{"id":9923,"date":"2017-02-23T09:09:47","date_gmt":"2017-02-23T07:09:47","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.lt\/?p=9923"},"modified":"2017-02-23T10:52:54","modified_gmt":"2017-02-23T08:52:54","slug":"pirmas-skyrius-trigeriniai-augalai-suduoda-smugi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=9923","title":{"rendered":"Trigeriniai augalai suduoda sm\u016bg\u012f"},"content":{"rendered":"

Vien\u0105 \u0161ilt\u0105 pavasario dien\u0105, ka\u017ekur Australijoje, ka\u017ekur netoli Perto<\/a> ar Vulongongo<\/a>, \u00a0nekalta musel\u0117 pastebi atsiv\u0117rus\u012f \u017eied\u0105. Musel\u0117 nedidel\u0117, viso keleto gram\u0173, bet i\u0161alkusi ir trok\u0161tanti pra\u017eydusio \u017eiedo si\u016blomo nektaro. \u017diedas nusispalvin\u0119s rausvai, su raudonais ir baltais dry\u017eiais ant stiebel\u012f primenan\u010dio i\u0161kelto organo – kuokos, padengto lipniais plaukeliais. \u0160is \u017eiedas – vienas i\u0161 daugelio, prasiskleidusi\u0173 aplinkui ir saul\u0117s atokaitoje laukian\u010di\u0173 vabzd\u017eio, toki\u0173 kaip \u0161i musel\u0117.<\/p>\n

Vabzdys u\u017euod\u017eia nektar\u0105, taigi, nusileid\u017eia ant \u017eiedo ir eleganti\u0161kai i\u0161skleid\u017eia savo straubliuk\u0105, nor\u0117damas atsigerti. \u0160is riestas organas veikia kaip kokteilio \u0161iaudelis, \u012fmontuotas musel\u0117s burnoje, o \u017eiedas i\u0161 savo vainiklapi\u0173 net gi sudaro tinkam\u0105 muselei nusileidimo aik\u0161tel\u0119. Galb\u016bt vabzdys tur\u0117t\u0173 nune\u0161ti kelet\u0105 \u017eiedadulki\u0173 ant kito augalo – toks mokestis u\u017e\u00a0\u0161\u012f atsigaivinim\u0105. Bet \u00a0musel\u0117 nemato\u00a0 joki\u0173 kuokeli\u0173 su \u017eiedadulk\u0117mis. Nesvarbu. Skubiai musel\u0117 pasilenkia gerti, ir staiga – bum! Per de\u0161imtadal\u012f sekund\u0117s ar grei\u010diau trigerinio augalo \u017eiedas parodo muselei, kur yra jo \u017eiedadulk\u0117s –\u00a0jos pasl\u0117ptos tarp vainiklapi\u0173.<\/p>\n

\"A

Balta\u017eiedis trigerinis augalas \u017eydi pavasar\u012f vakarin\u0117je Australijos dalyje. Auk\u0161tis nuo \u017eem\u0117s iki \u017eiedyn\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117s apie 20 cm.<\/p><\/div>\n

Trigerinis augalas smog\u0117 savo kuoka (susijungusi\u0173 vyri\u0161k\u0173 ir moteri\u0161k\u0173 dauginimosi organ\u0173 dariniu) muselei per galv\u0105 ir nugar\u0105. Kol \u017eiedas neseniai prasiskleid\u0119s, jame funkcionuoja vyri\u0161kieji dauginimosi organai (dulkin\u0117s) tam, kad apibarstyti vabzd\u012f \u017eiedadulk\u0117mis. Seniau prasiskleid\u0119 \u017eiedai numeta vyri\u0161kas dalis ir kuokos gale atsiduria lipni piestel\u0117s purka, kuri surenka \u017eiedadulkes i\u0161 kit\u0173 \u017eied\u0173 nuo atskridusi\u0173 vabzd\u017ei\u0173. Tai u\u017etikrina kry\u017emin\u012f apsidulkinim\u0105 ir tai, kad susijungusios moteri\u0161kos ir vyri\u0161kos l\u0105stel\u0117s galiausiai suformuoja s\u0117klas, i\u0161 kuri\u0173 i\u0161sivysto nauja karta.<\/p>\n

\"Separate

Atskiros \u0161viesiai \u017ealios rytin\u0117s Australijos trigerinio augalo S. productum skrotel\u0117s, svyran\u010dios \u017eemyn nuo tr\u016bnijan\u010dio r\u0105sto Naujajame Piet\u0173 Velse. Grei\u010diausiai visos skrotel\u0117s susiformavo i\u0161 vieno po\u017eeminiais \u016bgliais i\u0161plitusio augalo. Stambesni skroteli\u0173 lapai yra paie 5-6 cm ilgio.<\/p><\/div>\n

Trigeriniai augalai yra vienas i\u0161 gamtos did\u017ei\u0173j\u0173 stebukl\u0173, stulbinantis Australijos atsakas \u012f mus\u0117kauto pasirodym\u0105. Deja, negalima teigti, kad \u0161ie \u017eiedai yra vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai. Trigerini\u0173 augal\u0173 \u017eiedai atakuoja s\u0105lyginai didelius juos lankan\u010dius vabzd\u017eius, kad\u00a0i\u0161gyvent\u0173. Fakti\u0161kai vabzd\u017eiai lieka nesu\u017eeisti ir skrenda toliau gerti nektaro, da\u017eniausiai\u00a0i\u0161 kito trigerinio augalo \u017eiedo.<\/p>\n

\"A

Gausyb\u0117 efimerinio trigerinio augalo \u017eied\u0173 laukym\u0117je netoli Perto kartu su baltais raguotojo S. periolare \u017eiedais, kurie yra keleto centimetr\u0173 skersmens.<\/p><\/div>\n

Yra \u017einoma daugyb\u0117 triuk\u0173, kuriais augalai \u012ftraukia vabzd\u017eius (jie – da\u017eniausiai pasitaikantys apdulkintojai gamtoje)\u00a0\u012f savo apsidulkinimo proces\u0105. Daugyb\u0117 orchid\u0117j\u0173 turi pana\u0161ius \u012f trigerini\u0173 augal\u0173 triukus, kur apdulkintojas prieina dar ar\u010diau dulkini\u0173, tam tikroje vietoje laukian\u010di\u0173, kol gal\u0117s prilipti prie bit\u0117s nugaros. Trigeriniai augalai nuo kit\u0173 skiriasi tuo, kad j\u0173 \u017eiedai gali smogti v\u0117l ir v\u0117l. Saul\u0117t\u0105 \u0161ilt\u0105 dien\u0105 tai gali pasikartoti de\u0161imtis ir daugiau kart\u0173. Kaip trigeriniai augalai tai daro, ir kod\u0117l \u0161i istorija tokia \u017eavinti. J\u0173 elges\u012f mokslininkai priskiria prie seismonastij\u0173, judesi\u0173, nepriklausom\u0173 nuo dirgiklio krypties, kurie yra\u00a0ne\u012fprasti augal\u0173 pasaulyje. \u0160ie \u017eiedo judesiai tokie u\u017eburiantys, kad suaug\u0119 susi\u017eav\u0117j\u0119 gali ilgai juos steb\u0117ti, o vaikai neatsispiria neatsispiria pagundai v\u0117l ir v\u0117l stimuliuoti \u0161i\u0173 augal\u0173 \u017eiedus.<\/p>\n

Kas yra trigeriniai augalai?<\/strong><\/p>\n

Taigi, kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra tie trigeriniai augalai, apart to, kad jie „trinkteli” savo \u017eiede esan\u010dia kuoka kiekvienam nut\u016bpusiam vabzd\u017eiui? Trigeriniai augalai (gentis Stylidium<\/em>, \u0161eima Stylidaceae<\/em>) yra paplit\u0119 Australijoje. Jie n\u0117ra \u0161io \u017eemyno endemikai, ta\u010diau b\u016btent \u010dia susiformavo did\u017eiausia j\u0173 \u012fvairov\u0117. Kai kurios r\u016b\u0161ys pasiek\u0117\u00a0Indij\u0105, Kinij\u0105 ar Japonija, kitos randamos augan\u010dios Papua Naujojoje Gvin\u0117joje.\u00a0Bet apie du \u0161imtus j\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, t.y. absoliuti dauguma, randami tik Australijoje. Yra \u0161al\u010diui atspari\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, paplitusi\u0173 Snieguotuose kalnuose<\/a> ir Viktorijos Alp\u0117se<\/a>, kurios i\u0161tveria iki -16\u00baC \u0161al\u010dius, lydimus stipri\u0173 v\u0117j\u0173. Kitos r\u016b\u0161ys kelia savo ry\u0161kiaspalves galvas tarp kr\u016bming\u0173 senvagi\u0173<\/a> (angl. billabong<\/a><\/em>) netoli Darvino<\/a>. Kai kurie atsiranda su lietum, i\u0161auga, u\u017emezga s\u0117klas ir numir\u0161ta per kelis m\u0117nesius, tuo tarpu kiti auga met\u0173 metus. Did\u017eioji dalis (vir\u0161 \u0161imto) australieti\u0161k\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 randamos vakarin\u0117je Australijoje.<\/p>\n

\"Flower

\u017dolinio trigerinio augalo S. graminifolium, sutinkamo nuo Kvinslendo iki Tasmanijos bei nuo vakarin\u0117s iki pietin\u0117s Australijos, \u017eiedas ir s\u0117kl\u0173 d\u0117\u017eut\u0117. Atkreipkite d\u0117mes\u012f \u012f raudonus liaukinius plaukelius, susijusius su vabzd\u017ei\u0173 gaudymu.<\/p><\/div>\n

Trigeriniai augalai labai skiriasi savo dyd\u017eiu ir forma. Daugelis auga kaip lap\u0173 kuok\u0161tai ar skrotel\u0117s, kasmet \u0161aunan\u010dios \u012f dang\u0173 \u017eiedynus. Kiti pana\u0161\u016bs \u012f \u017eoles ar vijoklius. Viena r\u016b\u0161is, sumed\u0117jusi piest\u016bn\u0117 (angl. tre triggerplant, S. laricifolium<\/em>) auga kaip nedidelis ar vidutinis kr\u016bmas. Visi trigeriniai augalai daugiau ar ma\u017eiau turi spirale aplink stieb\u0105 i\u0161sid\u0117s\u010diusi\u0173 lap\u0173. \u0160i\u0173 augal\u0173 \u017eiedai b\u016bna \u012fvairiausi\u0173 spalv\u0173, bet dominuoja rausva ir balta. Ta\u010diau yra augal\u0173 su raudonais ar geltonais \u017eiedais, paplitusi\u0173 visoje Australijoje. Keletas r\u016b\u0161i\u0173 turi purpurin\u0117s spalvos \u017eiedus, geriausiai i\u0161 j\u0173 \u017einomos yra S. macranthum<\/em> i\u0161 pietrytin\u0117s Vakar\u0173 Australijos dalies ir eleganti\u0161koji S. violaceum<\/em>, nupie\u0161ta Ferdinand Bauer<\/a>, \u017einomo botaniko dailininko, nupie\u0161usio labai daug Australijos augal\u0173.<\/p>\n

Stylidaceae<\/em> \u0161eimoje taip pat yra Levenhookia<\/em>, Phyllachne<\/em>, Oreostylidium<\/em> ir Forstera<\/em> gentys. Artima \u0161iai \u0161eimai yra Donatiaceae<\/em> \u0161eima, kurioje viena Donatia<\/em> gentis. Dauguma augal\u0173 \u0161iose dvejose \u0161eimose auga dr\u0117gnose, v\u0117siose augimviet\u0117se Tasmanijoje<\/a>, Viktorijoje<\/a>, Naujajame Piet\u0173 Velse<\/a> ir Naujojoje Zelandijoje<\/a>, ir atrodo kaip dauguma paklot\u0117s augal\u0173, sudaran\u010di\u0173 paklot\u0117s kupstus \u0161iose dr\u0117gnose ir v\u0117siose augimviet\u0117se. Viena Phyllachne <\/em>genties r\u016b\u0161is \u012fsigudrino net gi pasiekti Piet\u0173 Afrik\u0105 ir randama pa\u010diame Ugnies \u017eem\u0117s<\/a>\u00a0pakra\u0161tyje. Ji vienintel\u0117 auga Naujajame pasaulyje ir artima trigeriniams augalams, augantiems\u00a0 nat\u016braliose augimviet\u0117se Australijoje ir Azijoje.<\/p>\n

Ta\u010diau apart Stylidium <\/em> genties augal\u0173, tik dar vienos Stylidaceae<\/em> \u0161eimos genties\u00a0augalai gali „trinktelti” vabzd\u017eiams apdulkinimo metu. Levenhookia<\/em> (angl. styleworts<\/em>) genties augalai, aptinkami augantys pietin\u0117je Australijoje, turi kiek primityvesni trigerin\u012f mechanizm\u0105. Tai – ma\u017ei augalai didel\u0117je spalvingoje pa\u017eeid\u017eiam\u0173 vietovi\u0173, pavyzd\u017eiui, kelkra\u0161\u010di\u0173 augal\u0173 bendrijose.<\/p>\n

Pavojingesni daugiau nei vien\u0105 kart\u0105<\/strong><\/p>\n

Trigeriniai augalai auga tokiuose pa\u010diuose dirvo\u017eemiuose, kaip ir vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai. Skurd\u017eiuose dirvo\u017eemiuose vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai turi privalum\u0105 prie\u0161 kitus augalus – jie gali gauti maisto med\u017eiagas ne i\u0161 dirvo\u017eemio, bet i\u0161 sugaut\u0173 auk\u0173. Tai leid\u017eia jiems nukonkuruoti r\u016b\u0161is, kurios gal\u0117t\u0173 juos nurungti kitose augimviet\u0117se. Nepaisant to, kad trigeriniai augalai negaudo apdulkinan\u010di\u0173 juos vabzd\u017ei\u0173, jie grei\u010diausiai taip pat vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai. Ir \u0161ias funkcijas atlieka liaukiniai plaukeliai, i\u0161augantys \u017eemiau \u017eiedo.<\/p>\n

\"Flower

Sumed\u0117jusio trigerinio augalo S. laricifolium \u017eiedas su dalinai atsitiesusia kuoka. \u0160is augalas sutinkamas rytin\u0117je Australijos dalyje. \u017diedai apie 10 mm skersmens.<\/p><\/div>\n

Kur j\u016bs rasite augan\u010dius trigerinius augalus, grei\u010diausiai rasite ir vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173. Trigeriniai augalai turi pana\u0161ius \u012f saula\u0161ari\u0173 ar vaivoryk\u0161teni\u0173 liaukinius plaukelius, i\u0161skirian\u010dius lipn\u0173 skyst\u012f, galint\u012f pana\u0161iai sugauti smulkius vabzd\u017eius. Paskutiniai eksperimentai pademonstravo, kad \u0161is sp\u0117jimas gali b\u016bti teisingas.<\/p>\n

Gali kilti klausimas: kokia prasm\u0117 gaudyti vabzd\u017eius, perne\u0161an\u010dius tavo \u017eiedadulkes? Atsakymas – ne, \u017eiedadulkes perne\u0161an\u010di\u0173 vabzd\u017ei\u0173 trigeriniai augalai negaudo, jie med\u017eioja gerokai smulkesnius nariuotakojus. Didesni vabzd\u017eiai jiems padeda apsidulkinti, o smulkesni gali b\u016bti pagauti ir suvir\u0161kinti.
\n<\/span><\/p>\n

Kod\u0117l toks menkas susidom\u0117jimas?<\/strong><\/p>\n

Susipa\u017einus su trigeriniais augalais da\u017enai nustembama: kod\u0117l jie n\u0117ra paplit\u0119 sodininkyst\u0117je ir\u00a0tiek ma\u017eai tyrin\u0117ti? Pasirod\u017eius pirmajam Flora of Australia <\/em> tomui 1999 metais paai\u0161k\u0117jo, kad Stylidium<\/em> yra tarp septyni\u0173 daugiausiai r\u016b\u0161i\u0173 turin\u010di\u0173 Australijos gen\u010di\u0173. paskutiniai r\u016b\u0161i\u0173 atradimai gali \u0161i\u0105 gent\u012f kilstelti \u012f penkt\u0105 ar \u0161e\u0161t\u0105 viet\u0105. Tame pa\u010diame pirmajame tome pasirod\u0117, kad trigeriniai augalai Australijoje sudaro apie 1 proc. vis\u0173 induo\u010di\u0173 augal\u0173 (kaip ir kitos gentys, sulaukusios gerokai daugiau d\u0117mesio).<\/p>\n

Metas \u0161i\u0105 nuomon\u0119 pakeisti. \u0160i knyga ir skirta b\u016btent skatinti dom\u0117jim\u0105si trigeriniais augalais. Kaip ma\u017eai pa\u017einti iki \u0161iol, trigeriniai augalai turi didel\u012f potencial\u0105 sodininkyst\u0117je Australijoje ir visame pasaulyje. Knygos tikslas – trigerinius ir su jais susijusius augalus padaryti geriau \u017einomus, da\u017eniau panaudojamus. Knygoje apra\u0161oma, kuo ypatingi \u0161ie augalai, kokie j\u0173 tipai, kaip juos auginti. Gale yra pateikiamas viet\u0173, kuriuose galima \u012fsigyti j\u0173 s\u0117kl\u0173 ar daig\u0173 Australijoje, s\u0105ra\u0161as. Tad prad\u0117kime geriau pa\u017einti \u0161iuos kr\u016bmyn\u0173 stebuklus.<\/p>\n

Ra\u0161ant augalo pavadinima lotyni\u0161kai, kai po genties, pavyzd\u017eiui, Stylidium<\/em>,\u00a0minimas r\u016b\u0161ies pavadinimas, genties pavadinimo pilnas \u017eodis ra\u0161omas tik vien\u0105 kart\u0105. Po to ra\u0161oma pirmoji jo raid\u0117, t.y. S<\/em>,\u00a0\u00a0ir dedamas ta\u0161kas. Jei n\u0117ra nurodoma kokia nors konkreti r\u016b\u0161is, genties pavadinim\u0105 lydi trumpinys sp.<\/em>, pavyzd\u017eiui, Stylidium sp.<\/em> Kalbant apie augalus, da\u017enai naudojamas ir bendrinis pavadinimas. Ta\u010diau Stylidium<\/em> atveju tai gana kelblu – kai kurios r\u016b\u0161i\u0173 toki\u0173 pavadinim\u0173 dar neturi, o kitoms labiau tinkami pasirod\u0117 moksliniai lotyni\u0161ki pavadinimai. Visos r\u016b\u0161ys, apra\u0161ytos \u0161ioje knygoje turi bent vien\u0105 kart\u0105 pamin\u0117tus savo bendrinius pavadinimus.<\/p>\n

Douglas Darnowski<\/span><\/a>
\nTarptautin\u0117 trigerini\u0173 augal\u0173 draugija<\/a><\/em>
\nPirmasis knygos „Triggerplants”\u00a0skyrius<\/em>\u00a0(ISBN 978-1877058035)
\nVert\u0117 J. Mackevi\u010dius<\/em><\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vien\u0105 \u0161ilt\u0105 pavasario dien\u0105, ka\u017ekur Australijoje, ka\u017ekur netoli Perto ar Vulongongo, \u00a0nekalta musel\u0117 pastebi atsiv\u0117rus\u012f \u017eied\u0105. Musel\u0117 nedidel\u0117, viso keleto gram\u0173, bet i\u0161alkusi ir trok\u0161tanti pra\u017eydusio \u017eiedo si\u016blomo nektaro. \u017diedas nusispalvin\u0119s rausvai, su raudonais ir baltais dry\u017eiais ant stiebel\u012f primenan\u010dio i\u0161kelto organo – kuokos, padengto lipniais plaukeliais. \u0160is \u017eiedas – vienas i\u0161 daugelio, prasiskleidusi\u0173 aplinkui […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[16,588,1169],"tags":[1198,581,1199,1170,1172],"class_list":["post-9923","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-literatura","category-pseudovabzdziaedziai-2","category-trigeriniai-augalai","tag-levenhookia","tag-stylidium-2","tag-treiggerplants","tag-trigeriniai-augalai","tag-trigger-plants"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/9923","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=9923"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/9923\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=9923"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=9923"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=9923"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}