 saul\u0117t\u0105 \u0161ilt\u0105 dien\u0105, kai j\u012f lanko \u012fvair\u016bs vabzd\u017eiai. Stenkit\u0117s u\u017efiksuoti, kokie vabzd\u017eiai ir kokiu da\u017enumu lanko \u0161\u012f augal\u0105. Daugelio trigerini\u0173 augal\u0173 apdulkintojai yra mus\u0117s ir \u017eiedmus\u0117s. Pasistenkite pagauti jas ir pasi\u017ei\u016br\u0117ti, kokioje vietoje pritvirtintos \u017eiedadulk\u0117s. Galima potencialiai \u012ftariamus apdulkintojus apibarstyti nekenksmingais spalvotais milteliais, o po to steb\u0117ti, kurioje vietoje milteli\u0173 ma\u017eiau – \u0161ioje vietoje vabzd\u017eiui „trinkteli” piestel\u0117s purka.<\/p>\n

Ateities mokslas<\/strong><\/p>\n

Tam, kad detaliai i\u0161siai\u0161kinti trigerini\u0173 augal\u0173 kolonos jud\u0117jimo mechanizm\u0105, reikia atlikti daugiau tyrim\u0173. Kituose augaluose dabar yra \u017einomi specifiniai baltymai, vadinami vandens kanalais, kurie leid\u017eia vandeniui greitai jud\u0117ti \u012f l\u0105steles ir i\u0161 j\u0173. Tokie kanalai reikalingi greitam didelio vandens kiekio perne\u0161imui. Turint omeny m\u016bs\u0173 \u017einias apie tai, kaip veikia kolona, labai tik\u0117tina didel\u0117 toki\u0173 kanal\u0173 reik\u0161m\u0117 drusk\u0173 ir vandens perne\u0161imui tarp prie\u0161ingose pus\u0117se esan\u010di\u0173 l\u0105steli\u0173. Vandens jud\u0117jimas yra vis\u0173 gyv\u0173 organizm\u0173 biologijos dalis, ta\u010diau trigerini\u0173 augal\u0173 kolonoje tai – ekstremalus atvejis. Prisimenant tai, kad kolona i\u0161linksta vienoje pus\u0117je l\u0105stel\u0117ms greitai praradus vanden\u012f ir tapus ma\u017eesn\u0117mis. Tas vanduo l\u0117tai paimamas l\u0105steli\u0173 kitoje kolonos pamato pus\u0117je, o po to v\u0117l sugr\u012f\u017eta \u012f l\u0105steles, kuriose buvo. Abejotina, ar paprastas vandens tek\u0117jimas pro l\u0105stel\u0117s fosfolipidin\u0119 membran\u0105 gal\u0117t\u0173 u\u017etikrinti tok\u012f greit\u0105 efekt\u0105. „Santykinai” – tai \u017eodis, kur\u012f \u0161iuo atveju reikia tur\u0117ti omeny. Trigerini\u0173 augal\u0173 kolona yra gerokai plonesn\u0117 u\u017e degtuk\u0105, ta\u010diau turint minty atskir\u0173 l\u0105steli\u0173 dyd\u017eius, vandens kiekiai, kurie turi pratek\u0117ti i\u0161 vienos vietos \u012f kit\u0105 yra santykinai mil\u017eini\u0161ki.<\/p>\n

Labai tik\u0117tina, kad vandens kanalai dalyvauja \u0161iame procese, ta\u010diau j\u0173 vaidmen\u012f dar reikia nuosekliai i\u0161tirti. Mokslininkai pirmiausia tur\u0117t\u0173 nustatyti, ar tokie kanalai kolonos linkyje i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra. Tolimesn\u0117s tyrim\u0173 kryptys – kanal\u0173 vaidmuo kolonos „trinktel\u0117jimui” ir atsistatymui, ar jiems abiem. \u012edomu b\u016bt\u0173 su\u017einoti, ar kanalai yra ir pas tuos augalus, kurie prarado geb\u0117jim\u0105 judinti kolon\u0105.<\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

Douglas Darnowski<\/a>
\nPirmasis knygos \u201eTriggerplants\u201c\u00a0skyrius<\/em>\u00a0(ISBN 978-1877058035)
\nVert\u0117 J. Mackevi\u010dius<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dauguma augal\u0173 turi tobulus \u017eiedus,\u00a0sudarytus i\u0161 moteri\u0161kos ir vyri\u0161kos dali\u0173. \u0160ios dalys i\u0161sid\u0117sto \u0161alia viena kitos,\u00a0 bet yra fizi\u0161kai atskirtos ir veikia atskirai. Prie\u0161ingai nei dauguma dvily\u010di\u0173 \u017eied\u0173, trigeriniai augalai Stylidium turi moteri\u0161k\u0105 ir vyri\u0161k\u0105 \u017eiedo dalis sujungtas kartu. Nepaisant to, gaminamos skirtingos moteri\u0161kos ir vyri\u0161kos l\u0105stel\u0117s, kurioms susijungus, formuojasi s\u0117klos. Taigi, vyri\u0161kos ir moteri\u0161kos […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[16,588,1169],"tags":[584,582,1170,1171],"class_list":["post-9948","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-literatura","category-pseudovabzdziaedziai-2","category-trigeriniai-augalai","tag-piestuniniai","tag-stylidaceae","tag-trigeriniai-augalai","tag-triggerplants"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/9948","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=9948"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/9948\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=9948"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=9948"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=9948"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}