{"id":6016,"date":"2011-01-31T21:01:37","date_gmt":"2011-01-31T19:01:37","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.lt\/?p=6016"},"modified":"2013-01-05T21:07:03","modified_gmt":"2013-01-05T19:07:03","slug":"istorija-pasauline-pelkiniu-vietoviu-diena2011","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=6016","title":{"rendered":"Istorija. Pasaulin\u0117 pelkini\u0173 vietovi\u0173 diena&#8217;2011"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignleft size-full wp-image-6019\" alt=\"Ramsar40\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2011\/01\/ramsar40.jpg\" width=\"106\" height=\"180\" \/>Tre\u010diadien\u012f, vasario 2 d., Aplinkos ministerijoje bus pa\u017eym\u0117ta Pasaulin\u0117 pelki\u0173 diena. Jai skirto seminaro dalyviai \u2013 valstyb\u0117s institucij\u0173, akademin\u0117s bendruomen\u0117s, nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173 atstovai \u2013 aptars \u0161lap\u017eemi\u0173 apsaugos m\u016bs\u0173 \u0161alyje aktualijas ir praktinius darbus, naujausius mokslinius tyrimus, pamin\u0117s Ramsaro konvencijos keturiasde\u0161imtmet\u012f. \u0160i konvencija vienija \u0161alis, siekian\u010dias i\u0161saugoti pelkes, kaip unikalias ekosistemas visame pasaulyje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dabar Pasaulin\u0119 pelki\u0173 dien\u0105 pa\u017eymi 160 pasaulio valstybi\u0173 \u2013 tarp j\u0173 ir Lietuva, prisijungusi\u0173 prie Ramsaro konvencijos. \u0160is tarptautinis susitarimas buvo pasira\u0161ytas prie\u0161 40 met\u0173 \u2013 1971 m. vasario 2 d. Irano mieste Ramsare. Pagal Ramsaro konvencij\u0105 saugomos ne tik planetos i\u0161likimui svarbios pelk\u0117s, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Visos jos vadinamos \u0161lap\u017eem\u0117mis. Tai \u017eemapelk\u0117s, auk\u0161tapelk\u0117s, nendrynai, dirbtiniai ir nat\u016bral\u016bs vandens telkiniai, pastoviai ar laikinai u\u017emirkusios teritorijos, kuriose nuolat telk\u0161o vanduo arba jis nuolat teka. Joms priskiriamos ir j\u016br\u0173 dalys, kuri\u0173 gylis atosl\u016bgio metu nevir\u0161ija \u0161e\u0161i\u0173 metr\u0173.<!--more--><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160lap\u017eem\u0117s vadinamos gyvyb\u0117s lop\u0161iu, nes teikia vanden\u012f ir visas reikalingas med\u017eiagas daugyb\u0117s augal\u0173 prad\u017eiai. Jose did\u017eiul\u0117 pauk\u0161\u010di\u0173, \u017einduoli\u0173, ropli\u0173, varliagyvi\u0173, \u017euv\u0173 ir bestuburi\u0173 \u012fvairov\u0117. Tarptautin\u0117s reik\u0161m\u0117s \u0161lap\u017eem\u0117mis jau paskelbta per 1900 pasaulio vietovi\u0173. Jos u\u017eima daugiau kaip 186 mln. ha plot\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Lietuvoje, kaip sak\u0117 Aplinkos ministerijos Saugom\u0173 teritorij\u0173 ir kra\u0161tovaizd\u017eio departamento direktorius Vidmantas Bezaras, \u0161lap\u017eemi\u0173 liko visai ma\u017eai. \u0160iuo metu jos u\u017eima tik apie 7 proc. \u0161alies teritorijos. Tai sausinimo darb\u0173, melioracijos padariniai. Buvo sunaikinta daugyb\u0117 \u0161lap\u017eemi\u0173, o pelk\u0117s pasaus\u0117jo. Jose susidar\u0117 palankesn\u0117s s\u0105lygos med\u017eiams augti, tod\u0117l pelki\u0173 plyni\u0173 plotai kasmet ma\u017e\u0117ja.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kai kurios pelki\u0173 augal\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161ys \u2013 ypa\u010d retos. Jos \u012fra\u0161ytos \u012f Raudon\u0105j\u0105 knyg\u0105. \u017dmogaus veikla tapo pra\u017e\u016btinga retiems pelki\u0173 pauk\u0161\u010diams: dirviniams s\u0117jikams, tiku\u010diams, tetervinams, kurtiniams, pievin\u0117ms ling\u0117ms. Pelk\u0117s slepia ir dar neatrast\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Pavyzd\u017eiui, \u010cepkeli\u0173 gamtiniame rezervate buvo aptiktos pelkinio satyro, \u0161iaurinio perlinuko ir laukini\u0173 bi\u010di\u0173 buvein\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Siekiant i\u0161saugoti i\u0161likusias pelkes, nema\u017eai j\u0173 \u012ftraukta \u012f ES saugom\u0173 teritorij\u0173 tinkl\u0105 \u201eNatura 2000\u201c. Tarptautin\u0117s reik\u0161m\u0117s saugomomis \u0161lap\u017eem\u0117mis yra paskelbtos penkios m\u016bs\u0173 \u0161alies vietov\u0117s: \u010cepkeli\u0173, Kaman\u0173, Vie\u0161vil\u0117s bei \u017duvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas. Pasak Vidmanto Bezaro, \u0161iuo metu Ramsaro konvencijos sekretoriatui yra pateikti duomenys apie Giruti\u0161kio pelk\u0119 ir Aduti\u0161kio-Svylos-Birv\u0117tos \u0161lap\u017eemi\u0173 kompleks\u0105. \u0160ias dvi vietoves numatoma \u012ftraukti \u012f Ramsaro konvencijos teritorij\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atkuriant pa\u017eeistas m\u016bs\u0173 \u0161alies pelkes pastaruoju metu nema\u017eai nuveikta. Apie tai bus kalbama ir diskutuojama Aplinkos ministerijoje vyksian\u010dio seminaro metu. Gamtos paveldo fondo de\u0161imties met\u0173 patirtimi tvarkant pelkes ir seklius vandenis pasidalys \u0161io fondo direktorius Gediminas Ra\u0161\u010dius. Apie pelki\u0173 tvarkym\u0105 valstybiniuose parkuose papasakos Valstybin\u0117s saugom\u0173 teritorij\u0173 tarnybos direktor\u0117 R\u016bta Ba\u0161kyt\u0117. Kaip sekasi saugoti biologin\u0119 \u012fvairov\u0119 abipus Lietuvos-Baltarusijos ir Lietuvos-Rusijos sien\u0173 esan\u010diose tarptautin\u0117s svarbos \u0161lap\u017eem\u0117se, aptars Gamtos tyrim\u0173 centro Ekologijos instituto Pauk\u0161\u010di\u0173 ekologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Saulius \u0160va\u017eas, o su pelki\u0173 atk\u016brimo metodais Lietuvoje supa\u017eindins Gamtos tyrim\u0173 centro Botanikos instituto Kra\u0161tovaizd\u017eio laboratorijos ved\u0117jas Romas Pakalnis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pasaulin\u0117 pelki\u0173 diena kasmet minima Ramsaro konvencijos pasira\u0161ymo dien\u0105 \u2013 vasario antr\u0105j\u0105 \u2013 nuo 1997 met\u0173. Ji pa\u017eymima organizuojant \u012fvairius renginius, min\u0117jimus, konferencijas, aplinkotvarkos talkas. Lietuvos saugom\u0173 teritorij\u0173 direkcijos \u0161i\u0105 dien\u0105 taip pasitinka \u012fvairiais renginiais ir \u0161viet\u0117ji\u0161kais projektais. Vasario 2 d. Varni\u0173 regioniniame parke vyks renginys \u201ePamilkime pelkes\u201c, Kaman\u0173 gamtiniame rezervate \u2013 slid\u017ei\u0173 \u017eygis \u012f Kaman\u0173 pelk\u0119. Nemuno deltos regioninio parko direkcija Pasaulinei pelki\u0173 dienai skirtus renginius organizuoja vasario 2 d. Rusn\u0117s pagrindin\u0117je mokykloje ir \u0160ilut\u0117s F. Bajorai\u010dio bibliotekoje, o vasario 3 d. \u2013 Kint\u0173 vidurin\u0117je mokykloje.<\/p>\n<p style=\"text-align: right;\"><a href=\"http:\/\/www.am.lt\/VI\/article.php3?article_id=10539\">Aplinkos ministerijos informacija<\/a>,\u00a02011-01-31<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tre\u010diadien\u012f, vasario 2 d., Aplinkos ministerijoje bus pa\u017eym\u0117ta Pasaulin\u0117 pelki\u0173 diena. Jai skirto seminaro dalyviai \u2013 valstyb\u0117s institucij\u0173, akademin\u0117s bendruomen\u0117s, nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173 atstovai \u2013 aptars \u0161lap\u017eemi\u0173 apsaugos m\u016bs\u0173 \u0161alyje aktualijas ir praktinius darbus, naujausius mokslinius tyrimus, pamin\u0117s Ramsaro konvencijos keturiasde\u0161imtmet\u012f. \u0160i konvencija vienija \u0161alis, siekian\u010dias i\u0161saugoti pelkes, kaip unikalias ekosistemas visame pasaulyje. Dabar Pasaulin\u0119 pelki\u0173 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[20],"tags":[325,853,377,378],"class_list":["post-6016","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-renginiai","tag-pasauline-pelkiu-diena","tag-ramsar","tag-ramsar-convention-on-wetlands","tag-ramsaro-pelkiu-konvencija"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/6016","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=6016"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/6016\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=6016"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=6016"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=6016"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}