{"id":655,"date":"2010-07-24T19:56:24","date_gmt":"2010-07-24T19:56:24","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.puslapiai.lt\/?p=655"},"modified":"2019-02-10T20:53:37","modified_gmt":"2019-02-10T18:53:37","slug":"vabzdziaedziai-vasaros-karstyje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=655","title":{"rendered":"Vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai vasaros kar\u0161tyje"},"content":{"rendered":"

Turb\u016bt tema „vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai ir kar\u0161tis” gal\u0117t\u0173 b\u016bti labai ilgai svarstoma ir diskutuojama, nes vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai kaip augal\u0173 grup\u0117 yra labai skirtinga savo tiek kilme, tiek ekologin\u0117mis prisitaikymo s\u0105lygomis. \u0160iomis dienomis Lietuvoje tvyrantis kar\u0161tis turb\u016bt pridar\u0117 nuostoli\u0173 visiems augal\u0173 augintojams. Apie kar\u0161\u010dio ir sausros padarinius kalbama vis da\u017eniau ir da\u017eniau.<\/p>\n

Ne i\u0161imtis i\u0161 vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai augalai. Ne veltui literat\u016broje da\u017eniausiai nurodoma auk\u0161\u010diausia temperat\u016bra auginant \u0161iuos augalus dirbtin\u0117mis s\u0105lygomis yra +25\u00b0C. Nors gamtoje jie galb\u016bt gali i\u0161tverti ir \u017eymiai didesn\u012f kar\u0161t\u012f, ta\u010diau kitos s\u0105lygos kompensuoja \u0161\u012f temperat\u016brin\u012f nepatogum\u0105.<\/p>\n

Pabandykime ap\u017evelgti ne visus, bet tik da\u017eniausiai m\u016bs\u0173 auginamus vabzd\u017eia\u0117d\u017eius augalus, atkreipdami d\u0117mes\u012f \u012f j\u0173 kar\u0161\u010dio toleravim\u0105. V\u0117l gi, kalb\u0117dami kad ir apie saula\u0161ares, tur\u0117tum\u0117m atsi\u017evelgti ir \u012f r\u016b\u0161inius skirtumus.\u00a0 Bet j\u0173 nenagrin\u0117kime – aptarkime tik pagrindinius gen\u010diai b\u016bdingus bruo\u017eus. <\/p>\n

Bet pirmiausia – pagrindin\u0117 taisykl\u0117, galiojanti beveik visoms vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 r\u016b\u0161ims: ne svarbu, kad kaista „galva”, „kojos” turi b\u016bti v\u0117soje. Vieniems augalams tai labiau aktualu ir gali b\u016bti „gyvyb\u0117s ar mirties klausimas”, kitiems – ne taip, ta\u010diau \u0161i taisykl\u0117\u00a0 vis gi galioja. Taigi, stenkim\u0117s kuo labiau apsaugoti vazon\u0117l\u012f ar ind\u0105, kuriame auga m\u016bs\u0173 augintiniai nuo tiesiogini\u0173 saul\u0117s spinduli\u0173 ir perkaitimo. Pastatykime j\u012f tarp kit\u0173 vazon\u0173, pridenkime \u0161vies\u0105 atspindin\u010dia med\u017eiaga. Konkretus metodas – ne svarbu. Svarbu, kad temperat\u016bra \u0161akn\u0173 zonoje b\u016bt\u0173 bent keliais laipsniais \u017eemesn\u0117 nei ant\u017eemin\u0117je dalyje.<\/p>\n

Taigi, saula\u0161ar\u0117s. Tai turb\u016bt geriausiai kar\u0161\u010dio poveik\u012f toleruojanti gentis. Svarbu, kad b\u016bt\u0173 bent \u0161iek tiek dr\u0117gm\u0117s ne tik dirvo\u017eemyje, bet ir ore. Kaip sakoma „kad la\u0161eliai nenud\u017ei\u016bt\u0173”. Nors ir gle\u017eni \u0161ie augalai gali nesunkiai dirbtinomis s\u0105lygomis i\u0161b\u016bti ilg\u0105 laik\u0105 kar\u0161tyje. O jei jos dar auginamos kiminuose – tada i\u0161vis pergyventi nereikia.<\/p>\n

<\/p>\n

\u017dinoma, \u010dia turimos omeny da\u017eniausiai sutinkamos r\u016b\u0161ys, tarp kuri\u0173 v\u0117l gi gali pasitaikyti labai nema\u017e\u0173 skirtum\u0173. Pavyzd\u017eiui, Drosera dielsiana<\/em> augdama kiminuose gerai jau\u010diasi esant \u017eymiai platesniam temperat\u016bros diapazonui. Ir kar\u0161tis tada jai nebaisus. Bet pasodinta durpiniame substrate (ne svarbu, kokia b\u016bt\u0173 mi\u0161inio sud\u0117tis) kaitroje ima skursti, greitai nud\u017ei\u016bva rasa ir augalo skrotel\u0117s tiesiog priglunda prie substrato pavir\u0161iaus, prarasdamos\u00a0 vidin\u012f turgor\u0105, suglebdamos. O \u0161tai Drosera capensis<\/em> kar\u0161tyje jau\u010diasi vienodai gerai, nepriklausomai nuo substrato r\u016b\u0161ies.<\/p>\n

Visais atvejais saula\u0161ar\u0117ms n\u0117ra b\u016btinos ka\u017ekokios ypatingos kar\u0161\u010dio prevencin\u0117s priemon\u0117s. Daug saul\u0117s, vanduo pad\u0117kliuke, periodinis apipur\u0161kimas, imituojantis nakties dr\u0117gm\u0119, ras\u0105, r\u016bk\u0105 – ir joms gerai.<\/p>\n

Tukl\u0117s kar\u0161\u010dio poveikyje da\u017enai praranda ry\u0161ki\u0105 spalv\u0105, i\u0161blunka, nustoja med\u017eioti. Geriau prasid\u0117jus tokiems kaitriems orams jas tiesiog pastatyti arba atokiau nuo lango (suma\u017einant \u0161viesos intensyvum\u0105), arba perkelti ant \u0161iaurin\u0117s, \u0161iaur\u0117s ryt\u0173 ar \u0161iaur\u0117s vakar\u0173 ekspozicijos palang\u0117s. V\u0117l gi, prie\u017ei\u016bros ypatumai tie patys: neperd\u017ei\u016bvantis substratas, naktin\u0117 dr\u0117gm\u0117. Ir jos lengvai i\u0161gyvens kar\u0161\u010dio antpl\u016bd\u017eius.<\/p>\n

Turb\u016bt toki\u0105 i\u0161 esm\u0117s nesiskirian\u010di\u0105 nuo paprastos prie\u017ei\u016br\u0105 galima taikyti visiems vabzd\u017eia\u0117d\u017eiams augalams, kurie savo grob\u012f gaudo organ\u0173 pavir\u0161iumi – saula\u0161ar\u0117ms, tukl\u0117ms, vaivoryk\u0161teniams, mus\u0117kautams. Tik prisiminkime juos da\u017eaniau, ir viskas bus gerai.<\/p>\n

Kas kita – t\u016btas ir \u0105sot\u0117lius formuojantys augalai: heliamforos, sarac\u0117nijos, \u0105soteniai, kriaukleniai, darlingtonijos… \u010cia reik\u0117t\u0173 i\u0161skirti dvi fiziologines grupes. Pirmiausia, tai tos r\u016b\u0161ys, kurios \u0161akn\u0173 pagalba sugeba „pripumpuoti” savo gaudykles vandeniu. Tai kriaukleniai, \u0105soteniai, darlingtonijos, kai kurios sarac\u0117nijos (pvz., Sarracenia psittacina<\/em>). \u0160ios grup\u0117s prie\u017ei\u016bra i\u0161 esm\u0117s nesiskiria nuo tik k\u0105 m\u016bs\u0173 i\u0161nagrin\u0117t\u0173 pavir\u0161iumi med\u017eiojan\u010di\u0173 augal\u0173. Svarbiausia u\u017etikrinti neperd\u017ei\u016bvant\u012f kiek v\u0117sesn\u012f\u00a0 substrat\u0105 ir palepinti nakties gaiva. Nors sausrome\u010diu \u0161iems augalams ir reikia daugiau vandens kad jie toliau s\u0117kmingai med\u017eiot\u0173, ta\u010diau ap\u017ei\u016brin\u0117ti ir r\u016bpintis kiekvienos gaudykl\u0117s turiniu nereikia – tuo pasir\u016bpins augalo \u0161akn\u0173 sistema.<\/p>\n

Kitos grup\u0117s – likusi\u0173 sarac\u0117nij\u0173 ir heliamfor\u0173 – prie\u017ei\u016brai reikt\u0173 skirti daugiau d\u0117mesio. \u0160ie augalai visi\u0161kai nesugeba arba sugeba tik dalinai u\u017epildyti gaudykli\u0173 turin\u012f skys\u010diu (vandeniu, kartais vandeniu su vir\u0161kinimo fermentais). Kad gaudykl\u0117s pilnai funkcionuot\u0173, jiems reikia lietaus. Taigi, mums teks ne tik r\u016bpintis substrato dr\u0117gme, nakties gaiva, bet dar ir pripilti „kiekvien\u0105 taurel\u0119” mink\u0161tu vandeniu. Persistengti nereikia, u\u017eteks, kad t\u016btos bus pripildytos du tre\u010ddalius j\u0173 auk\u0161\u010dio. Galima vanden\u012f tiesiog silpna srovele supilti \u012f gaudykl\u0117s vid\u0173, galima augal\u0105 smarkiai nupurk\u0161ti, purslus nukreipiant \u012f t\u016btos \u017eiotis. V\u0117l gi – technika ne svarbi. Svarbus rezultatas.<\/p>\n

<\/p>\n

Nes be \u0161ios proced\u016bros t\u016btos ima masi\u0161kai d\u017ei\u016bti, ypa\u010d jaunos, dar nesutvirt\u0117jusiais dengiamaisiais audiniais.<\/p>\n

<\/p>\n

Ir vaizdas ilgainiui tampa labai li\u016bdnas…<\/p>\n

\u017dinoma, augalas i\u0161 paskutini\u0173j\u0173 stengiasi perskirstyti vandens atsargas, permesdamas visus resursus augimo k\u016bgeliams, miegantiems pumpurams. Po kiek laiko, s\u0105lygoms pager\u0117jus, nors ir labai sunyk\u0119s bet vis dar gyvas vabzd\u017eia\u0117dis\u00a0 vystysis ir toliau. Nepaisant to, tokie pasikartojantys ir da\u017enesni fiziologiniai \u0161okai augal\u0105 labai sekina, tod\u0117l b\u016btina maksimaliai suma\u017einti j\u0173 poveik\u012f.<\/p>\n

Kaip matome, i\u0161skirtin\u0117s prie\u017ei\u016bros n\u0117ra daug. Tereikia da\u017eniau prieiti „pakalbinti” savo augintin\u012f, pasidom\u0117ti, ar jam „nieko netr\u016bksta”. Ir jis netruks mums atsid\u0117koti…<\/p>\n

Jogaila Mackevi\u010dius<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Turb\u016bt tema „vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai ir kar\u0161tis” gal\u0117t\u0173 b\u016bti labai ilgai svarstoma ir diskutuojama, nes vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai kaip augal\u0173 grup\u0117 yra labai skirtinga savo tiek kilme, tiek ekologin\u0117mis prisitaikymo s\u0105lygomis. \u0160iomis dienomis Lietuvoje tvyrantis kar\u0161tis turb\u016bt pridar\u0117 nuostoli\u0173 visiems augal\u0173 augintojams. Apie kar\u0161\u010dio ir sausros padarinius kalbama vis da\u017eniau ir da\u017eniau. Ne i\u0161imtis i\u0161 vabzd\u017eia\u0117d\u017eiai augalai. Ne veltui […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[668,172,219,669,421,435,442,506,528,667],"class_list":["post-655","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-bendroji-prieziura","tag-darlingtonija","tag-heliamfora","tag-kriauklenis","tag-lietaus","tag-saracenijos","tag-saulasares","tag-sausrometis","tag-tutos","tag-vaivorykstenis","tag-vasaros-karstis"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/655","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=655"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/655\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=655"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=655"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=655"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}