{"id":766,"date":"2010-08-28T00:01:42","date_gmt":"2010-08-28T00:01:42","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.puslapiai.lt\/?p=766"},"modified":"2019-02-10T21:03:18","modified_gmt":"2019-02-10T19:03:18","slug":"lietus-ir-rukas-saule-ir-vejas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=766","title":{"rendered":"Saul\u0117 ir v\u0117jas. R\u016bkas ir lietus"},"content":{"rendered":"

S\u0117kming\u0105 augal\u0173 auginim\u0105 dirbtin\u0117mis s\u0105lygomis visada s\u0105lygoja keletas neatsiejam\u0173 veiksni\u0173, d\u0117l kuri\u0173 dirbtin\u0117s s\u0105lygos tampa artimos nat\u016bralioms. Jau ne kart\u0105 kalb\u0117jome, koks svarbus yra daugeliui vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 metinis sezoni\u0161kumas, substrato sud\u0117tis, laistymas. Visas \u0161ias s\u0105lygas b\u016btina u\u017etikrinti kiekvienai r\u016b\u0161iai pagal jos poreikius. Jos yra pagrindin\u0117s, bent vienos j\u0173 netinkamumas gana greitai sukels augalo \u017e\u016bt\u012f ar bent jau skurd\u0173 vegetavim\u0105.<\/p>\n

Ta\u010diau vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai turi ir kelet\u0105 subtilesni\u0173 poreiki\u0173 kai kuriems klimato veiksniams. Nor\u0117dami i\u0161auginti gra\u017eius augalus, tur\u0117tum\u0117m \u012f juos atsi\u017evelgti. Kokie jie? Tai netrukus ir aptarsime…<\/p>\n

Pirmiausia, prisiminkime, kad vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai tapo vabzd\u017eia\u0117d\u017eiais tod\u0117l, kad evoliucijos eigoje labai nor\u0117jo i\u0161likti, o augti gal\u0117jo labai skurd\u017eiose dirvose. Kitur juos greitai b\u016bt\u0173 nugal\u0117jusios atsparesn\u0117s r\u016b\u0161ys. <\/p>\n

Taigi, „nuspr\u0119sdami” i\u0161naudoti kitiems augalams netinkamas vietas, vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai evoliucionavo i\u0161vystydami \u012fvairaus tipo gaudykles. \u012e gaudykles patenka auka, kur yra suvir\u0161kinama. O vir\u0161kinimo procesas, kaip \u017einia, visada vyksta skystoje (dr\u0117gnoje) terp\u0117je, kurioje gali efektyviai veikti \u012fvairi\u0173 tip\u0173 skaidantys fermentai ir\/arba vystytis simbiontin\u0117s bakterijos, padedan\u010dios vabzd\u017eia\u0117d\u017eiams „susidoroti” su savo auka.<\/p>\n

\u010cia ir atsiranda poreikis padidintai oro dr\u0117gmei. Sakykime, turime saula\u0161ares. J\u0173 lap\u0173 plaukeliai i\u0161skiria lipn\u0173 skyst\u012f, priviliojant\u012f vabzd\u017eius, juos sugaunant\u012f, prilipinant\u012f ir ilgainiui suvir\u0161kinant\u012f. Did\u017eioji dauguma saula\u0161ari\u0173 auga pelk\u0117tose vietov\u0117se, kur nuolat yra vandens perteklius. Garuodamas vanduo prie substrato (ar pelkini\u0173 saman\u0173) pavir\u0161iaus visada sudaro dr\u0117gnesn\u012f mikroklimat\u0105. Taigi, ir rasa ant saula\u0161ari\u0173 lapeli\u0173 garuoja ma\u017eiau. Bet pabandykime pasodinti saula\u0161ar\u0119 \u012f vazon\u0117l\u012f ir pad\u0117ti saul\u0117s atokaitoje. Ji i\u0161kart pajus dr\u0117gm\u0117s stygi\u0173, nud\u017eius la\u0161eliai ant lap\u0173. Augalas nesugeb\u0117s nei pasigauti aukos, nei jos suvir\u0161kinti, nei \u012fsisavinti jam taip reikaling\u0173 maistini\u0173 med\u017eiag\u0173. O kompensuoti tai \u0161aknimis saula\u0161ar\u0117s negali – j\u0173 \u0161akn\u0173 sistema silpnai i\u0161sivys\u010diusi, skirta fakti\u0161kai tik vandens \u012fsiurbimui. Rezultatas – skurstantis augalas, augalo \u017e\u016btis.<\/p>\n

Oro dr\u0117gm\u0117 svarbi ne tik lipn\u0173 skysti i\u0161skirian\u010dioms saula\u0161ar\u0117ms, bet ir \u0105so\u010dius, t\u016btas formuojantiems augalams – sarac\u0117nijoms, darlingtonijoms, \u0105soteniams, kriaukleniams, heliamforoms. Vieni \u0161i\u0173 augal\u0173 b\u016btinai turi sulaukti lietaus, kad jis prilyt\u0173 \u012f gaudykles ir jos gal\u0117t\u0173 normaliai funkcionuoti (sarac\u0117nijos, heliamforos). Kiti (kriaukleniai, \u0105soteniai, darlingtonijos) sugeba „pripumpuoti” \u012f gaudykles vandens \u0161aknimis. Kad ir kaip vykt\u0173 u\u017epildymo skys\u010diu procesas, visi skys\u010diai garuoja. Taigi, pakaitinus saulei, t\u016btos ir \u0105sot\u0117liai ima tu\u0161t\u0117ti. Kuo sausesnis oras aplinkui, tuo garavimas spartesnis. Ir i\u0161d\u017ei\u016bvus gaudykl\u0117s turiniui, jame jau nebevyksta jokie vir\u0161kinimo procesai, o bed\u017ei\u016bnant viduje esantis tirpalas gali tapti per daug koncentruotas ir nudeginti audinius.<\/p>\n

I\u0161vada viena – daugiau dr\u0117gm\u0117s niekada nepakenks. Juk nat\u016braliai augantys augalai nakt\u012f praleid\u017eia visai kitomis s\u0105lygomis. Krenta rasa, susidaro r\u016bkai, luja lietus. Augalai yra ir v\u0117sinami, ir dr\u0117kinami, o saulei nusileidus kondensuojantis oro dr\u0117gmei, pavzd\u017eiui, sarac\u0117nij\u0173 t\u016bt\u0173 viduje, jos prisipildo skys\u010dio – nereikia net lietaus. Viso to jie niekada nesulauks ant m\u016bs\u0173 palangi\u0173, jei mes patys jais tinkamai nepasir\u016bpinsim.<\/p>\n

Uod\u0173, drozofil\u0173 ir baltasparni\u0173 „prisivalgiusi” Pinguicula moranensis<\/p><\/div>\n

Aptar\u0117m kai kuri\u0173 aplinkos veiksni\u0173 \u012ftak\u0105 vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 vir\u0161kinimo procesui. O kas toliau? Kai vir\u0161kinimas baigtas. \u010cia v\u0117l viskas priklauso nuo auglao r\u016b\u0161ies ir evoliucijos eigoje susidariusio med\u017eiol\u0117s organ\u0173 tipo. U\u017edaras gaudykles formuojan\u010di\u0173 augal\u0173 med\u017eiokl\u0117s organai (\u0105so\u010diai, t\u016btos) gyvena tam tikra laik\u0105. Vidutini\u0173 platum\u0173 augalai paprastai juos i\u0161laiko vis\u0105 vegetacijos laikotarp\u012f iki ramyb\u0117s periodo. Tropikuose augan\u010di\u0173 augal\u0173 \u0161ie organai atmir\u0161ta periodi\u0161kai, ir b\u016bna pakeisti naujais. Augalas i\u0161siurbia skyst\u012f i\u0161 gaudykl\u0117s vidaus ir ji tiesiog nud\u017ei\u016bna, atmir\u0161ta ir ima p\u016bti su visu joje likusiu nesuvir\u0161kint\u0173 auk\u0173 liku\u010di\u0173 turiniu – kaip ir mums \u012fprast\u0173 augal\u0173 atmir\u0119 lapai, veikiama i\u0161orini\u0173 saprotrofini\u0173 mikroorganizm\u0173. Tokios gaudykl\u0117s nepa\u0161alina savo auk\u0173 vis\u0105 savo egzistavimo laik\u0105.<\/p>\n

Kiti vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai naudojasi principu „k\u0105 gal\u0117jau suvalgiau, ko nenor\u0117jau i\u0161spjoviau”. Tai – mus\u0117kautai, saula\u0161ar\u0117s. Suvir\u0161kin\u0119 grob\u012f jie pasisavina maisto med\u017eiagas, o grobio likutis nuo gaudykl\u0117s pa\u0161alinamas. Tai gali b\u016bti padaryta „sausuoju” arba „\u0161lapiuoju” b\u016bdu.\u00a0 „Sausuoju” darbuojasi saul\u0117 ir v\u0117jas. Aukos liku\u010diai prad\u017ei\u016bna ir tiesiog yra nupu\u010diami. „\u0160lapiuoju” dirba lietus, nuplaudamas jau nebereikaling\u0105 aukos dal\u012f. \u0160iaip ar taip, pasibaigus vir\u0161kinimui, jokie „griau\u010diai” netrukdo pasigauti naujos aukos.<\/p>\n

Vis\u0173 \u0161i\u0173 „valymo” paslaug\u0173 m\u016bs\u0173 augintiniai ant palang\u0117s gali tik\u0117tis tik i\u0161 m\u016bs\u0173. N\u0117ra \u010dia nei v\u0117jo, nei lietaus. Mes juos galime imituoti purk\u0161tuvu, arba tiesiog nurinkti nesuvir\u0161kintas daleles pincetu.<\/p>\n

Apibendrinant, noriu tiesiog atkreipti d\u0117mes\u012f, kad \u012fsigijus nauj\u0105 vabzd\u017eia\u0117d\u012f augal\u0105, reikt\u0173 ne tik pasidom\u0117ti pagrindin\u0117mis jo augimo s\u0105lygomis (temperat\u016bra, dr\u0117gm\u0117s poreikiu), bet \u017einant jo turim\u0173 gaudykli\u0173 ypatumus, pabandyti \u012fsivaizduoti kaip nat\u016braliomis s\u0105lygomis j\u012f veikia \u0161ios dvi aplinkos veiksni\u0173 poros (saul\u0117-vejas, r\u016bkas-lietus). Ir pasistengti pana\u0161ias s\u0105lygas sudaryti patiems…<\/p>\n

Jogaila Mackevi\u010dius<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

S\u0117kming\u0105 augal\u0173 auginim\u0105 dirbtin\u0117mis s\u0105lygomis visada s\u0105lygoja keletas neatsiejam\u0173 veiksni\u0173, d\u0117l kuri\u0173 dirbtin\u0117s s\u0105lygos tampa artimos nat\u016bralioms. Jau ne kart\u0105 kalb\u0117jome, koks svarbus yra daugeliui vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 metinis sezoni\u0161kumas, substrato sud\u0117tis, laistymas. Visas \u0161ias s\u0105lygas b\u016btina u\u017etikrinti kiekvienai r\u016b\u0161iai pagal jos poreikius. Jos yra pagrindin\u0117s, bent vienos j\u0173 netinkamumas gana greitai sukels augalo \u017e\u016bt\u012f […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[50,55,107,115,236,283,382,395,421,435,440,505,515,536,553],"class_list":["post-766","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-bendroji-prieziura","tag-aplinkos-veiksniai","tag-asoteniai","tag-darlingtonijos","tag-dregme","tag-lietus","tag-musekautai","tag-rasa","tag-rukas","tag-saracenijos","tag-saulasares","tag-saule","tag-tukles","tag-vabzdziaedziai","tag-vejas","tag-virskinimas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/766","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=766"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/766\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=766"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=766"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=766"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}