{"id":9030,"date":"2016-11-28T07:07:26","date_gmt":"2016-11-28T05:07:26","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.lt\/?p=9030"},"modified":"2017-01-12T11:24:03","modified_gmt":"2017-01-12T09:24:03","slug":"stiebines-saulasares-drosera-menziesii-d-auriculata","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=9030","title":{"rendered":"Stiebin\u0117s saula\u0161ar\u0117s – Drosera menziesii, D. auriculata"},"content":{"rendered":"

Turb\u016bt net mintis neb\u016bt\u0173 kilusi ra\u0161yti apie vien morfologiniu skirstymu paremt\u0105 stiebini\u0173 saula\u0161ari\u0173 grup\u0119, jei ne vienas \u0161io pavasario eksperimentas. Tvarkant pavasar\u012f prie\u0161 s\u0117jos sezon\u0105”s\u0117kl\u0173 skrynel\u0119”, inventorizuojant, koki\u0173 \u010dia dar s\u0117kl\u0173 tr\u016bksta, netik\u0117tai jos dugne aptikau kelet\u0105 saula\u0161ari\u0173 s\u0117kl\u0173 paku\u010di\u0173. U\u017esakyti ir atsisi\u0173sti i\u0161 pasaulinio vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 s\u0117kl\u0173 banko jie buvo senokai, prie\u0161 ketveris metus. Turint minty, kad vyrauja steb\u0117jimais pagr\u012fsta nuomon\u0117 apie tai, jog vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 s\u0117klos daigios i\u0161b\u016bna gan\u0117tinai trumpai, nieko gero i\u0161 \u0161i\u0173 s\u0117kl\u0173 jau nebesitik\u0117jau. Bet pas\u0117jau aplink turimus kelis stambesnius vabzd\u017eia\u0117d\u017eius augalus. Pas\u0117jau ir pamir\u0161au.<\/p>\n

Nepasteb\u0117jau, kada keletas r\u016b\u0161i\u0173 vis gi prad\u0117jo dygti, aptikau jas tik vasar\u0105, gerokai paaugusias. Bet buvo smagu, kad visuotinai priimta dogma apie vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 s\u0117kl\u0173 daigum\u0105 tik vienerius metus turi i\u0161im\u010di\u0173. Ir abi sudygusios saula\u0161ar\u0117s Drosera menziesi<\/em> ir D. auriculata<\/em> pasirod\u0117 besan\u010dios stiebin\u0117s. \u00a0Tiesa, lygiai taip pat jas galima priskirti ir gumbin\u0117ms<\/a> (abi \u0161ios r\u016b\u0161ys formuoja gumbelius), tad \u0161io straipsnio pavadinim\u0105 nesunkiai galima b\u016bt\u0173 pakeisti. Ta\u010diau apie gumbines saula\u0161ares ir j\u0173 auginimo \u012fpatumus pakalb\u0117sime v\u0117liau, dabar nor\u0117jau akcentuoti b\u016btent ne skrotel\u0119, o stiebel\u012f i\u0161auginan\u010di\u0173 saula\u0161ari\u0173 ypatumus.<\/p>\n

<\/p>\n

Stiebin\u0117s saula\u0161ar\u0117s (angl. stem-forming sundews<\/em>, upright sundews<\/em>) – morfologin\u0117 saula\u0161ari\u0173 grup\u0117. Jai priskiriamos r\u016b\u0161ys gali netur\u0117ti joki\u0173 evoliucini\u0173 ar sistematini\u0173 ry\u0161i\u0173. Visoms joms b\u016bdingas vienintelis bruo\u017eas – ne prie substrato pavir\u0161iaus augan\u010dios kompakti\u0161kos skrotel\u0117s, o stiebelio formavimas. \u0160i\u0173 saula\u0161ari\u0173 pasitaiko labai \u012fvairi\u0173. \u0160iai grupei priskirtina ir did\u017eiausia pasaulyje gumbin\u0117 saula\u0161ar\u0117 D. gigantea<\/em>, ir nyk\u0161tukin\u0117s, gemalus formuojan\u010dios, saula\u0161ar\u0117s, tokios kaip D. scorpioides<\/em>. Yra j\u0173 tarpe ir paprast\u0173, daugiau jokiomis morfologin\u0117mis strukt\u016bromis nei\u0161siskirian\u010di\u0173 saula\u0161ari\u0173 – D. madagascariensis<\/em>, D. zeyheri<\/em>.<\/p>\n

Estetinis \u0161i\u0173 saula\u0161ari\u0173 privalumas akivaizdus. Kuo ilgesnis stiebelis, tuo augalas atrodo dekoratyviau. Galima \u012fsivaizduoti, kad ant liauno \u017ealsvo si\u016blo suverta de\u0161imtys ma\u017e\u0173 \u017evilgan\u010di\u0173 rasot\u0173 karoliuk\u0173, spindin\u010di\u0173 saul\u0117s \u0161viesoje.<\/p>\n

Ta\u010diau kol kas stiebin\u0117s saula\u0161ar\u0117s n\u0117ra labai populiarios Lietuvos augintoj\u0173 tarpe. Per jau daugiau nei penket\u0105 met\u0173 gyvuojan\u010diame vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 augintoj\u0173 forume Akivaras, Saula\u0161ari\u0173 tem\u0173 grup\u0117je<\/a>\u00a0atsirado vos keletas stiebin\u0117ms saula\u0161ar\u0117ms skirt\u0173 tem\u0173. Be bendros temos apie stiebines saula\u0161ares<\/a>, dar yra atskiroms r\u016b\u0161ims skirtos temos: D. indica<\/a>, D. madagascariensis<\/a>, D. scorpioides<\/a>. <\/em>O ir auginimo pasiekimai \u0161iose temose daugeliu atveju baigiasi staigiai ir netik\u0117tai.<\/p>\n

Kuo ilgesnis stiebelis, tuo daugiau i\u0161\u0161\u016bki\u0173 augintojui. Jei paprast\u0173 skrotelini\u0173 saula\u0161ari\u0173 persodinimas \u00a0yra paprastas (tereikia tik pasir\u016bpinti, kad pats augalas nei\u0161sitept\u0173, neapsidrapstyt\u0173 substratu persodinant), tai stiebines saula\u0161ares perkelti i\u0161 vienos vietos \u012f kit\u0105 yra gerokai sud\u0117tingiau. Da\u017eniausiai persodinimo metu nuken\u010dia gle\u017eni daugumos j\u0173 stiebeliai.<\/p>\n

Nem\u0117gsta \u0161ios saula\u0161ar\u0117s ir oro srovi\u0173. Jei vazon\u0117lyje augal\u0173 yra pakankamai, jie dar \u0161iaip ne taip sugeb\u0117t\u0173 pu\u010diant v\u0117jui i\u0161silaikyti, pasiremti vienas \u012f kit\u0105. Ta\u010diau vienas ar keli augalai gali nusvirti nuo menkiausio oro dvelktel\u0117jimo. Nusvir\u0119 ir laiku neparemti, jie v\u0117l pradeda augti vir\u0161\u016bne \u012f vir\u0161\u0173. Ilgainiui taip susidaro visi\u0161kai neesteti\u0161ka stiebo raizgalyn\u0117, kuri\u0105 labai lengva pa\u017eeisti net gi pasukant vazon\u0105 kitu \u0161onu \u012f \u0161vies\u0105.<\/p>\n

Tod\u0117l i\u0161skirtinis \u0161i\u0173 saula\u0161ari\u0173 auginimo ypatumas – pasir\u016bpinti, kad stiebeliai laiku gaut\u0173 reikiam\u0105 atram\u0105. Gamtoje jie da\u017eniausiai „pasiremia” aplinkui augan\u010di\u0173 \u017eoli\u0173 stiebeliais ir lapeliais.<\/p>\n

Jeigu stiebines saula\u0161ares auginsite i\u0161 s\u0117kl\u0173, reik\u0117t\u0173 s\u0117ti re\u010diau. O pas\u0117jus per tankiai, i\u0161retinti ir persodinti kuo anks\u010diau.<\/p>\n

Ta\u010diau sudarant \u0161i\u0173 saula\u0161ari\u0173 kompozicijas fantazijai yra kur pasireik\u0161ti. Jas galima sodinti tarp papar\u010di\u0173, miglini\u0173, vik\u0161rini\u0173 augal\u0173. Tada saula\u0161ar\u0117s su savo kompozicijos fono augalais sudarys vien\u0105 gyv\u0105 ir tiesiog juvelyrin\u012f darin\u012f, Galima panaudoti ir negyvus elementus, tokius kaip \u012fmanriai vingiuotos ar \u0161akotos \u0161akel\u0117s, kelmeliai, stat\u016bs akmen\u0117liai, primenantys uolas.<\/p>\n

Beje, daugelio stiebini\u0173 saula\u0161ari\u0173 \u017eiedai, i\u0161sid\u0117st\u0119 stiebeli\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117se, yra labai \u012fsp\u016bding\u0173 dyd\u017ei\u0173 ir ry\u0161ki\u0173 spalv\u0173, nepakartojamai papuo\u0161iantys kompozicijas \u017eyd\u0117jimo metu.<\/p>\n

Man atrodo, kad privalum\u0173 stiebin\u0117s saula\u0161ar\u0117s turi daugiau nei tr\u016bkum\u0173, prid\u0117kime dar i\u0161\u0161\u016bkius augintojui, mokan\u010dius atsargaus elgesio su savo augalais…<\/p>\n

Bet dabar nor\u0117\u010diau sugr\u012f\u017eti prie dviej\u0173 konkre\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, pamin\u0117t\u0173 straipsnio prad\u017eioje.<\/p>\n

Ausytoji saula\u0161ar\u0117 – Drosera auriculata<\/a><\/strong><\/p>\n

Pirmiausia sudygusi\u0105 prie kriauklenio pama\u010diau D. auriculata<\/em>. Kaip ir daugelis stiebini\u0173 saula\u0161ari\u0173, taip ir \u0161i r\u016b\u0161is sudygusi prad\u017eioje suformuoja ma\u017e\u0105 lap\u0173 skrotel\u0119. Pirmosios lengvai plika akimi matomos skrotel\u0117s buvo pasteb\u0117tos bir\u017eelio pabaigoje.<\/p>\n

\"Vos

Vos \u012f\u017ei\u016brimi plika akimi Drosera auriculata s\u0117jinukai bir\u017eelio pabaigoje<\/p><\/div>\n

Vasara buvo labai permaininga, kar\u0161us laikotarpius keit\u0117 at\u0161alimai, s\u0117jinukai kartu su kriaukleniu augo lauke, apsaugoti namo sienos nuo vyraujan\u010di\u0173 vakarini\u0173 v\u0117j\u0173, gaudami rytine ir vidudienio saul\u0119. Rugpj\u016b\u010dio prad\u017eioje jau buvo matyti ir pirmieji besiformuojantys stiebeliai, o \u0161tai jau spalio viduryje \u0161ie stiebeliai buvo koki\u0173 5 cm auk\u0161\u010dio. Kriauklenis jau sugr\u012f\u017eo i\u0161 lauko \u012f namus, ir teko sukt galv\u0105 apie jo persodinim\u0105. Substratas buvo „\u012fsmuk\u0119s”, o ir pagrindiniam vazono \u0161eimininkui buvo ank\u0161ta kartu su gle\u017enais kaimynais.<\/p>\n

\"Per

Per trejet\u0105 m\u0117nesi\u0173 D. auriculata s\u0117jinukai gerokai pa\u016bg\u0117jo<\/p><\/div>\n

Tad ilgai negalvoj\u0119s, pa\u0117miau nedidel\u012f kastuv\u0117l\u012f, \u012fsmeigiau kiek buvo galima giliau ir kartu su visu substrato gumulu i\u0161traukiau saula\u0161ari\u0173 s\u0105\u017ealyn\u0105. Tada atsargiai j\u012f pasodinau \u012f durpi\u0173 ir sm\u0117lio mi\u0161inio substrat\u0105.<\/p>\n

\"Persodinta

Persodinta D. auriculata<\/p><\/div>\n

Atrodo, \u0161is persodinimas saula\u0161ar\u0117ms nelabai patiko, dalis lapeli\u0173 „pamet\u0117” ras\u0105, ir nors iki \u0161ios dar nenud\u017eiuvo, akivaizdu, kad med\u017eioti jie nebesiruo\u0161ia. Beliko tik\u0117tis, kad saula\u0161ar\u0117 sp\u0117jo u\u017esiauginti gumbelius ir pavasar\u012f i\u0161 j\u0173 at\u017eels.<\/p>\n

\u00a0Menzieso saula\u0161ar\u0117 –\u00a0Drosera menziesii<\/a><\/strong><\/p>\n

D. menziesi<\/em>, pas\u0117ta prie ma\u017eosios heliamforos, buvo didesn\u0117 slapuk\u0117. J\u0105, jau esan\u010di\u0105 1-2 cm stiebeli\u0173 stadijoje pasteb\u0117jau tik rugs\u0117jo vidury. \u00a0Ta\u010diau toliau jos augimas buvo gerokai spartesnis, o ir s\u0105\u017ealynas gausesnis.<\/p>\n

\"Drosera

Drosera menziesii stiebeliai augo spar\u010diau<\/p><\/div>\n

Kai heliamfora kartu su D. menziesii<\/em> atkeliavo \u012f namus laukti \u017eiemos, nutariau persodinti ir \u0161i\u0105 saula\u0161ar\u0119. Persodinimo principas tas pats – kastuv\u0117liu atsargiai i\u0161kelti kuo didesn\u012f substrato gumul\u0105, perkeliant j\u012f \u012f nauj\u0105 vazon\u0105. D. menziesi<\/em> \u0161\u012f proces\u0105 toleravo geriau, ji ir toliau augo lyg nieko neb\u016bt\u0173 nutik\u0119.<\/p>\n

\"Prie

Prie ma\u017eosios heliamforos aug\u0119 D. menziesi s\u0117jinukai prie\u0161 persodinim\u0105<\/p><\/div>\n

\"D.

D. menziesi po persodinimo \u012f atskir\u0105 vazon\u0105<\/p><\/div>\n

Kol kas nei viena saula\u0161ar\u0117 neturi joki\u0173 rams\u010di\u0173. Abi jos auga akvariume ant pietin\u0117s palang\u0117s, abi pasodintos \u012f durpi\u0173-sm\u0117lio substrat\u0105, abi pur\u0161kiamos du kartus per savait\u0119, o po vazon\u0117liais abiem pad\u0117kliukai su nudruskintu vandeniu. Dienos ilgumas vakarais palaikomas dirbtiniu ap\u0161vietimu, prat\u0119siant \u0161viesaus periodo trukm\u0119 iki 12 val\/par\u0105. Anks\u010diau ar v\u0117liau jas reik\u0117s prad\u0117ti migdyti (juk tai gumbin\u0117s saula\u0161ar\u0117s, kurioms reikalingas ramyb\u0117s periodas), kad subrandint\u0173 gumbelius ir pavasar\u012f prad\u0117t\u0173 \u00a0kupinos nauj\u0173 j\u0117g\u0173. Bet apie tai – jau kitame straipsnyje<\/a>…<\/p>\n

Susijusios temos forume:<\/em><\/p>\n