{"id":9451,"date":"2017-05-04T09:19:50","date_gmt":"2017-05-04T06:19:50","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.lt\/?p=9451"},"modified":"2017-04-19T19:03:32","modified_gmt":"2017-04-19T16:03:32","slug":"vabzdziaedziu-gvazdikieciu-evoliucija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=9451","title":{"rendered":"Vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 gvazdikie\u010di\u0173 evoliucija"},"content":{"rendered":"<p><span style=\"color: #99ccff;\">.<\/span><a href=\"http:\/\/www.carnivorousplants.org\/cp\/EvolutionCaryophyllales.php\" target=\"_blank\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignleft wp-image-9618 size-full\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/EN.jpg\" width=\"38\" height=\"19\" \/><\/a><\/p>\n<div id=\"attachment_9672\" style=\"width: 411px\" class=\"wp-caption alignright\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9672\" class=\"wp-image-9672 size-full\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Plumbago.jpg\" width=\"401\" height=\"497\" srcset=\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Plumbago.jpg 401w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Plumbago-242x300.jpg 242w\" sizes=\"auto, (max-width: 401px) 100vw, 401px\" \/><p id=\"caption-attachment-9672\" class=\"wp-caption-text\">Augalas grobuonis Plumbago auriculata turi liaukas, galin\u010dias u\u017emu\u0161ti smulkius organizmus &#8211; paprastai smulkius vabzd\u017eius, prisiartinan\u010dius per daug arti \u017eied\u0173. Jis gali i\u0161skirti vir\u0161kinamuosius fermentus, bet ne taip, kaip tai daro tikrieji vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai (Stoltzfus et al. 2002 <a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/CPNv11n3p66_73.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>). Plumbago artimas kai kurioms vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 gentims, \u012fskaitant saula\u0161ares.<\/p><\/div>\n<p style=\"text-align: justify;\">Did\u017eioji dauguma vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 yra Gvazdikie\u010di\u0173 (<em><a href=\"http:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Caryophyllales\" target=\"_blank\">Caryophyllales<\/a><\/em>) eil\u0117je. DNR tyrimais nustatyta artima giminyst\u0117 tarp gvazdikie\u010di\u0173 eil\u0117s vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 ir toki\u0173 auk\u0161t\u0105 dirvo\u017eemio druskingum\u0105 toleruojan\u010di\u0173 \u0161eim\u0173, kaip <em>Frankeniaceae<\/em> (frankenijiniai), <em>Tamaricaceae<\/em> (egl\u016bniniai), <em>Plumbaginaceae<\/em> (pliumbaginiai) ir <em>Polygonaceae<\/em> (r\u016bgtiniai) atstov\u0173, o taip pat kai kuri\u0173 negausi\u0173 augal\u0173 \u0161eim\u0173. Didel\u012f druskingum\u0105 toleruojan\u010dios augal\u0173 r\u016b\u0161ys gali augti labai druskinguose dirvo\u017eemiuose prie vandenyn\u0173 ar s\u016brok\u0173\u00a0vandens telkini\u0173, i\u0161skirdami drusk\u0173 pertekli\u0173 pro lapus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Analizuojant DNR tyrim\u0173 rezultatus, sunku nustatyti, kuri druskingum\u0105 toleruojanti \u0161eima yra artimiausia gvazdikie\u010di\u0173 vabzd\u017eia\u0117d\u017eiams. J\u0173 atsiskyrimas prasid\u0117jo per daug senai, kad b\u016bt\u0173 \u012fmanoma tai tiksliai nusp\u0117ti. Pliumbagini\u0173 \u0161eima \u0161iuo atveju da\u017eniausiai analizuojama, nes joje yra daug \u017einom\u0173 sodo augal\u0173, toki\u0173 kaip \u00a0<em>Plumbago<\/em> <em>auriculata<\/em>, bei daug r\u016b\u0161i\u0173, turin\u010di\u0173 pana\u0161ius su vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 \u0161eimomis po\u017eymius.<!--more--><\/p>\n<div id=\"attachment_9742\" style=\"width: 410px\" class=\"wp-caption aligncenter\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9742\" class=\"size-full wp-image-9742\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Clad_Drosera.gif\" alt=\"\" width=\"400\" height=\"291\" \/><p id=\"caption-attachment-9742\" class=\"wp-caption-text\">DNR kladograma su juodai pa\u017eym\u0117tomis vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 gvazdikie\u010di\u0173 linijomis ir raudonomis ne vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 linijomis. Linij\u0173 ilgis proporcingas genetiniams poky\u010diams.<\/p><\/div>\n<div id=\"attachment_9745\" style=\"width: 260px\" class=\"wp-caption alignright\"><a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/AldrovandaHistory.jpg\" target=\"_blank\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9745\" class=\"wp-image-9745\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/AldrovandaHistory-187x300.jpg\" width=\"250\" height=\"401\" srcset=\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/AldrovandaHistory-187x300.jpg 187w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/AldrovandaHistory.jpg 398w\" sizes=\"auto, (max-width: 250px) 100vw, 250px\" \/><\/a><p id=\"caption-attachment-9745\" class=\"wp-caption-text\">Aldr\u016bn\u0117s evoliucija (paveiksl\u0117l\u012f galima padidinti). Originali Barry Rice ir Jan Schlauer schema, paremta Degreef (1997 <a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/CPNv26n3p93_97.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>) straipsniu. I\u0161kasenos, priskiriamos Paleoaldrovanda splendens, dabar kaip manoma yra i\u0161kastiniai vabzd\u017ei\u0173 kiau\u0161iniai (Hermanova ir Kvacek 2010). \u0160i &#8222;r\u016b\u0161is&#8221; i\u0161 schemos pa\u0161alinta.<\/p><\/div>\n<p style=\"text-align: justify;\">K\u0105 \u0161i kladograma parodo? Augalai su gleivi\u0173 pagrindu veikian\u010diomis gaudykl\u0117mis yra artimi aktyvias sp\u0105st\u0173 gaudykles turintiems, o i\u0161skiriantys lipn\u0173 skyst\u012f artimesni \u00a0\u0105so\u010diais gaudantiems aukas &#8211;\u00a0gen\u010diai, bent dal\u012f savo gyvenimo augan\u010diai kaip lianos (prisiminkite Tarzan\u0105, keliaujant\u012f per d\u017eiungles), o nevabzd\u017eia\u0117d\u0117s lianos su vabzd\u017eia\u0117d\u017eiais galimai turi bendr\u0105 prot\u0117v\u012f. Kada \u0161is bendras prot\u0117vis augo, kaip atrod\u0117, ir kaip i\u0161 jo i\u0161sivyst\u0117 tai, k\u0105 dabar turime?<\/p>\n<hr \/>\n<p><em><strong>Juda\u00a0pasaulis, juda augalai<\/strong><\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Judant \u017eemynams, atskirose j\u0173 dalyse kei\u010diasi ir klimatas. Nor\u0117dami nei\u0161nykti, augalai turi prisitaikyti. Dalinai d\u0117l \u0161ios prie\u017easties reliktin\u0117s r\u016b\u0161ys da\u017enai sutinkamos kalnuose. Yra papras\u010diau augant jud\u0117ti kalno \u0161laitu vir\u0161un ar apa\u010dion, nei nukeliauti \u0161imtus, jei ne t\u016bkstan\u010dius, kilometr\u0173 \u012f \u0161iaur\u0119 ar pietus. Kartais augalai &#8222;pab\u0117ga&#8221; i\u0161 kaln\u0173 ar \u017eemyn\u0173. Antarktikoje vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai augalai augo prie\u0161 6 milijonus met\u0173. Kur jie dabar, ir kaip jie gal\u0117jo evoliucionuoti?<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Taip pat buvo <a href=\"http:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Ice_age\" target=\"_blank\">ledynme\u010di\u0173<\/a> ir kitoki\u0173 klimato pasikeitim\u0173. \u0160iuos globalius pasikeitimus dalinai \u012ftakojo atstumo nuo Saul\u0117s iki \u017dem\u0117s poky\u010diai, \u017dem\u0117s pasvirimo kampas, \u017eemyn\u0173 tarpusavio pad\u0117ties pasikeitimas. Tik prie\u0161 15 t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173 nema\u017e\u0105 \u0160iaur\u0117s Amerikos, Europos ir Azijos dal\u012f, kurioje dabar yra i\u0161tisi vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 arealai,\u00a0gaub\u0117 kilometro storio ledo sluoksnis. Kur buvo \u0161ie augalai ledynme\u010dio periodu? (daugiau \u017er. Degreef, 1989a, <a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/CPNv18n2p45_46__52_54.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>, <a href=\"http:\/\/decodingdiversity.weebly.com\/glacial-stragglers.html\" target=\"_blank\">Decoding Diversity: Glacial Stragglers<\/a>)<\/em><\/p>\n<div id=\"attachment_9752\" style=\"width: 260px\" class=\"wp-caption alignright\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9752\" class=\"wp-image-9752\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Aldrovanda2.jpg\" width=\"250\" height=\"250\" srcset=\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Aldrovanda2.jpg 400w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Aldrovanda2-150x150.jpg 150w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Aldrovanda2-300x300.jpg 300w\" sizes=\"auto, (max-width: 250px) 100vw, 250px\" \/><p id=\"caption-attachment-9752\" class=\"wp-caption-text\">Aldrovanda vesiculosa<\/p><\/div>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Kad dar labiau sutir\u0161tinti spalvas, reikt\u0173 pamin\u0117ti vis\u0105 eil\u0119 masini\u0173 i\u0161nykim\u0173. <a href=\"https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Kreidos-terciaro_masinis_r%C5%AB%C5%A1i%C5%B3_i%C5%A1nykimas\" target=\"_blank\">Kreidos-terciaro periode<\/a> prie\u0161 65,5 milijon\u0173 met\u0173 i\u0161nyko gerokai daugiau nei dinozaurai. Labiausiai buvo paveikta \u0160iaur\u0117s Amerika, kur nei\u0161gyveno 50% augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. \u00a0Kas \u017eino, kiek vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 (o gal ir gen\u010di\u0173) nustojo egzistuoti \u0161iuo laikotarpiu. Kitas, ma\u017eiau globalus masinis i\u0161nykimas buvo prie\u0161 15,5 milijon\u0173 met\u0173. Labiausiai jis paliet\u0117 \u0161iaurin\u0119 Europ\u0105. Visi tokie faktoriai \u012ftakoja gyvyb\u0117s raid\u0105\u00a0m\u016bs\u0173 planetoje. Jie taip pat apsunkina m\u016bs\u0173 detal\u0173 supratim\u0105 apie tai, kaip vyko gyvyb\u0117s evoliucija &#8211; labai jau daug tr\u016bkstam\u0173 mozaikos dali\u0173.<\/em><\/p>\n<hr \/>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pad\u0117ti su\u017einoti kelet\u0105 dat\u0173 gvazdikie\u010di\u0173 kladogramoje gali du CPN (Carnivorous Plants Nesletter) \u017eurnale spausdinti ap\u017evalginiai straipsniai apie\u00a0<em>Aldrovanda<\/em> i\u0161kasenas.<\/p>\n<div id=\"attachment_9758\" style=\"width: 310px\" class=\"wp-caption alignright\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9758\" class=\"wp-image-9758\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/MapEoceneEurope.jpg\" width=\"300\" height=\"207\" srcset=\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/MapEoceneEurope.jpg 400w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/MapEoceneEurope-300x207.jpg 300w\" sizes=\"auto, (max-width: 300px) 100vw, 300px\" \/><p id=\"caption-attachment-9758\" class=\"wp-caption-text\">Satelitinis Europos vaizdas Eoceno periodu, prie\u0161 50 milijon\u0173 met\u0173. \u0160iuo laikotarpiu pirmosios aldr\u016bn\u0117s (Aldrovanda) s\u0117klos pavirto akmeniu salose, kurios v\u0117liau tapo Europa \u00a9 <a href=\"http:\/\/jan.ucc.nau.edu\/~rcb7\/globaltext2.html\" target=\"_blank\">Ron Blakey<\/a>, Northern Arizona University Geology.<\/p><\/div>\n<p style=\"text-align: justify;\">Degreef (1997, <a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/CPNv26n3p93_97.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>) ap\u017evelg\u0117 publikacijas apie i\u0161kasenose rastas <em>Aldrovanda<\/em> s\u0117klas ir \u017eiedadulkes. (I\u0161kasenos \u017einomos kaip <em>Paleoaldrovanda<\/em> <em>splendens<\/em> parodytos kaip vabzd\u017ei\u0173 kiau\u0161iniai (Hermanova ir Kvacek, 2010). \u0160i\u0105 dal\u012f reikt\u0173 praleisti.) Seniausios pa\u010dios aldrovandos liekanos buvo rastos\u00a0Europoje <a href=\"https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Paleogenas\" target=\"_blank\">Eoceno laikotarpio<\/a> uolienose, joms nuo 38 iki 55 milijon\u0173 met\u0173. Atrasta \u012frodym\u0173, kad nuo tada iki \u0161i\u0173 laik\u0173 i\u0161nyko 4 r\u016b\u0161ys ir ma\u017eiausiai 6 gentys tapo nykstan\u010diomis. Schlauer (1997, <a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/CPNv26n3p98.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>) atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f\u00a06 milijon\u0173 met\u0173 am\u017eiaus i\u0161kasen\u0105, kuri pasirod\u0117 esantis <em>Aldrovanda <\/em>lapas. Mes ne\u017einome, kaip dar anks\u010diau atrod\u0117 <em>Aldrovanda. <\/em>Kadangi s\u0117klos atrastos vandens nuos\u0117dose, galima sp\u0117ti, kad \u0161ie augalai vis\u0105 laik\u0105\u00a0augo vandenyje ar\u00a0pusiau panir\u0119. (vis\u0105 i\u0161kasen\u0173 duomen\u0173 santrauk\u0105 \u017er. Cross, 2012)<\/p>\n<div id=\"attachment_9761\" style=\"width: 310px\" class=\"wp-caption alignright\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9761\" class=\"wp-image-9761\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/MioceneIndianOcean.jpg\" width=\"300\" height=\"326\" srcset=\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/MioceneIndianOcean.jpg 400w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/MioceneIndianOcean-276x300.jpg 276w\" sizes=\"auto, (max-width: 300px) 100vw, 300px\" \/><p id=\"caption-attachment-9761\" class=\"wp-caption-text\">Indijos vandenyno satelitinis vaizdas mioceno laikotarpyje, prie\u0161 20 milijon\u0173 met\u0173. \u0160iuo laikotarpiu d\u0117l klimato kaitos ir \u017eemyn\u0173 jud\u0117jimo migravo daugelis r\u016b\u0161i\u0173. Atkreipkite d\u0117mes\u012f, kad Antarktidos pakrant\u0117je nebuvo ledo \u00a9 <a href=\"http:\/\/jan.ucc.nau.edu\/~rcb7\/globaltext2.html\" target=\"_blank\">Ron Blakey<\/a>, Northern Arizona University Geology.<\/p><\/div>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161kasen\u0173 pavyzd\u017eiai \u012frodo, kad\u00a0<em>Nepenthes<\/em> ne visada augo ten, kur sutinkami dabar. Seniausios <em>Nepenthes <\/em>\u017eiedadulk\u0117s rastos <a href=\"https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Paleogenas\" target=\"_blank\">Eoceno <\/a>nuos\u0117dose, susidariusiose <a href=\"https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Tetija_(vandenynas)\" target=\"_blank\">Tetijos vandenyno<\/a> \u0161iaur\u0117je ir dabar esan\u010dios Europoje (Krutzsh, 1985). \u0160iuos duomenis patvirtino ir j\u0173 interpretacij\u0105 i\u0161pl\u0117t\u0117 Meimgerg ir Heubl (2006) DNR tyrimai, kuriais jie atrado, kad vakar\u0173 Indijos vandenyno populiacijos buvo sudarytos i\u0161 visi\u0161kai pa\u017eengusi\u0173 <em>Nepenthes\u00a0<\/em>r\u016b\u0161i\u0173 dar prie\u0161 atsirandant (ar lygiagre\u010diai) Pietry\u010di\u0173 Azijos populiacijoms. Buvo daugiau nei viena migracija \u012f Pietry\u010di\u0173 Azij\u0105 i\u0161 centrin\u0117s Azijos dalies, o taip pat, kintant vandenyn\u0173 lygiui, buvo daugyb\u0117 migracij\u0173 tarp sal\u0173. Tai rei\u0161kia, kad <a href=\"https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Miocenas\" target=\"_blank\">Miocene<\/a> egzistavo visi\u0161kai i\u0161sivyst\u0119 \u0105soteniai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Skirtingai nei\u00a0 <em>Aldrovanda<\/em>\u00a0ir <em>Nepenthes<\/em>, seniausios \u017eiedadulki\u0173, pana\u0161i\u0173 \u012f saula\u0161ari\u0173 (<em>Drosera<\/em>) \u017eiedadulkes,\u00a0i\u0161kasenos rastos Australijoje ir Antarktikoje. Truswell ir\u00a0Marchant (1986) apra\u0161\u0117 \u017eiedadulkes i\u0161 centrin\u0117s Australijos dalies, pavadindami augalus <em>Fischeripollis halensis<\/em>. I\u0161kasenos, rastos netoli <a href=\"https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Elis_Springsas\" target=\"_blank\">Elis Springso<\/a>, aptiktos\u00a0uolienose, susidariusiose ankstyvojo-viduriniojo Eoceno laikotarpiu. Macphail ir Truswell (2004) prane\u0161\u0117 apie \u017eiedadulkes, pavadintas\u00a0<em>Fischeripollis<\/em> sp. <em>A<\/em>. Jos buvo rastos nuos\u0117diniuose sluoksniuose, i\u0161gr\u0119\u017etuose Antarktidos pakrant\u0117je. Kai \u0161i\u0173 straipsni\u0173 nuotraukos buvo sulygintos su Takahashi ir\u00a0Sohma (1982) nuotraukomis, paai\u0161k\u0117jo, kad\u00a0<em>Fischeripollis<\/em>\u00a0yra\u00a0<em>Drosera<\/em>, o\u00a0<em>Fischeripollis<\/em> sp. <em>A<\/em> labiau pana\u0161us \u012f bendr\u0105 prot\u0117v\u012f nei\u00a0<em>Fischeripollis halensis<\/em>. \u0160ios i\u0161kasenos byloja, kad saula\u0161ar\u0117s, tokios, kokias mes jas \u017einome, augo Australijoje ir Antarktidoje dar prie\u0161 40 milijon\u0173 met\u0173. Turint omeny, kiek nedaug saula\u0161ari\u0173 \u017eieduose b\u016bna \u017eiedadulki\u0173, tai, kad jos buvo atrastos yra tiesiog stebuklas. Absoliuti dauguma atrast\u0173 i\u0161kasenose \u017eiedadulki\u0173 buvo i\u0161 v\u0117jo apdulkinam\u0173 \u017eied\u0173. Antarktidos gr\u0119\u017einiuose su <em>Fischeripollis<\/em>\u00a0\u017eiedadulk\u0117mis ma\u017edaug tre\u010ddal\u012f sudar\u0117 pana\u0161ios \u012f <a href=\"https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Notofagas\" target=\"_blank\">notofag\u0173<\/a> (<em>Nothophagus<\/em>) \u017eiedadulk\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161kasen\u0173 pavyzd\u017eiai \u012frodo, kad <em>Caryophyllales<\/em> eil\u0117s gentys ir bent keletas pogen\u010di\u0173 egzistavo Eoceno laikotarpiu, prie\u0161 34 &#8211; 54 milijonus met\u0173. \u00a0<em>Aldrovanda<\/em>\u00a0ir\u00a0<em>Nepenthes<\/em>\u00a0aptikti \u0160iauriniame pusrutulyje, o \u00a0<em>Drosera<\/em>\u00a0&#8211; Pietiniame. Tai nusako ir galimo bendro prot\u0117vio egzistavimo laikotarp\u012f. Tai &#8211; v\u0117lyvasis <a href=\"https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Kreida_(periodas)\" target=\"_blank\">Kreidos periodas<\/a>, prie\u0161 65-90 milijon\u0173 met\u0173, kadangi reik\u0117t\u0173 ma\u017eiausiai 15 milijon\u0173 met\u0173, kad augal\u0173 grup\u0117s i\u0161siskirt\u0173 taip radikaliai. \u00a0\u012edomu, kad bent dvi gvazdikie\u010di\u0173 vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 r\u016b\u0161ys pergyveno Keidos periodo asteroido kataklizm\u0105, \u012fvykus\u012f prie\u0161 65 milijonus met\u0173. \u0160ios r\u016b\u0161ys gal\u0117jo duoti prad\u017ei\u0105 bent jau dviems pagrindin\u0117ms evoliucijos linijom. Deja, apie \u0161i\u0173 linij\u0173 i\u0161siskyrimo datas nieko n\u0117ra \u017einoma. <em>Droseraceae<\/em> ir <em>Nepenthaceae<\/em> \u017eiedadulk\u0117s yra labai i\u0161skirtin\u0117s, ir ateityje gal\u0117t\u0173 b\u016bti atrastos senesn\u0117se uolienose.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prie\u0161 pradedant paskutiniojo bendrojo gvazdikie\u010di\u0173 vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 prot\u0117vio aptarim\u0105, reikt\u0173 \u017evilgtel\u0117ti \u012f Afrikos vabzd\u017eia\u0117d\u012f <em>Triphyophyllum peltatum<\/em>. \u0160is pie\u0161inys i\u0161 lai\u0161ko, 1972 metais atspausdinto CPN (<a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/CPNv21n3p51_53.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>), pasako visk\u0105:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"aligncenter size-full wp-image-9763\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Triphyophyllum.gif\" alt=\"\" width=\"400\" height=\"373\" \/><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jaunas augalas pana\u0161us \u012f <em>Nepenthes<\/em>\u00a0be \u0105so\u010di\u0173, su keletu <em>Drosophyllum<\/em>\u00a0lap\u0173, tik be \u017eied\u0173 j\u0173 galuose. Vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai lapai su jautriaisiais plaukeliais, jie net gi i\u0161sivynioja taip pat, kaip tai daro <em>Drosophyllum<\/em> (atvirk\u0161tine spirale), visi\u0161kai prie\u0161ingai, nei tai daro <em>Drosera<\/em> lapai. <em>Drosera<\/em> vir\u0161kinamasis pavir\u0161ius ir dauguma jautri\u0173j\u0173 plaukeli\u0173 yra vidin\u0117je lapo pus\u0117je, tuo tarpu <em>Triphyophyllum<\/em>\u00a0ir <em>Drosophyllum<\/em> pirminis vir\u0161kinamasis pavir\u0161ius yra lapo i\u0161or\u0117je. Lapai i\u0161sivynioja taip, kad pirminis vir\u0161kinamasis pavir\u0161ius atsiduria vidin\u0117je skrotel\u0117s pus\u0117je.<\/p>\n<div id=\"attachment_9765\" style=\"width: 410px\" class=\"wp-caption aligncenter\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9765\" class=\"size-full wp-image-9765\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/TriphyophyllumCPN2.jpg\" alt=\"\" width=\"400\" height=\"488\" srcset=\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/TriphyophyllumCPN2.jpg 400w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/TriphyophyllumCPN2-246x300.jpg 246w\" sizes=\"auto, (max-width: 400px) 100vw, 400px\" \/><p id=\"caption-attachment-9765\" class=\"wp-caption-text\">Triphyophyllum peltatum su trij\u0173 tip\u0173 lapais Bonos botanikos sodo \u0161iltnamyje. Katja Rembold nuotrauka<\/p><\/div>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai\u00a0<em>Triphyophyllum<\/em> lapai turi lapkot\u012f ir tod\u0117l atrodo kaip sud\u0117tini\u0173 <em>Nepenthes <\/em>lap\u0173 analogai.\u00a0 Skirtumas tik tas, kad <em>Nepenthes <\/em>lapai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra sud\u0117tiniai. Proto-<em>Nepenthes<\/em> pirminis vir\u0161kinamasis pavir\u0161ius buvo vir\u0161utin\u0117je lapo pus\u0117je, skirtingai nuo <em>Triphyophyllum<\/em>\u00a0ir <em>Drosophyllum<\/em>.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Subrend\u0119\u00a0<em>Triphyophyllum<\/em>\u00a0yra <a href=\"http:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Liana\" target=\"_blank\">lianos<\/a>. Lapai, i\u0161augantys ant lianos stiebo, vir\u0161\u016bn\u0117se turi kabliukus, o <em>Nepenthes<\/em> \u0161iose vietoje turi \u0105so\u010dius. Lianos stiebai taip u\u017etikrina geresn\u0119 augalo mityb\u0105, kai vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai lapai yra vir\u0161 kabliukus turin\u010di\u0173 lap\u0173. Daugiau apie \u0161\u012f ne\u012ftik\u0117tin\u0105 augal\u0105 galite pasiskaityti angl\u0173 kalba: Bringmann <em>et al<\/em>. (1999 <a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/CPNv28n1p7_13.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>, 2002 <a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/CPNv31n2p44_52.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>) ir McPherson (2008).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">B\u016bta daug diskusij\u0173, ar paskutinysis bendras vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 gvazdikie\u010di\u0173 prot\u0117vis buvo dalinai prisitaik\u0119s ar pilnavertis vabzd\u017eia\u0117dis augalas. Kitais \u017eod\u017eiais tariant, ar vabzd\u017eia\u0117di\u0161kumas \u0161ioje eil\u0117je i\u0161sivyst\u0117 vien\u0105, du, tris ar daugiau kart\u0173? Vienareik\u0161mi\u0161kai atsakyti \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 ne\u012fmanoma. Kadangi augalas augo prie\u0161 60 milijon\u0173 met\u0173, reikia padaryti daug i\u0161vad\u0173 i\u0161 to, k\u0105 mes matom dabar. K\u0105 mes tikrai \u017einome, tai, kad artimiausi vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 gvazdikie\u010di\u0173 giminai\u010diai auga nederlingose augimviet\u0117se ir daugelis turi liaukas, i\u0161skirian\u010dias druskas arba gleives.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ar galima pamatyti vabzd\u017eia\u0117di\u0161kumo i\u0161takas vabzd\u017eia\u0117d\u017eiuose gvazdikie\u010diuose? Jie neatsirado tiesiog i\u0161 oro.\u00a0 <em>Nepenthes<\/em> fanai gali pagalvoti, kad atpa\u017e\u012fsta augal\u0105\u00a0\u0161iame\u00a0Wilson (1890) pie\u0161inyje.<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"aligncenter size-full wp-image-9767\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Statice-rosea.gif\" alt=\"\" width=\"376\" height=\"577\" \/><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jis atrodo pana\u0161us \u012f \u0105soten\u012f be \u0105so\u010di\u0173, pavyzd\u017eiui, <em>Nepenthes rafflesiana<\/em>.\u00a0Deja, taip n\u0117ra. Nupie\u0161tas yra\u00a0<a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Limonium\" target=\"_blank\"><em>Limonium peregrinum <\/em><\/a>(j\u016bros gvazdikas, pelki\u0173 rozmarinas, j\u016bros levanda), augantis Piet\u0173 Afrikos pakrant\u0117se. R\u016b\u0161is priklauso\u00a0<em>Plumbaginaceae<\/em> \u0161eimai, bet turi daug lap\u0173 ir liauk\u0173 po\u017eymi\u0173, b\u016bding\u0173 tiek pliumbaginiams, tiek vabzd\u017eia\u0117d\u017eiams gvazdikie\u010diams.\u00a0 Augalo lapo pamatas i\u0161sipl\u0117t\u0119s ir apgaubiantis stieb\u0105, o kai kuri\u0173 kit\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 labai i\u0161ve\u0161\u0117j\u0119s, galintis atrodyti kaip \u0105sotis. \u0160i r\u016b\u0161is turi druskas i\u0161skirian\u010dias liaukas lapko\u010dio pamate. Juoda med\u017eiaga, pavaizduota pie\u0161inyje varvanti stiebu, yra ne kas kita kaip gleiv\u0117tas skystis, kur\u012f i\u0161skiria \u0161ios liaukos.\u00a0\u00a0\u0160is skystis kaupiasi prie lapo pamato ir gali nesunkiai u\u017ekirsti keli\u0105 stiebu ropojantiems vabzd\u017eiams. \u0160is augalas ir jo giminai\u010diai turi daug charakteristik\u0173, kurias, sp\u0117jama, tur\u0117t\u0173 tur\u0117ti ir paskutinysis bendras vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 prot\u0117vis. Bet mes negalime tiksliai \u017einoti, kokie augalai buvo prie\u0161 90 milijon\u0173 met\u0173.<\/p>\n<div id=\"attachment_9769\" style=\"width: 410px\" class=\"wp-caption aligncenter\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9769\" class=\"size-full wp-image-9769\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Nventricosa.jpg\" alt=\"\" width=\"400\" height=\"368\" srcset=\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Nventricosa.jpg 400w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Nventricosa-300x276.jpg 300w\" sizes=\"auto, (max-width: 400px) 100vw, 400px\" \/><p id=\"caption-attachment-9769\" class=\"wp-caption-text\">Nepenthes ventricosa<\/p><\/div>\n<div id=\"attachment_9780\" style=\"width: 410px\" class=\"wp-caption aligncenter\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9780\" class=\"size-full wp-image-9780\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Statice_fruiticans.jpg\" alt=\"\" width=\"400\" height=\"342\" srcset=\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Statice_fruiticans.jpg 400w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Statice_fruiticans-300x257.jpg 300w\" sizes=\"auto, (max-width: 400px) 100vw, 400px\" \/><p id=\"caption-attachment-9780\" class=\"wp-caption-text\">Limonium fruticans i\u0161 Kanar\u0173 sal\u0173. John Wilson (1890) pie\u0161inys. I\u0161pl\u0117stuose prielapi\u0173 pamatuose taip pat i\u0161siskiria lipnus skystis<\/p><\/div>\n<div id=\"attachment_9772\" style=\"width: 310px\" class=\"wp-caption alignright\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9772\" class=\"wp-image-9772\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/DroseraDrosophyllum.gif\" width=\"300\" height=\"278\" \/><p id=\"caption-attachment-9772\" class=\"wp-caption-text\">Paveiksl\u0117lis i\u0161 Haberlandt (1982 <a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/CPNv11n3p66_73.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>), pie\u0161\u0117 Wayne Perry. Skirtinga jautri\u0173j\u0173 plaukeli\u0173 ir nejudri\u0173 liauk\u0173 strukt\u016bra. Drosophyllum jautrieji plaukeliai yra vaskuliarizuoti greitam skys\u010dio i\u0161skyrimui, to nesimato Drosera jautriuose plaukeliuose.<\/p><\/div>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gvazdikie\u010di\u0173 eil\u0117je svarbiausios vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 liaukos yra nejudrios vir\u0161kinamosios liaukos (\u017er. paveiksl\u0117lius de\u0161in\u0117je). Auk\u0105 gaudantys <em>Triphyophyllum<\/em>\u00a0 ir <em>Drosophyllum\u00a0<\/em>\u010diuptuv\u0117liai i\u0161sivyst\u0117 v\u0117liau, o\u00a0<em>Drosera\u00a0<\/em>\u010diuptuv\u0117liai yra daugiafunkciniai dariniai, jie per\u0117m\u0117 nejudri\u0173 vir\u0161kinimo liauk\u0173 funkcijas. Bendrumo tarp vis\u0173 gen\u010di\u0173 vir\u0161kinam\u0173j\u0173 liauk\u0173 n\u0117ra, tod\u0117l galima manyti, kad \u0161ios liaukos evoliucionavo skirtingai, ta\u010diau tai n\u0117ra \u012frodyta.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Drosera,\u00a0<\/em><em>Dionaea<\/em> ir\u00a0<em>Aldrovanda<\/em>\u00a0linij\u0173 augalai yra arba vandens, arba pelki\u0173 augalai, tuo tarpu <em>Nepenthes<\/em> ir\u00a0<em>Drosophyllum<\/em>\u00a0linijose augalai prisitaik\u0117 prie gerai drenuot\u0173 augimvie\u010di\u0173. Kai kurie autoriai, vadovaudamiesi ontogeneze ir fiziologija, teigia, kad <em>Aldrovanda<\/em>, <em>Dionaea<\/em>\u00a0ir\u00a0<em>Drosera<\/em>\u00a0i\u0161sivyst\u0117 i\u0161 vandeninio ar pusiau panirusio prot\u0117vio (Degreef, 1988,\u00a0<a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/CPNv17n4p119_125.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>), ta\u010diau\u00a0toki\u0173 \u012frodym\u0173 <em>Nepenthes\u00a0<\/em>\u00a0ar \u00a0<em>Drosophyllum<\/em>\u00a0 linijose n\u0117ra. Papras\u010diau yra \u012fsivaizduoti, kad bendrasis prot\u0117vis buvo labiau pana\u0161us \u012f <em>Nepenthes<\/em> ar\u00a0<em>Drosophyllum<\/em>\u00a0linij\u0173 augalus, nes pastarieji yra labiau pana\u0161\u016bs \u012f tipinius augalus, turin\u010dius &#8222;normalias&#8221; \u0161aknis ir lapus.<\/p>\n<div id=\"attachment_9776\" style=\"width: 310px\" class=\"wp-caption alignright\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9776\" class=\"size-full wp-image-9776\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/DigestiveGlands.gif\" alt=\"\" width=\"300\" height=\"440\" \/><p id=\"caption-attachment-9776\" class=\"wp-caption-text\">M\u00fcller (2002 <a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/ICPS2002confp63_73.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>) vir\u0161kinam\u0173j\u0173 liauk\u0173 pie\u0161inys remiantis kitais \u0161altiniais. Nepenthes ir Triphyophyllum vir\u0161kinamosios liaukos yra pana\u0161ios \u012f Drosophyllum, bet n\u0117ra vazkuliarizuotos. Nepenthes \u0105sotyje \u0161ios liaukos yra vidiniame pavir\u0161iuje ir i\u0161sid\u0117sto vertikaliai, dengiamos l\u0105steli\u0173 sluoksnio, neleid\u017eian\u010dio vabzd\u017eiui ant j\u0173 u\u017elipti. Triphyophyllum tipo liaukos sudaro tarsi kop\u0117\u010dias. Dionaea vir\u0161kinammosios liaukos atrodo linkusios evoliucionuoti \u012f jautr\u0173j\u0173 plaukel\u012f, bet n\u0117ra vazkuliarizuotos kaip saula\u0161ari\u0173.<\/p><\/div>\n<p style=\"text-align: justify;\">O kaip d\u0117l bendro prot\u0117vio tarp <em>Drosera<\/em>\u00a0ir <em>Dionaea <\/em>bei <em>Aldrovanda<\/em> linij\u0173? Degreef (1988, <a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/CPNv17n4p119_125.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>)\u00a0\u0161ia tema pateik\u0117 neblog\u0173 samprotavim\u0173.\u00a0\u012etikinamiausiai atrodo, kad bendras prot\u0117vis tur\u0117jo b\u016bti \u0161lapyni\u0173 ar pusiau panir\u0119s vandens augalas. \u00a0Remiantis \u0161iandien i\u0161likusi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 charakteristikomis, kaip streso atveju sutrinka j\u0173 lap\u0173 formavimasis bei lap\u0173 liauk\u0173 ir kit\u0173 darini\u0173 tipais, \u0161is augalas tur\u0117jo b\u016bti pana\u0161us \u012f <em>Drosera arcturi<\/em> (daugiau informacijos apie \u0161i\u0105 r\u016b\u0161\u012f \u017er. Gibson, 1999 <a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/CPNv28n3p76_80.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>). Prot\u0117vis galb\u016bt netur\u0117jo \u010diuptuv\u0117li\u0173, bet tur\u0117jau jautrias vir\u0161kinam\u0105sias liaukas lapo pavir\u0161iuje. Gali b\u016bti, kad lapai buvo judr\u016bs ir pajut\u0119 auk\u0105, gal\u0117jo l\u0117tai u\u017esiverti. Primityvesn\u0117s veisl\u0117s turi specifinius lap\u0173 pamato praplat\u0117jimus, bet daugumos r\u016b\u0161i\u0173, \u012fskaitant ir <em>Dionaea<\/em>\u00a0bei <em>Aldrovanda<\/em>, lapai regresavo \u012f plei\u0161ti\u0161kas ar \u0161auk\u0161to pavidalo formas, vis\u0173 j\u0173 lapai turi nejudrias vir\u0161kinam\u0105sias liaukas, vis\u0173 lapai judr\u016bs. Visos gentys turi kitokias liaukas, kuri\u0173 strukt\u016bra kiekvienoje gentyje skiriasi.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Yra ne viena hipotez\u0117, nupasakojanti, kaip <em>Dionaea<\/em> gal\u0117jo evoliucionuoti i\u0161 s\u0105lyginai modernios\u00a0 <em>Drosera<\/em> ar kito augalo su jautriaisiais plaukeliais.\u00a0Visose \u0161iose\u00a0gan\u0117tinai \u012ftikinamose\u00a0istorijose yra ekstremali\u0173 \u012fvyki\u0173\u00a0ir vystymosi poky\u010di\u0173. Degreef (1988 <a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/CPNv17n4p119_125.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>), remdamasis kitomis mokslin\u0117mis publikacijomis, \u012fvardija vis\u0105 eil\u0119 prie\u017eas\u010di\u0173. I\u0161 esm\u0117s, analogin\u0117s\u00a0<em>Dionaea<\/em> ir <em>Drosera<\/em> strukt\u016bros yra bendro prot\u0117vio ir\u00a0pana\u0161i\u0173 evoliucijos keli\u0173\u00a0rezultatas, d\u0117l ko i\u0161sivyst\u0117 strukt\u016bros, kurios yra pana\u0161ios, bet labai skiriasi j\u0173 detal\u0117s.\u00a0 Did\u017eiausia evoliucijos prie\u0161tara &#8211; tu negali\u00a0to patikrinti. Vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai augalai tapo vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai tod\u0117l, kad tai buvo vienintelis b\u016bdas jiems i\u0161gyventi. Tam, kad i\u0161 <em>Drosera<\/em>, kuri gaudo smulku\u010dius vabzd\u017eius, <em>\u00a0<\/em>evoliucionuoti iki <em>Dionaea, <\/em>gaudan\u010dio stambesnes muses, reikia praeiti kelet\u0105 tarpini\u0173 grand\u017ei\u0173, kuri\u0173 med\u017eiokl\u0117s efektyvumas gerokai ma\u017eesnis. Tod\u0117l evoliuci\u0161kai \u012ftikinamiausia yra schema, kad abi gentys <em>Drosera<\/em> ir\u00a0<em>Dionaea<\/em> i\u0161sivyst\u0117 lygiagre\u010diai, veikiamo skirting\u0173 aplinkos s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n<div id=\"attachment_9778\" style=\"width: 310px\" class=\"wp-caption alignright\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9778\" class=\"wp-image-9778\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Statice_roseaGland.gif\" width=\"300\" height=\"136\" \/><p id=\"caption-attachment-9778\" class=\"wp-caption-text\">Limonium peregrinum druskas i\u0161skirian\u010dios liaukos. Wilson (1890) pie\u0161inys<\/p><\/div>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Dionaea<\/em> ir <em>Aldrovanda<\/em> i\u0161vyst\u0117 savo gaudykles atskirai.\u00a0Jeigu pa\u017ei\u016br\u0117site, kaip veikia\u00a0<em>Dionaea<\/em>\u00a0ir <em>Aldrovanda<\/em> gaudykl\u0117s, suprasite, kad <em>Aldrovanda<\/em> n\u0117ra vandenin\u0117\u00a0<em>Dionaea <\/em>versija.\u00a0<em>Aldrovanda<\/em> gaudykl\u0117s veikia visai kitu principu. Poppinga\u00a0ir Joyeux (2011) pademonstravo, kaip mus\u0117kauto gaudykl\u0117s u\u017esiveria i\u0161siple\u010diant i\u0161oriniam j\u0173 l\u0105steli\u0173 sluoksniui, d\u0117l ko gaudykl\u0117s dalys i\u0161linksta ir ji u\u017esiveria.\u00a0Tuo tarpu aldr\u016bn\u0117s\u00a0 gaudykl\u0117s dalys susiglaud\u017eia per susijungim\u0105, pa\u010dios formos nekeisdamos. Rei\u0161kia, abiej\u0173 augal\u0173 gaudykl\u0117s i\u0161sivyst\u0117 nepriklausomai. \u0160is faktas nebuvo \u017einomas, kai Degreef pateik\u0117 ap\u017evalg\u0105 CPN.<\/p>\n<div id=\"attachment_9784\" style=\"width: 410px\" class=\"wp-caption aligncenter\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9784\" class=\"size-full wp-image-9784\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Dionaea3.jpg\" alt=\"\" width=\"400\" height=\"294\" srcset=\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Dionaea3.jpg 400w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Dionaea3-300x221.jpg 300w\" sizes=\"auto, (max-width: 400px) 100vw, 400px\" \/><p id=\"caption-attachment-9784\" class=\"wp-caption-text\">Dionaea muscipula<\/p><\/div>\n<div id=\"attachment_9785\" style=\"width: 410px\" class=\"wp-caption aligncenter\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9785\" class=\"size-full wp-image-9785\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Dionaea2.jpg\" alt=\"\" width=\"400\" height=\"361\" srcset=\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Dionaea2.jpg 400w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Dionaea2-300x271.jpg 300w\" sizes=\"auto, (max-width: 400px) 100vw, 400px\" \/><p id=\"caption-attachment-9785\" class=\"wp-caption-text\">Dionaea muscipula gaudykl\u0117s<\/p><\/div>\n<hr \/>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Kaip i\u0161sivyst\u0117 trij\u0173 dali\u0173 Nepenthes lapai? Suprasti mums gali pad\u0117ti juveniliniai \u0105soteni\u0173 s\u0117jinuk\u0173 lapai. Kai kurie autoriai teigia, kad\u00a0Nepenthes \u0105so\u010diai susiformavo plaukeli\u0173 galiuk\u0173. Tai vienareik\u0161mi\u0161kai klaidinga nuomon\u0117.<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Suaug\u0119 Nepenthes lapai turi tris dalis:\u00a0plat\u0173 \u017eali\u0105 prielap\u012f lapo pamatin\u0117je dalyje, \u016bsel\u012f vidurin\u0117je dalyje ir \u0105sot\u012f lapo gale. Jaun\u0173 s\u0117jinuk\u0173 prielapis yra labai trumpas, o \u016bselio i\u0161vis n\u0117ra. \u0104so\u010diai gali b\u016bti lape ar atskirai, i\u0161aug\u0119 i\u0161 pat lapo. S\u0117jinukams augant, priklausomai nuo r\u016b\u0161ies, \u0105sot\u0117lis i\u0161auga tiesiog i\u0161 prielapio. Dar vyresniuose augaluose pradeda formuotis \u016bselis tarp prielapio ir \u0105sot\u0117lio.<\/em><\/p>\n<div id=\"attachment_9770\" style=\"width: 410px\" class=\"wp-caption aligncenter\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9770\" class=\"size-full wp-image-9770\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/NraffJuvPitchers.jpg\" alt=\"\" width=\"400\" height=\"385\" srcset=\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/NraffJuvPitchers.jpg 400w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/NraffJuvPitchers-300x289.jpg 300w\" sizes=\"auto, (max-width: 400px) 100vw, 400px\" \/><p id=\"caption-attachment-9770\" class=\"wp-caption-text\">Juveniliniai Nepenthes rafflesiana lapai. Kair\u0117je esan\u010dio jaunesnio augalo lapo prielapis tiesiogiai pereina \u012f \u0105sot\u0117l\u012f, o vyresnio augalo de\u0161in\u0117je tarp prielapio ir \u0105sot\u0117lio pradeda formuotis stiebelis.<\/p><\/div>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Dabartin\u0117 trij\u0173 dali\u0173 lapo strukt\u016bra i\u0161sivyst\u0117 tam, kad \u0105sot\u0117liai gal\u0117t\u0173 b\u016bti nutol\u0119 kuo didesniu atstumu nuo augalo skrotel\u0117s, arba kad augalui augant liana gal\u0117t\u0173 u\u017esikabinti u\u017e atram\u0173. Platus prielapis u\u017etikrina efektyvi\u0105 fotosintez\u0119, o ilgi \u016bseliai u\u017etikrina augalo u\u017esikabinim\u0105 u\u017e atram\u0173.\u00a0Owen\u00a0ir Lennon (1999) para\u0161\u0117 i\u0161sam\u0173 straipsn\u012f apie tai, kaip vystosi suaug\u0119 \u0105so\u010diai ir kokia j\u0173 liauk\u0173 strukt\u016bra.<\/em><\/p>\n<hr \/>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kaip ir kitoje \u0161eimos med\u017eio dalyje, taip ir \u010dia &#8211; suprasti <em>Nepenthes <\/em> ir <em>Drosophyllum <\/em>adaptacij\u0173 evoliucij\u0105 yra sunku. I\u0161 esm\u0117s n\u0117ra \u012fmanoma, kad <em>Triphyophyllum<\/em> ir <em>Drosophyllum<\/em> i\u0161sivyst\u0117 i\u0161 augalo, kur\u012f mes vadiname <em>Nepenthes<\/em>.\u00a0 <em>Nepenthes<\/em> augalai yra dvinamiai &#8211; kiekvienas augalas turi arba moteri\u0161kus, arba vyri\u0161kus \u017eiedus. Tuo tarp\u0173 <em>Triphyophyllum<\/em> ir <em>Drosophyllum<\/em> augal\u0173 \u017eiedai hermafroditiniai (abiej\u0173 ly\u010di\u0173). \u012emanoma, kad dvinamis augalas evoliucijos eigoje gali i\u0161sivystyti taip, kad tur\u0117t\u0173 ir moteri\u0161kus, ir vyri\u0161kus \u017eiedus, ta\u010diau\u00a0tam, kad susijungt\u0173 abi lytis viename \u017eiede, turi \u012fvykti ka\u017ekas unikalaus. Be to,\u00a0\u00a0<em>Nepenthes<\/em> r\u016b\u0161ys yra oktaploidin\u0117s, turin\u010dios 8 chromosom\u0173 poras, tuo tarpu\u00a0<em>Triphyophyllum<\/em> yra tetraploidas, o\u00a0<em>Drosophyllum<\/em> &#8211; diploidas.<\/p>\n<div id=\"attachment_9782\" style=\"width: 410px\" class=\"wp-caption aligncenter\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9782\" class=\"size-full wp-image-9782\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Naristolochioides.jpg\" alt=\"\" width=\"400\" height=\"492\" srcset=\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Naristolochioides.jpg 400w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Naristolochioides-244x300.jpg 244w\" sizes=\"auto, (max-width: 400px) 100vw, 400px\" \/><p id=\"caption-attachment-9782\" class=\"wp-caption-text\">Nepenthes aristolochioides \u0105sotis<\/p><\/div>\n<p style=\"text-align: justify;\">Taip pat ne\u012ftik\u0117tina, kad ka\u017ekas pana\u0161aus \u012f\u00a0 <em>Triphyophyllum<\/em>\u00a0ar <em>Drosophyllum<\/em> i\u0161sivystyt\u0173 iki pana\u0161aus \u012f\u00a0<em>Nepenthes<\/em>. Abu lipnialapiai augalai yra labai specializuoti, o j\u0173 pirminis vir\u0161kinamasis pavir\u0161ius yra kitoje nei <em>Nepenthes<\/em> lapo pus\u0117je.\u00a0 Papras\u010diausias paai\u0161kinimas b\u016bt\u0173, kad r\u016b\u0161ys, turin\u010dios vir\u0161kinamuosius pavir\u0161ius abiejuose lap\u0173 pus\u0117se i\u0161siskyr\u0117 \u012f dvi r\u016b\u0161is, kurios vyst\u0117si skirtingomis kryptimis. Vienos linijos augalai vyst\u0117si stengdamiesi apsaugot savo vir\u0161kinam\u0105j\u012f lapo pavir\u0161i\u0173 nuo lietaus\u00a0poveikio, kiti\u00a0&#8211; vyst\u0117\u00a0jautriuosius plaukelius i\u0161orin\u0117je lapo pus\u0117je.<\/p>\n<hr \/>\n<p><em><strong>\u017diupsnelis druskos DNR tyrimams<\/strong><\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Lyginant r\u016b\u0161is genties viduje, DNR tyrimais galima i\u0161samiai paai\u0161kinti ry\u0161ius tarp esam\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 ir pateikti bendrus patarimus geno paleogeografijai. Ta\u010diau net jei visos \u0161iandien egzistuojan\u010dios r\u016b\u0161ys b\u016bt\u0173 \u012ftrauktos \u012f gen\u0173 analiz\u0119, vis tiek atsirast\u0173 did\u017eiuli\u0173 sprag\u0173 techni\u0161kai sudarant giminyst\u0117s med\u017eius. Viena i\u0161 pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 &#8211; pagrindini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 ne\u012ftraukimas \u012f duomen\u0173 analiz\u0119. Tod\u0117l kladogramos gali parodyti menamas asociacijas ir akivaizd\u017eius ry\u0161ius, kuri\u0173 realiai niekada nebuvo. Visi DNR tyrim\u0173 rezultatai turi b\u016bti siejami su kitais fiziniais duomenimis tam, kad \u012fsitikinti, ar jie turi prasm\u0117s.<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Per\u017evelgdami DNR duomenis, mes turime priimti dom\u0117n, kad buvo begal\u0117s tarpr\u016b\u0161ini\u0173 kry\u017eminim\u0173si Nepenthes ir Drosera gentyse. DNR sekos analiz\u0117 priima nepriklausom\u0105 r\u016b\u0161i\u0173 linij\u0173 evoliucij\u0105.\u00a0\u00a0Tarpr\u016b\u0161inis kry\u017eminimasis \u0161iuos duomenis i\u0161kraipo. Daugelis Nepenthes r\u016b\u0161i\u0173 kry\u017eminasi tarpusavyje, dauguma <a href=\"http:\/\/www.carnivorousplants.org\/cp\/DroseraHybrids.php\" target=\"_blank\">Drosera r\u016b\u0161i\u0173 gali tur\u0117ti hibridus<\/a>.\u00a0Hibridizacijos pasekm\u0117 &#8211; mi\u0161r\u016bs palikuonys. Jei\u00a0analizuojama tik dalis DNR sekos ar tik plastid\u017ei\u0173 DNR seka, gali pasirodyti, kad analizuojame vien\u0105 i\u0161 t\u0117vini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Prid\u0117jus daugiau sek\u0173 (ypa\u010d i\u0161 branduolio DNR), gali paai\u0161k\u0117ti, kad turime neegzistuojan\u010di\u0105 linij\u0105.\u00a0Jei tyrimai apima ir branduolio, ir plastid\u017ei\u0173 sekas, j\u0173 rezultate gauti giminyst\u0117s med\u017eiai gali b\u016bti i\u0161kreipti, lyginant su fragmentiniais tyrimais.<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Mes turime suma\u017einti r\u016b\u0161i\u0173 skai\u010di\u0173, kadangi <a href=\"http:\/\/www.carnivorousplants.org\/cp\/Self_incompatibility.php\" target=\"_blank\">dauguma Australijos saula\u0161ari\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 turi vidur\u016b\u0161in\u012f nesuderinamum\u0105<\/a>, o kai kurios \u0105soteni\u0173 r\u016b\u0161ys turi tik vyri\u0161kus arba tik moteri\u0161kus augalus. Tam, kad \u0105soteniai u\u017emegzt\u0173 s\u0117klas, reikia abiej\u0173 &#8211; vyri\u0161ko ir moteri\u0161ko &#8211; individ\u0173, o tam, kad apsidulkint\u0173 vidur\u016b\u0161in\u012f nesuderinamum\u0105 turin\u010dios saula\u0161ar\u0117s, reikia \u017eiedadulki\u0173, kurios geneti\u0161kai pakankamai tolimos motininiam augalui. Tokie\u00a0&#8222;nutol\u0119&#8221; augalai gali b\u016bti kitos r\u016b\u0161ys.\u00a0\u00a0B\u016btent tod\u0117l yra daugyb\u0117 endemini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. \u0160ie augalai pasmerkti neu\u017emegzti s\u0117kl\u0173 ir nei\u0161plisti toliau. Situacija gali b\u016bti dar \u012fdomesn\u0117, jei vienos r\u016b\u0161ies augalai atsiranda kitos r\u016b\u0161ies teritorijoje. Patys \u0161ie augalai negali u\u017emegzti s\u0117kl\u0173, bet gali apdulkinti seniau buvusi\u0173 augal\u0173 \u017eiedus &#8211; taip gali susidaryti naujos r\u016b\u0161ys.<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Pla\u010diai paplitusios Australijoje bei migravusios \u012f Nauj\u0105j\u0105 Zelandij\u0105\u00a0bei kitus kontinentus, saula\u0161ari\u0173 r\u016b\u0161ys turi vidur\u016b\u0161in\u012f suderinamum\u0105. J\u0173 paplitimui u\u017etenka, kad bent viena s\u0117kla pasiekt\u0173 kit\u0105 saula\u0161ari\u0173 populiacij\u0105. \u0160is rei\u0161kinys buvo atrastas DNR sekos analiz\u0117s pagalba.<\/em><\/p>\n<hr \/>\n<div id=\"attachment_9787\" style=\"width: 310px\" class=\"wp-caption alignright\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9787\" class=\"wp-image-9787\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/DregiaCloseup.jpg\" width=\"300\" height=\"450\" srcset=\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/DregiaCloseup.jpg 400w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/DregiaCloseup-200x300.jpg 200w\" sizes=\"auto, (max-width: 300px) 100vw, 300px\" \/><p id=\"caption-attachment-9787\" class=\"wp-caption-text\">Drosera regia lapas. Dideli jautr\u016bs plaukeliai ir s\u0117slios ma\u017eos raudonos vir\u0161kinamosios liaukos pa\u010diame lapo pavir\u0161iuje<\/p><\/div>\n<p style=\"text-align: justify;\">Rivadavia<em> et al. <\/em>(2003) atliko i\u0161sami\u0105 saula\u0161ari\u0173 DNR studij\u0105. Mano manymu, ji nebuvo labai i\u0161sami, nes nebuvo \u012ftrauktos kai kurios svarbios r\u016b\u0161ys. Nepaisant to, studija pateik\u0117 labai \u012fdomius rezultatus. I\u0161nagrin\u0117j\u0119s studij\u0105 2010 metais ir pasinaudoj\u0119s visais tuo metu vie\u0161ai prieinamais duomenimis bei Rivadavia <em>et al.<\/em> (2003) duomenimis, a\u0161 pateikiau apibendrinim\u0105 <a href=\"http:\/\/www.carnivorousplants.org\/cp\/EvolutionDrosera.php\" target=\"_blank\"><em>Dorsera<\/em> filogenez\u0117s puslapyje<\/a>.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Remiantis DNR duomenimis, seniausios vis dar egzistuojan\u010dios r\u016b\u0161ys yra Afrikoje (<em>Drosera regia<\/em>)\u00a0ir\u00a0\u00a0Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje\u00a0(<em>Drosera arcturi<\/em>). Ne visos galimos senovin\u0117s r\u016b\u0161ys buvo tyrin\u0117tos, taigi, galimas atvejis, kad j\u0173 yra ir daugiau, ypa\u010d Piet\u0173 Amerikoje. Tai patvirtint\u0173\u00a0ir \u017eiedadulki\u0173 duomenis bei nurodyt\u0173 piet\u0173 pusrutulio \u017eidin\u012f.\u00a0Kreidos periode pietiniai \u017eemynai buvo gerokai ar\u010diau vienas kito, nebuvo <a href=\"https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Vakar%C5%B3_V%C4%97j%C5%B3_srov%C4%97\" target=\"_blank\">Vakar\u0173 v\u0117j\u0173 srov\u0117s<\/a>, klimatas buvo \u0161iltesnis, tod\u0117l gal\u0117jo b\u016bti daugiau gyvyb\u0117s jud\u0117jimo tarp \u017eemyn\u0173.\u00a0Ta\u010diau nereikia atmesti ir v\u0117lyvesnio <em>Drosera regia<\/em> migravimo dideliu atstumu. Visais atvejais <em>Drosera regia<\/em> dabar nerandama Afrikos floroje. <em>Drosera arcturi<\/em> auga sub-alpiniuose Australijos, Tasmanijos ir Naujosios Zelandijos regionuose, ir su anks\u010diau min\u0117ta r\u016b\u0161imi neturi joki\u0173 artim\u0173 ry\u0161i\u0173.<\/p>\n<div id=\"attachment_9790\" style=\"width: 310px\" class=\"wp-caption alignright\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9790\" class=\"wp-image-9790\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Dregia.jpg\" width=\"300\" height=\"353\" srcset=\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Dregia.jpg 401w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Dregia-255x300.jpg 255w\" sizes=\"auto, (max-width: 300px) 100vw, 300px\" \/><p id=\"caption-attachment-9790\" class=\"wp-caption-text\">Drosera regia i\u0161 Piet\u0173 Afrikos. Augalai apie 40 cm auk\u0161\u010dio. Drosera regia labai skiriasi nuo kit\u0173 saula\u0161ari\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, tod\u0117l 1996 metais buvo si\u016bloma jos pavadinim\u0105 pakeisti \u012f Freatulina regia. Pavadinimo keitimui nebuvo pritarta.<\/p><\/div>\n<p style=\"text-align: justify;\">Australijoje labai daug\u00a0<em>Drosera<\/em> r\u016b\u0161i\u0173, kuri\u0173 dauguma yra labai siauros specializacijos. N\u0117 viena i\u0161 p\u016bkuot\u0173j\u0173, gumbini\u0173, stiebini\u0173, nyk\u0161tukini\u0173 saula\u0161ari\u0173 n\u0117ra aptinkama kituose \u017eemynuose. Tokia didel\u0117 endemini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u012fvairov\u0117 rodo, kad jos turi genetini vidur\u016b\u0161in\u012f nesuderinamum\u0105. <em>Drosera glanduligera<\/em>\u00a0ir \u00a0<em>Drosera burmannii<\/em> turi vidur\u016b\u0161in\u012f suderinamum\u0105, yra vienmet\u0117s, ta\u010diau jos neevoliucionavo \u012f\u00a0 de\u0161imtis skirting\u0173 r\u016b\u0161i\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161\u00a0Rivadavia duomen\u0173 ai\u0161ku, kad viena ar keletas\u00a0s\u0105lyginai primityvi\u0173\u00a0<em>Drosera<\/em> r\u016b\u0161i\u0173 migravo i\u0161 Australijos ar Antarktidos \u012f \u0160iaur\u0117s pusrutul\u012f pro Azij\u0105. Skirtingi migrantai nukeliavo \u012f Piet\u0173 Amerik\u0105 ir Afrik\u0105 galimai mioceno periodu ar v\u0117liau. \u0160iaur\u0117s ir Piet\u0173 Amerikos linijos saula\u0161ar\u0117s gal\u0117jo migruoti tarp \u0161i\u0173 \u017eemyn\u0173. Rivadavia tyrimuose n\u0117ra r\u016b\u0161ies, kolonizavusios vis\u0105 pasaul\u012f. Ta\u010diau v\u0117lesni tyrimai parodo, kad <em>Drosera spatulata <\/em>yra stipri kandidat\u016bra \u012f bazin\u0117s r\u016b\u0161ies daugeliui Amerikos, Afrikos ir Azijos r\u016b\u0161i\u0173 pozicij\u0105. \u0160ie tyrimai taip pat parodo, kad galimai <em>Drosera spatulata<\/em> yra ne viena r\u016b\u0161is, o\u00a0 r\u016b\u0161i\u0173 grup\u0117.\u00a0Kad geriau suprasti \u0161i\u0105 r\u016b\u0161\u012f bei r\u016b\u0161i\u0173 jud\u0117jim\u0105 i\u0161 Australijos ir\/arba Antarktidos, reikia atlikti daugiau DNR tyrim\u0173.<\/p>\n<div id=\"attachment_9793\" style=\"width: 310px\" class=\"wp-caption alignright\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9793\" class=\"wp-image-9793\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/DpeltataRosette.jpg\" width=\"300\" height=\"309\" srcset=\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/DpeltataRosette.jpg 400w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/DpeltataRosette-291x300.jpg 291w\" sizes=\"auto, (max-width: 300px) 100vw, 300px\" \/><p id=\"caption-attachment-9793\" class=\"wp-caption-text\">Australijos Drosera peltata skrotel\u0117s faz\u0117<\/p><\/div>\n<p style=\"text-align: justify;\">Afrikos r\u016b\u0161ys\u00a0(neskaitant <em>Drosera regia<\/em>) yra glaud\u017eiai susijusios tarpusavyje, ta\u010diau\u00a0Rivadavia analiz\u0117 negal\u0117jo nustatyti j\u0173 giminyst\u0117s med\u017eio.\u00a0\u00a0Tai gali b\u016bti spindulin\u0117s invazijos \u012f \u017eemyn\u0105 ar hibridizacijos rezultatas, arba abi prie\u017eastys.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Yra \u017einomi tik keli tarp\u017eemyniniai \u0161uoliai, suk\u016br\u0119 giminingas r\u016b\u0161is.\u00a0<em>Drosera sessilifolia<\/em> rytin\u0117je Piet\u0173 Amerikoje pasirod\u0117 labai artima ir atsiskyrusi nuo Australieti\u0161kos ir piet\u0173 Azijos\u00a0<em>Drosera burmannii<\/em>. <em>Drosera uniflora<\/em> i\u0161 pietrytin\u0117s Piet\u0173 Amerikos dalies atsiskyr\u0117 nuo Naujosios Zelandijos <em>Drosera stenopetala<\/em>. Yra ir daugiau Piet\u0173 Amerikos r\u016b\u0161i\u0173, atsiskyrusi\u0173 nuo dideliu atstumu nuo savo giminai\u010di\u0173.\u00a0\u00a0Vienas pavyzdys yra <em>Drosera<\/em> <em>meristocaulis<\/em>, auganti \u0161iaur\u0117s rytin\u0117je Piet\u0173 Amerikos dalyje. Tai\u00a0\u00a0 primityvi nyk\u0161tukin\u0117 saula\u0161ar\u0117, artima <em>Drosera scorpioides<\/em>, augan\u010diai Australijoje (Rivadavia <em>et al<\/em>. 2012).<\/p>\n<div id=\"attachment_9795\" style=\"width: 310px\" class=\"wp-caption alignright\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9795\" class=\"wp-image-9795\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/DbinataTasSeedlings.jpg\" width=\"300\" height=\"408\" srcset=\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/DbinataTasSeedlings.jpg 400w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/DbinataTasSeedlings-221x300.jpg 221w\" sizes=\"auto, (max-width: 300px) 100vw, 300px\" \/><p id=\"caption-attachment-9795\" class=\"wp-caption-text\">Juveniliniai Drosera binata i\u0161 Tasmanijos lapai. Suaug\u0119s augalas turi \u0161akut\u0117s pavidalo lapus, d\u0117l kuri\u0173 \u0161is augalas ir gavo savo pavadinim\u0105.<\/p><\/div>\n<p style=\"text-align: justify;\">Daugiau informacijos galima rasti \u0161iuose \u0161altiniuose, ta\u010diau b\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f, kad kiekvienas autorius pateikia savo turimais duomenimis suformuot\u0105 nuomon\u0119, kuri\u0105 nesunkiai gali pakeisti naujesni atradimai.<\/p>\n<ul>\n<li><small><\/small><small>Gerhard Bringmann,\u00a0Jan Schlauer, Kristina Wolf, Heiko Rischer, Uwe Buschbom, Andreas Kreiner, Friedrich Thiele, Martin Duschek, Laurent Ake Assi, 1999, Cultivation of <em>Triphyophyllum peltatum<\/em> (<em>Dioncophyllaceae<\/em>), the part-time carnivorous plant, Carnivorous Plants Newsletter 28(1):7-13 (<a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/CPNv28n1p7_13-1.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>),<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>Bringmann, Gerhard and Heiko Rischer and Jan Schlauer and Kristina Wolf and Andreas Kreiner and Martin Duschek and Laurent Ake Assi, 2002, The Tropical Liana <em>Triphyophyllum peltatum<\/em> (Dioncophyllaceae): Formation of Carnivorous Organs is only a facultative prerequisite for shoot elongation, Carnivorous Plants Newsletter 31(2):44-52 (<a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/CPNv28n1p7_13-1.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>),<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>Kenneth Cameron, Kenneth J. Wurdack, Richard W. Jobson, 2002, Molecular evidence for the common origin of snap-traps among carnivorous plants, American Journal of Botany 89(9) 1503-1509,<\/small><\/li>\n<li>\n<div id=\"attachment_9797\" style=\"width: 310px\" class=\"wp-caption alignright\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9797\" class=\"wp-image-9797\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/DspatulataNZ.jpg\" width=\"300\" height=\"290\" srcset=\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/DspatulataNZ.jpg 400w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/DspatulataNZ-300x290.jpg 300w\" sizes=\"auto, (max-width: 300px) 100vw, 300px\" \/><p id=\"caption-attachment-9797\" class=\"wp-caption-text\">Drosera spatulata i\u0161 Naujosios Zelandijos piet\u0173. Augalas yra apie 20 mm skersmens.<\/p><\/div>\n<p><small>A. Cross,\u00a02012, <em>Aldrovanda<\/em> the Waterwheel Plant, Redfern Natural History Productions, Poole, Dorset, England,<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>John D. Degreef, 1988, The Evolution of <em>Aldrovanda<\/em> and <em>Dionaea<\/em> Traps, Carnivorous Plants Newsletter 17(4):119-125 (<a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/CPNv17n4p119_125.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>),<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>John D. Degreef, 1989a, The Droseraceae during the glaciations, Carnivorous Plants Newsletter 18(2):45-46, 52-54 (<a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/CPNv18n2p45_46__52_54.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>),<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>John D. Degreef, 1989b, Early history <em>Drosera<\/em> and <em>Drosophyllum,<\/em> Carnivorous Plants Newsletter 18(3):86-89 (<a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/CPNv18n3p86_89.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>),<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>John Degreef, 1990a, Evolutionary patterns in <em>Drosera,<\/em> Carnivorous Plants Newsletter 19(1-2):11-16 (<a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/CPNv18n3p86_89.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>),<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>John D. DeGreef, 1990b, More on the evolution of <em>Drosera<\/em>, Carnivorous Plants Newsletter 19(3-4):92 (<a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/CPNv19n3_4p92.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>),<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>John D. Degreef, 1997, Fossil <em>Aldrovanda,<\/em> Carnivorous Plants Newsletter 26(3):93-97 (<a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/CPNv18n3p86_89.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>),<\/small><\/li>\n<li>\n<div id=\"attachment_9799\" style=\"width: 310px\" class=\"wp-caption alignright\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9799\" class=\"wp-image-9799\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/DspatulataHK.jpg\" width=\"300\" height=\"294\" srcset=\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/DspatulataHK.jpg 400w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/DspatulataHK-300x294.jpg 300w\" sizes=\"auto, (max-width: 300px) 100vw, 300px\" \/><p id=\"caption-attachment-9799\" class=\"wp-caption-text\">Drosera spatulata i\u0161 Honkongo. Augalas apie 35 mm skersmens.<\/p><\/div>\n<p><small>Robert Gibson, 1999, <em>Drosera arcturi<\/em> in Tasmania and a comparison with <em>Drosera regia<\/em>, Carnivorous Plants Newsletter (3):76-80 (<a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/CPNv28n3p76_80.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>),<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>Gottlieb Haberlandt, (i\u0161 Sinnesorgane Im Pflanzenreich, bert Carla R. Powell), 1982, Insectivores: <em>Drosera<\/em> and <em>Drosophyllum<\/em>, Carnivorous Plants Newsletter 11(3):66-73 (<a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/CPNv11n3p66_73.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>),<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>Z. Hermanova,\u00a0J. Kvacek, 2010, Late Cretaceous <em>Palaeoaldrovanda<\/em>, not seeds of a carnivorous plant, but eggs of an insect, Journal of the National Museum (Prague), Natural History Series, 179(9):105\u2013118,<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>G. Heubl,\u00a0G. Bringmann,\u00a0H. Meimberg, 2006, Molecular phylogeny and character evolution of carnivorous plant families in <em>Caryophyllales<\/em> &#8211; revisited, Plant Biology 8(2006):821-830,<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>Jonathan, 1992, A letter from Sierra Leone, Carnivorous Plants Newsletter 21(3):51-53 (<a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/CPNv21n3p51_53.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>),<\/small><\/li>\n<li>\n<div id=\"attachment_9801\" style=\"width: 310px\" class=\"wp-caption alignright\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9801\" class=\"wp-image-9801\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Dtokaiensis.jpg\" width=\"300\" height=\"273\" srcset=\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Dtokaiensis.jpg 400w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Dtokaiensis-300x273.jpg 300w\" sizes=\"auto, (max-width: 300px) 100vw, 300px\" \/><p id=\"caption-attachment-9801\" class=\"wp-caption-text\">Drosera tokaiensis i\u0161 Japonijos. \u0160i r\u016b\u0161is yra hibridin\u0117. T\u0117vai yra Drosera spatulata ir Drosera rotundifolia.<\/p><\/div>\n<p><small>W. Krutzsh,\u00a01985, Uber Nepenthes-Pollen (alias &#8222;<em>Droseridites<\/em>&#8221; p.p.) im europaischen Tertiar, Gleditschia 12:89-93,<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>W. Krutzsh, 1989, Paleogeography and historical phytogeography (paleochorology) in the Neophyticum, Plant Systematic and Evolution 162:5-61,<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>M. Dolores Lledo,\u00a0 Manuel B. Crespo, Kenneth M. Cameron, Michael F. Fay, Mark W. Chase, 1998, Systematics of Plumbaginaceae Based upon Cladistic Analysis of <span class=\"italiziced\">rbcL<\/span> Sequence Data, Systematic Botany 23(1):21-29,<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>M.K. Macphail, E.M.Truswell, 2004, Palynology of Site 1166, Prydz Bay, East Antarctica. In Cooper, A.K., O\u2019Brien, P.E., and Richter, C. (Eds.), Proc. ODP, Sci. Results, 188:1\u201343. (<a href=\"http:\/\/www-odp.tamu.edu\/%20publications\/188_SR\/VOLUME\/%20CHAPTERS\/013.PDF\">PDF<\/a>),<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>Stewart McPherson, 2008, Glistening Carnivores: the sticky-leaved insect-eating plants, Redfern Natural History Productions,<\/small><\/li>\n<li>\n<div id=\"attachment_9803\" style=\"width: 310px\" class=\"wp-caption alignright\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9803\" class=\"wp-image-9803\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Dhirtella.jpg\" width=\"300\" height=\"285\" srcset=\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Dhirtella.jpg 400w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Dhirtella-300x285.jpg 300w\" sizes=\"auto, (max-width: 300px) 100vw, 300px\" \/><p id=\"caption-attachment-9803\" class=\"wp-caption-text\">Drosera hirtella i\u0161 Piet\u0173 Amerikos<\/p><\/div>\n<p><small>H.\u00a0 Meimberg, G. Heubl, 2006, Introduction of a Nuclear Marker for Phylogenetic Analysis of Nepenthaceae, Plant Biology 8(2006):831\u2013840,<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>K. M\u00fcller,\u00a0Th. Borsch, L. Legendre,\u00a0I Theisen,\u00a0W. Barthlott, 2002, Evolution of carnivory in the Lentibulariaceae: considerations based on molecular, morphological, and physiological evidence, Proc. 4th Intl. Carniv. Pl. Conf. pages 63-73 (<a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/ICPS2002confp63_73.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>),<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>T. P. Owen, Jr. ir K. A. Lennon, 1999, Structure and development of the pitchers from the carnivorous plant <em>Nepenthes alata<\/em> (Nepenthaceae), American Journal of Botany 86(10):1382\u20131390 (<a href=\"http:\/\/www.amjbot.org\/cgi\/reprint\/86\/10\/1382.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>),<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>Simon Poppinga, Marc Joyeux, 2011, Different mechanics of snap-trapping in the two closely related carnivorous plants <em>Dionaea muscipula<\/em> and <em>Aldrovanda vesiculosa,<\/em> Physical Review E 84, 041928. DOI: 10.1103,<\/small><\/li>\n<li>\n<div id=\"attachment_9806\" style=\"width: 310px\" class=\"wp-caption alignright\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9806\" class=\"wp-image-9806\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Ddielsiana.jpg\" width=\"300\" height=\"268\" srcset=\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Ddielsiana.jpg 400w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Ddielsiana-300x268.jpg 300w\" sizes=\"auto, (max-width: 300px) 100vw, 300px\" \/><p id=\"caption-attachment-9806\" class=\"wp-caption-text\">Drosera dielsiana i\u0161 Piet\u0173 Afrikos<\/p><\/div>\n<p><small>Katja Rembold,\u00a0 Andreas Irmer, Simon Poppinga, Heiko Rischer, Gerhard Bringmann, 2010, Propagation of <em>Triphyophyllum peltatum<\/em> (Dioncophyllaceae) and observations on its carnivory, Carnivorous Plants Newsletter 39(3):71-77,<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>Fernando Rivadavia,\u00a0Katsuhiko Kondo, Mitsuyasu Hasebe, 2002, Phylogeny of the sundews, <em>Drosera<\/em> (Droseraceae) based on chloroplast <em>rbcL<\/em> and nuclear 18S ribosomal DNA sequences, Proc. 4th Intl. Carniv. Pl. Conf. pages 9-13 (<a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/03\/CPNv21n1_2p9_13.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>) (incomplete),<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>Fernando Rivadavia,\u00a0Katsuhiko Kondo, Masahiro Kato, Mitsuyasu Hasebe, 2003, Phylogeny of the sundews, <em>Drosera<\/em> (Droseraceae) based on chloroplast <em>rbcL<\/em> and nuclear 18S ribosomal DNA sequences, American Journal of Botany 90(1):123-130,<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>F. Rivadavia,\u00a0V. F. O. de Miranda, G. Hoogenstrijd, F. Pinheiro, G. Heubl,\u00a0A. Fleischmann, 2012, Is <em>Drosera meristocaulis<\/em> a pygmy sundew? Evidence of a long-distance dispersal between Western Australia and northern South America. Ann Bot 110(1): 11-21,<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>Jan Schlauer, 1997, <a href=\"http:\/\/www.carnivorousplants.org\/cpn\/samples\/v26n2p34_38.html\">&#8216;New&#8217; data relating to the evolution and phylogeny of some carnivorous plant families.<\/a> Carnivorous Plants Newsletter 26(2):34-38,<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>Jan Schlauer, 1997, Fossil <em>Aldrovanda<\/em> &#8212; Additions, Carnivorous Plants Newsletter 26(3):98 (<a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/CPNv26n3p98.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>),<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>A. Stoltzfus, J. Suda, R. Kettering, A. Wolfe, S. Williams, 2002, Secretion of digestive enzymes in Plumbago. Proc. 4th Intl. Carniv. Pl. Conf. pages 203-207 (<a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/ICPS2002confp203_207.pdf\" target=\"_blank\">PDF<\/a>),<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>H. Takahashi, K. Sohma, 1982, Pollen morphology of the Droseraceae and its related taxa. Sci. Rep. Tohoku Univ., IV 38(2):81-156,<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>E.M. Truswell, N.G. Marchant, 1986, Early Tertiary pollen of probable Droseracean affinity from central Australia. Spec. Pap.\u2014Palaeontol., 35:163\u2013178,<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>Jaohn Wilson,\u00a01890, The mucilage- and other glands of the Plumbagineae. Ann. Bot. 4:231-258,<\/small><\/li>\n<li><small><\/small><small>C. Yesson,\u00a0A. Culham, 2006, Phyloclimatic Modeling: Combining Phylogenetics and Bioclimatic Modeling, Systematic Biology 55(5):785-802.<\/small><\/li>\n<\/ul>\n<div id=\"attachment_9808\" style=\"width: 312px\" class=\"wp-caption alignleft\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9808\" class=\"wp-image-9808\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Dbrevifolia.jpg\" width=\"302\" height=\"290\" srcset=\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Dbrevifolia.jpg 400w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Dbrevifolia-300x288.jpg 300w\" sizes=\"auto, (max-width: 302px) 100vw, 302px\" \/><p id=\"caption-attachment-9808\" class=\"wp-caption-text\">Drosera brevifolia i\u0161 \u0160iaur\u0117s Amerikos. \u0160\u0161i \u0161velnias \u017eiemas m\u0117gstanti saula\u0161ar\u0117 yra glaud\u017eiai susijusi su \u0161altas \u017eiemas i\u0161tverian\u010dia ir \u017eieminius pumpurus formuojan\u010dia Drosera rotundifolia<\/p><\/div>\n<div id=\"attachment_9809\" style=\"width: 295px\" class=\"wp-caption alignright\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-9809\" class=\"wp-image-9809\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Drotundifolia.jpg\" width=\"285\" height=\"290\" srcset=\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Drotundifolia.jpg 400w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2017\/05\/Drotundifolia-295x300.jpg 295w\" sizes=\"auto, (max-width: 285px) 100vw, 285px\" \/><p id=\"caption-attachment-9809\" class=\"wp-caption-text\">Drosera rotundifolia sutinkama visame \u0160iaur\u0117s pusrutulyje<\/p><\/div>\n<p><span style=\"color: #99ccff;\">.<\/span><\/p>\n<p><span style=\"color: #99ccff;\">.<\/span><\/p>\n<p><span style=\"color: #99ccff;\">.<\/span><\/p>\n<p><span style=\"color: #99ccff;\">.<\/span><\/p>\n<p><span style=\"color: #99ccff;\">.<\/span><\/p>\n<p><span style=\"color: #99ccff;\">.<\/span><\/p>\n<p><span style=\"color: #99ccff;\">.<\/span><\/p>\n<p><span style=\"color: #99ccff;\">.<\/span><\/p>\n<p><span style=\"color: #99ccff;\">.<\/span><\/p>\n<p><span style=\"color: #99ccff;\">.<\/span><\/p>\n<p style=\"text-align: right;\">John Brittnacher<br \/>\n<em>Vert\u0117 J. Mackevi\u010dius<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: right;\"><span style=\"color: #99ccff;\">.<\/span><\/p>\n<p style=\"text-align: center;\">\u00a9 <a href=\"http:\/\/www.carnivorousplants.org\/\" target=\"_blank\"><span style=\"color: #5c7a99;\">International Carnivorous Plants Society<\/span><\/a> (ICPS). Visa \u0161iame straipsnyje esanti informacija kitose informacijos sklaidos priemon\u0117se gali b\u016bti naudojama\u00a0tik gavus ra\u0161ti\u0161k\u0105 ICPS sutikim\u0105.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>. Did\u017eioji dauguma vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 yra Gvazdikie\u010di\u0173 (Caryophyllales) eil\u0117je. DNR tyrimais nustatyta artima giminyst\u0117 tarp gvazdikie\u010di\u0173 eil\u0117s vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 ir toki\u0173 auk\u0161t\u0105 dirvo\u017eemio druskingum\u0105 toleruojan\u010di\u0173 \u0161eim\u0173, kaip Frankeniaceae (frankenijiniai), Tamaricaceae (egl\u016bniniai), Plumbaginaceae (pliumbaginiai) ir Polygonaceae (r\u016bgtiniai) atstov\u0173, o taip pat kai kuri\u0173 negausi\u0173 augal\u0173 \u0161eim\u0173. Didel\u012f druskingum\u0105 toleruojan\u010dios augal\u0173 r\u016b\u0161ys gali augti labai druskinguose [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[3,10,11,12,17,24],"tags":[1166,148,1168,1167],"class_list":["post-9451","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-aldrovanda","category-dionea","category-drosera","category-drosophyllum","category-nepenthes","category-triphyophyllum","tag-cariophyllales","tag-eile--gvazdikieciai-cariophyllales","tag-evoliucija","tag-gvazdikieciai"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/9451","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=9451"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/9451\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=9451"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=9451"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=9451"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}