{"id":86,"date":"2010-05-12T08:52:39","date_gmt":"2010-05-12T05:52:39","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.puslapiai.lt\/?p=86"},"modified":"2019-02-09T20:07:14","modified_gmt":"2019-02-09T18:07:14","slug":"gaudykles-spastai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=86","title":{"rendered":"Gaudykl\u0117s, sp\u0105stai"},"content":{"rendered":"

Tukl\u0117s lapai<\/p><\/div>\n

Pagrindinis anatominis\u00a0bruo\u017eas, i\u0161skiriantis vabzd\u017eia\u0117d\u017eius augalus \u012f atskir\u0105 grup\u0119, yra j\u0173 gaudykl\u0117s – pakit\u0119 organai (lapai, \u0161aknys, stiebai) ar organ\u0173 dalys, prisitaik\u0119 privilioti norim\u0105 grob\u012f, j\u012f sugauti ir suvir\u0161kinti.<\/p>\n

Pagal anatomin\u0119 sandar\u0105<\/span> skiriamos penkios toki\u0173 pakitusi\u0173 organ\u0173 grup\u0117s:
\n1. Sp\u0105stai<\/strong> (Snap traps<\/em>) – pakit\u0119 lapai, galintys greitai jud\u0117ti ir u\u017esiverti;
\n2. Lipn\u016bs dariniai<\/strong> (Flypaper traps<\/em>) – ant lap\u0173 ar stieb\u0173 u\u017eaug\u0119 plaukeliai, \u0161ereliai, i\u0161skiriantys lipn\u0173 skyst\u012f, priviliojant\u012f ir sugaunant\u012f\u00a0vabzd\u017eius;
\n3. \u0104so\u010diai, t\u016btos<\/strong> (Pitfall traps<\/em>) – lap\u0173 dariniai,\u00a0 turintys viduje skys\u010dio su bakterijomis ir vir\u0161kinimo fermentais;
\n4. Labirintai<\/strong> (Lobster-pot traps<\/em>) – gaudykl\u0117s, kuriose plaukeli\u0173, \u0161ereli\u0173 ar pertvar\u0117li\u0173\u00a0 pagalba auka nukreipiama \u012f t\u0105 dal\u012f, kurioje ji suvir\u0161kinama;
\n5. Vakumin\u0117s kameros<\/strong> (Bladder traps<\/em>) – p\u016bslel\u0117s formos dariniai, kuriuose naudojamas sl\u0117gi\u0173 skirtumas aukai \u012f vid\u0173 \u012ftraukti.<\/p>\n

<\/p>\n

Nors anatomi\u0161kai vienos grup\u0117s gaudykl\u0117s gali b\u016bti labai pana\u0161ios, ta\u010diau evoliucijos eigoje jos gali b\u016bti i\u0161sivys\u010diusios visi\u0161kai nepriklausomai, labai skirtingose ir net gi nutolusiose augal\u0173 sistematin\u0117se grup\u0117se.<\/p>\n

Kitas skirstymas pagr\u012fstas geb\u0117jimu jud\u0117ti<\/span> (ar augti)\u00a0gaudant auk\u0105. Pagal j\u012f visos gaudykl\u0117s dar skirstomos \u012f aktyvias<\/strong> ir pasyvias<\/strong>.<\/p>\n

Aktyvios gaudykl\u0117s<\/strong> sugeba arba \u017eaibi\u0161kai sureaguoti \u012f auk\u0105 ir j\u0105 sugauti (jautriojo mus\u0117kauto pakit\u0119 lapai), arba kryptingai juda apsupdamos auk\u0105 ir taip pagreitindamos vir\u0161kinimo proces\u0105 (pavyzd\u017eiui, saula\u0161ar\u0117s lapas apgaubia auk\u0105 vienos jo pus\u0117s\u00a0 l\u0105steli\u0173 t\u012fstamojo augimo d\u0117ka).\u00a0Pasyvios gaudykl\u0117s<\/strong> visame viliojimo, sugavimo, vir\u0161kinimo ir\u00a0aukos pa\u0161alinimo procese savo\u00a0formos ir matmen\u0173 nekei\u010dia.<\/p>\n

Sp\u0105stai <\/strong><\/p>\n

Mus\u0117kauto sp\u0105stais virt\u0119 lapai<\/p><\/div>\n

Turb\u016bt labiausiai savo specializacija ir greita med\u017eiotojo reakcija pasi\u017eymi vienintelis savo gentyje (Dionea<\/em>) augalas – \u00a0jautrusis mus\u0117kautas (Dionea muscipula<\/em>). Ir tokio tipo gaudykles turi, deja, tik jis vienintelis. Mus\u0117kauto gaudykl\u0117s – pakit\u0119 lap\u0173 galai, virt\u0119 savoti\u0161kais u\u017esiverian\u010diais nasriukais. J\u0173 viduje – jautr\u016bs plaukeliai, kuriuos u\u017ekliud\u017eius aukai, elektromagnetinio impulso pagalba signalas perduodamas nasriuk\u0173 pagrinde esan\u010diam mechanizmui, akimirksniu juos u\u017everian\u010diam. Visas \u0161is procesas vyksta l\u0105steli\u0173 vidin\u0117s terp\u0117s staigaus par\u016bg\u0161t\u0117jimo d\u0117ka, jo s\u0105lygojamo osmoso ir paskir\u0173 l\u0105steli\u0173 padid\u0117jimo. Gaudykl\u0117 „u\u017esitrenkia” ma\u017eiau nei per sekund\u0119. Toliau viskas vyksta pana\u0161iai kaip ir daugumos gaudykli\u0173 viduje – i\u0161skiriami vir\u0161kinimo fermentai, absorbuojamos atsilaisvinusios maisto med\u017eiagos. Pasibaigus procesui, gaudykl\u0117 atsidaro ir jau tada pasidarbuoja v\u0117jas, nup\u016bsdamas aukos liku\u010dius. Da\u017eniausiai mus\u0117kauto grobiu tampa vorai ir skruzd\u0117l\u0117s, ta\u010diau jam\u00a0pasitaiko s\u0117km\u0117 pagauti ir „u\u017esisvajojusi\u0105” mus\u0119. Kiekviena mus\u0117kauto gaudykl\u0117 s\u0117kmingai suveikia 3-5 kartus, bet to pilnai pakanka augalo maisto med\u017eiag\u0173 tr\u016bkumui kompensuoti – juk gaudykl\u0119 jis i\u0161augina ne vien\u0105.<\/p>\n

Lipni „rasa”<\/strong><\/p>\n

Saula\u0161ar\u0117s lapai<\/p><\/div>\n

Tai – kitas\u00a0gaudykli\u0173 tipas. Anatomi\u0161kai augalas neformuoja joki\u0173 \u012fmantri\u0173 gaudymo darini\u0173. Kai kurie organai (lapai, stiebai) b\u016bna apaug\u0119 smulkiais plaukeliais, kuri\u0173 galuose skiriasi skaidrus, lipnius, gleivingas skystis. Prisilietusi auka tiesiog prilimpa prie augalo. Tada skystis ima veikti ne tik kaip klijai, bet ir kaip vir\u0161kinimo sultys.<\/p>\n

Kartais auk\u0105 sugav\u0119s organas ima keisti savo form\u0105 – tarsi j\u0105 apgaubdamas. \u0160is kitimas vyksta vienos pus\u0117s l\u0105steli\u0173 t\u012fstamojo augimo suintensyv\u0117jimo d\u0117ka. Kai auka suvir\u0161kinama, atsipalaidavusios maistin\u0117s med\u017eiagos \u012fsiurbiamos t\u0173 pa\u010di\u0173 plaukeli\u0173, \u0161ereli\u0173, ataug\u0117li\u0173 ar tiesiog visu lapo (stiebo) pavir\u0161iumi. Jei organo forma pakito, po vir\u0161kinimo proced\u016bros ji atsistato vykstant t\u012fstamajam l\u0105steli\u0173 augimui kitoje pus\u0117je. O v\u0117jas v\u0117l gi ilgainiui nupu\u010dia aukos liku\u010dius.<\/p>\n

Taip med\u017eioja saula\u0161ar\u0117s (Drosera<\/em>), tukl\u0117s (Pinguicula<\/em>), Byblis<\/em>, Triphyophyllum<\/em>, Drosophyllum<\/em>.<\/p>\n

\u0104so\u010diai ir t\u016btos<\/strong><\/p>\n

Sarac\u0117nijos t\u016btos<\/p><\/div>\n

\u0104so\u010di\u0173 tipo gaudykl\u0117s savo evoliucine kilme yra bene labiausiai heterogeni\u0161ka pakitusi\u0173 organ\u0173 (lap\u0173 ar j\u0173 dali\u0173)\u00a0grup\u0117. J\u0173 sutinkama \u012fvairiose \u0161eimose, jos pasi\u017eymi skirtingu funkcionalumu bei gaudymo ar vir\u0161kinimo efektyvumu. Mokslininkai mano, kad \u0161i pakitusi\u0173 organ\u0173 grup\u0117 susiformavo net keturis kartus. Papras\u010diausi\u0105 darin\u012f turi Heliamphora<\/em> – saul\u0117s \u0105sotis. J\u0173 evoliucijai ir paplitimui grei\u010diausiai tur\u0117jo \u012ftakos vietov\u0117s, kuriose \u0161ie augalai sutinkami, klimatas – t.y. didelis krituli\u0173 kiekis. Heliamfor\u0173 \u0105so\u010diai n\u0117ra u\u017edari, taigi lietaus vanduo juos greitai u\u017epildo. Kad apsisaugoti nuo perpildymo vandeniu ir jau sugaut\u0173 auk\u0173 i\u0161siplovimo, saul\u0117s \u0105so\u010di\u0173 gaudykl\u0117s turi evoliucijos eigoje i\u0161sivys\u010diusi\u0105 drena\u017eo sistem\u0105, ka\u017ekuo pana\u0161i\u0105 \u012f t\u0105, kuri\u0105 mes turime vonioje pertekliniam vandeniui nub\u0117gti. Heliamfora priklauso Sarac\u0117nini\u0173 \u0161eimai, kartu su sarac\u0117nijomis ir darlingtonija – pana\u0161\u016bs j\u0173 ir auk\u0173 gaudymo organai.<\/p>\n

Sarac\u0117nijos, pana\u0161iai kaip heliamforos, da\u017eniausiai\u00a0turi pusiau atvirus \u0105so\u010dius, ta\u010diau j\u0173 dengiamasis stogelis yra kiek didesnis, labiau apsaugantis nuo lietaus poveikio ir gaudykl\u0117s turinio i\u0161ta\u0161kymo ar i\u0161laistymo. Ta\u010diau vis tiek, daugumos sarac\u0117nij\u0173 vir\u0161kinamojo skys\u010dio did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f sudaro lietaus vanduo, papildytas fermentais, simbiontin\u0117m bakterijom.<\/p>\n

Kiek modernesnis evoliucijos\u00a0„\u017eingsnis” – darlingtonija (Darlingtonia californica<\/em>). Jos gaudykl\u0117s anga nukreipta \u017eemyn, lietus \u012f vid\u0173 niekada neu\u017elyja, o savo turin\u012f gaudykl\u0117s u\u017epildo vandeniu, patenkan\u010diu \u012f augal\u0105 i\u0161 grunto per \u0161aknis. Ir vir\u0161kinimo ferment\u0173 darlingtonijos neturi – \u0161\u012f darb\u0105 atlieka tik\u00a0simbiontin\u0117s bakterijos.<\/p>\n

\u0104sotenio \u0105sotis<\/p><\/div>\n

Kitas evoliucijos \u017eingsnis buvo padarytas formuojant \u0105so\u010dius lap\u0173 galuose. Pastaruosius turi gana didel\u0117 Nepenthes<\/em> (\u0104soteniai)\u00a0gentis, kurios atstovai auga tropikuose. Analogi\u0161kus \u0105sot\u0117lius i\u0161augina ir Cephalotus follicularis<\/em>, augantis Australijoje. \u0104so\u010dius lap\u0173 galuose formuojantys augalai kartais naudoja ir vabzd\u017eius priviliojan\u010dias med\u017eiagas. Ta\u010diau visas gaudymo efektyvumas priklauso nuo gaudykl\u0117s anatomin\u0117s sandaros, t.y. plaukeli\u0173, \u0161ereli\u0173, vageli\u0173 ir pana\u0161i\u0173 darini\u0173, nukreipian\u010di\u0173 auk\u0105 \u012f vid\u0173, bet neleid\u017eian\u010di\u0173 jai i\u0161lipti atgal.<\/p>\n

Atskira evoliucijos \u0161aka formuojantis vabzd\u017eia\u0117di\u0161kumui prad\u0117jo vystytis ir bromelini\u0173 \u0161eimos augal\u0173 tarpe. Da\u017eniausiai bromeliniai augalai formuoja lap\u0173 skroteles vandeniui surinkti. Jose n\u0117ra joki\u0173 agresyvi\u0173 ferment\u0173, skaidan\u010di\u0173 ten papuolusias kietas daleles. \u017dinoma, tokiuose rezervuaruose anks\u010diau ar v\u0117liau susikaupia saprotrofini\u0173 bakterij\u0173 kolonijos, mintan\u010dios yran\u010diomis augalin\u0117s ar gyv\u016bnin\u0117s kilm\u0117s atliekomis. Bet tokiose skrotel\u0117se gana saugiai veisiasi kai kurios tropini\u0173 medvarli\u0173 r\u016b\u0161ys, vabzd\u017eiai. O j\u0173 buo\u017egalvi\u0173 ar lerv\u0173 \u00a0i\u0161skiriami ekskrementai dalinai patr\u0119\u0161ia augal\u0105. Ta\u010diau kai kurie bromelini\u0173 atstovai (pvz., Brocchinia reducta<\/em>) \u0117m\u0117 i\u0161naudoti savo lap\u0173 skroteles med\u017eioklei, sudarydami ertmes, i\u0161 kuri\u0173 auka jau negali i\u0161tr\u016bkti. \u017dinoma, \u0161iuo atveju v\u0117l gi vis\u0105 vir\u0161kinimo proces\u0105 u\u017etikrina simbiontin\u0117s bakterijos.<\/p>\n

\u0104so\u010dius formuojantys augalai gali naudoti skirtingus vir\u0161kinimo b\u016bdus. Vieni \u0105so\u010dius u\u017epildo skys\u010diu (vandeniu) tik pro \u0161aknis, kiti naudoja nat\u016bral\u0173 lietaus vanden\u012f; vieni i\u0161skiria vir\u0161kinimo fermentus, kiti gi naudojasi tik simbiontini\u0173 bakterij\u0173 (skaidan\u010di\u0173 \u0105so\u010dio viduje paskendusias aukas) pagalba; vieni i\u0161skiria vabzd\u017eius (ar kitas aukas) priviliojan\u010dias kvapnias med\u017eiagas, kiti naudojasi tik \u012fvairiais nukreipiamaisiais dariniais, u\u017etikrinan\u010diais, kad auka nesugeb\u0117t\u0173 pasprukti i\u0161 gaudykl\u0117s; o\u00a0kai kurie net gi i\u0161skiria toksines med\u017eiagas, dalinai suparaly\u017eiuojan\u010dias arba pra\u017eudan\u010dias auk\u0105.<\/p>\n

Labirintai<\/strong><\/p>\n

Gana \u012fmantrus gaudykli\u0173 tip\u0173 – labirintas. Kai pro ang\u0105 \u012f gaudykl\u0117s vid\u0173 patekusi auka priversta klaid\u017eioti nerasdama i\u0161\u0117jimo tol, kol pasiekia vir\u0161kinimui skirt\u0105 labirinto dal\u012f. Tokias gaudykles turi tiek vandens (Genlisea<\/em>), tiek sausumos augalai (pvz., Darlingtonia californica<\/em>, Sarracenia psitacina<\/em>, Nephentes aristolochioides<\/em>). Vandens augaluose apart labirinto pertvar\u0173, auk\u0105 \u012f reikiam\u0105 viet\u0105 dar gali nukreipti ir augalo generuojama nedidel\u0117 vandens srov\u0117.<\/p>\n

Vakumin\u0117s kameros
\n<\/strong>
\nSavit\u0105 gaudykli\u0173 tip\u0105 i\u0161vyst\u0117 vandens vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai augalai, kurie vis\u0105 gyvenim\u0105 ar did\u017ei\u0105j\u0105 jo dal\u012f praleid\u017eia vandenyje. \u0160ie augalai formuoja ma\u017eas kiau\u0161inio formos kameras, kuriose susidaro ma\u017eesnis nei aplinkoje sl\u0117gis – dalinis vakumas. Kiekviena kamera i\u0161or\u0117je turi gebant\u012f greitai atsiverti ir u\u017esiverti dangtel\u012f bei lyt\u0117jimui jautrius plaukelius. Praplaukdama pro \u0161al\u012f auka u\u017ekliudo plaukelius kameros i\u0161or\u0117je, \u0161ie perduoda impuls\u0105 dangtelio atveriamajam mechanizmui – dangtelis atsiveria\u00a0ir auka kartu su vandeniu staigiai \u012fsiurbiama vidun.<\/p>\n

Taigi, kaip \u012fsitikinom, vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 gaudykli\u0173 skirstymas yra gana s\u0105lyginis. To paties augalo gaudykl\u0119 galime priskirti keletui teorini\u0173 tip\u0173. Ta\u010diau toks bendrinis\u00a0skirstymas ir galim\u0173 atvej\u0173 ap\u017evalga labai padeda, kai pradedam kalb\u0117ti apie atskiras r\u016b\u0161is bei j\u0173 auginim\u0105. Bet tai – jau kito straipsnio tema…<\/p>\n

Informacijos \u0161altiniai:<\/span>
\n<\/em>http:\/\/www.carnivorousplants.org\/<\/em><\/a>
\nhttp:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Carnivorous_plant<\/em><\/a><\/p>\n

Jogaila Mackevi\u010dius<\/p>\n

Rolando Valan\u010diaus (1, 3-5), Jogailos Mackevi\u010diaus (2) nuotraukos<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pagrindinis anatominis bruo\u017eas, i\u0161skiriantis vabzd\u017eia\u0117d\u017eius augalus \u012f atskir\u0105 grup\u0119, yra j\u0173 gaudykl\u0117s – pakit\u0119 organai (lapai, \u0161aknys, stiebai) ar organ\u0173 dalys, prisitaik\u0119 privilioti norim\u0105 grob\u012f, j\u012f sugauti ir suvir\u0161kinti. Straipsnyje trumpai ap\u017evelgiami gaudykli\u0173 tipai, j\u0173 skirstymas, kai kurie anatominiai ir funkciniai ypatumai.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[158,223,477,506,515,529],"class_list":["post-86","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-ivadas","tag-gaudykles","tag-labirintai","tag-spastai","tag-tutos","tag-vabzdziaedziai","tag-vakumines-kameros"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/86","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=86"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/86\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=86"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=86"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=86"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}