{"id":5435,"date":"2016-08-22T15:11:08","date_gmt":"2016-08-22T12:11:08","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.lt\/?p=5435"},"modified":"2016-08-22T15:11:08","modified_gmt":"2016-08-22T12:11:08","slug":"cikiniai-ir-stiebiniai-paparciai-gyvos-praeities-iskasenos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=5435","title":{"rendered":"Cikiniai ir stiebiniai papar\u010diai. Gyvos praeities i\u0161kasenos"},"content":{"rendered":"

.<\/span>\"en\"<\/a>\"\"<\/a><\/p>\n

Cik\u016bnai<\/a> ir stiebiniai (mediniai) papar\u010diai<\/a> atstovauja dvi senovines augal\u0173 grupes, i\u0161sivys\u010diusias prie\u0161 tai, kai atsirado dabartiniai induo\u010diai \u017eiediniai augalai. B\u016bdamos pana\u0161ios i\u0161vaizdos, \u0161ios augal\u0173 grup\u0117s n\u0117ra glaud\u017eiai tarpusavyje susijusios. Tai parodo j\u0173 vystymosi ciklas. Cik\u016bnai dauginimuisi i\u0161augina vienaly\u010dius kankor\u0117\u017eius, esan\u010dius ant skirting\u0173 augal\u0173. Tuo tarpu stiebiniai papar\u010diai suformuoja sporas, kas b\u016bdinga visiems papar\u010diams. Cik\u016bnai suformuoja didel\u012f vainik\u0105 ir sud\u0117tini\u0173, vis\u017eali\u0173 lap\u0173, i\u0161augan\u010di\u0173 da\u017eniausiai storo stiebo vir\u0161uje, ir paplit\u0119 daugelyje tropini\u0173 ir subtropini\u0173 pasaulio region\u0173, daugiausia Piet\u0173 ir Centrin\u0117je Amerikoje (kur sutinkama did\u017eiausia \u012fvairov\u0117), Meksikoje, Antiluose, Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 pietry\u010diuose, Australijoje, Melanesijoje, Mikronezijoje, Japonijoje, Kinijoje, Pietry\u010di\u0173 Azijoje, Indijoje, \u0160ri Lankoje, Madagaskare, pietin\u0117je ir tropin\u0117je Afrikoje. \u017dinomos 305 \u00a0cik\u016bn\u0173 r\u016b\u0161ys, priklausan\u010dios 12 gen\u010di\u0173 ir 3 \u0161eimoms. Dauguma cik\u016bn\u0173 auga mi\u0161kuose ar kr\u016bmynuose, da\u017eniausiai saul\u0117s atokaitoje, kai kurie pusdykum\u0117se ir sausringuose regionuose, kur gali da\u017enai kilti gaisrai, taip pat augantys ant atvir\u0173 \u00a0skard\u017ei\u0173 ar \u012fsi\u0161aknij\u0119 tiesiai \u012f plik\u0105 uol\u0105. Skirting\u0173 cik\u016bn\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 augimo ciklai labai skiriasi, dauguma auga greitai, per kelet\u0105 met\u0173 pasiekdamos brand\u0173 am\u017ei\u0173, kitoms prireikia de\u0161imtme\u010di\u0173, kad su\u017eyd\u0117t\u0173 pirm\u0105 kart\u0105. Kai kurios r\u016b\u0161ys pasi\u017eymi ilgaam\u017ei\u0161kumu, atskir\u0173 individ\u0173 am\u017eius gali siekti \u0161imtmet\u012f tiek laukin\u0117je gamtoje, tiek augan\u010di\u0173 kult\u016broje.\u00a0<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Dabar jie sudaro nedidel\u0119 augal\u0173 pasaulio dal\u012f, ta\u010diau anks\u010diau cik\u016bnai buvo labai paplit\u0119 ir vyravo tarp dabar i\u0161likusi\u0173 gyvyb\u0117s form\u0173. Randamoms cik\u016bn\u0173 i\u0161kasenoms\u00a0yra ma\u017eiausiai 280 met\u0173, ta\u010diau manoma, kad jie atsirado gerokai anks\u010diau, prie\u0161 325 milijonus met\u0173. Dabartini\u0173 cik\u016bn\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 paplitimas rodo, kad senovin\u0117s j\u0173 r\u016b\u0161ys buvo pla\u010diai paplitusios senuose super\u017eemynuose Laurazijoje<\/a> ir Gondvanoje<\/a> gerokai anks\u010diau, nei prad\u0117jo formuotis \u0161iuolaikiniai \u017eemynai. Tuo laikotarpiu cik\u016bn\u0173 \u012fvairov\u0117 labai padid\u0117jo, jie pla\u010diai i\u0161plito, o prie\u0161 57 milijonus met\u0173 jie buvo dominuojantys floros elementai augal\u0173 karalyst\u0117je, kurie i\u0161gyveno iki \u0161i\u0173 laik\u0173. \u0160is periodas botanikoje \u017einomas kaip „cik\u016bn\u0173 era”. Tuo metu cik\u016bnai, kartu su plikas\u0117kliais ir gink\u016bnais<\/a>\u00a0sudar\u0117 did\u017eiulius mi\u0161k\u0173 masyvus, gaubusius did\u017ei\u0105j\u0105 planetos dal\u012f. Cik\u016bnai ne tik kartu gyveno su dinozaurais, bet daugelis j\u0173 buvo neatsiejama dinozaur\u0173 aplinkos dalis, dauguma \u017eol\u0117d\u017ei\u0173 dinozaur\u0173 mito did\u017ei\u0173j\u0173 cik\u016bn\u0173 lapais. Cik\u016bn\u0173 \u017eiedadulk\u0117s i\u0161kasenose\u00a0rastos kiekviename kontinente nuo Sibiro iki Antartktikos. Visos i\u0161likusios j\u0173 r\u016b\u0161ys fosilijose randamos prie\u0161 50-60 milijon\u0173 met\u0173. Nuo t\u0173 laik\u0173 iki dabar i\u0161kasenos\u00a0ai\u0161kiai parodo, kad cik\u016bn\u0173 viet\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 augalai su efektyvesne dauginimosi sistema, tokie augalai per\u0117m\u0117 dominavim\u0105. Pama\u017eu cik\u016bnai perleido dominavim\u0105, ir dabar egzistuojan\u010dios r\u016b\u0161ys daugiau atstovauja ka\u017ekada gausiai paplitusiai augal\u0173 grupei.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Stiebiniai papar\u010diai pana\u0161iai sudaro senovini\u0173 papar\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 grup\u0119 Cyatheales<\/em> eil\u0117je<\/a>, i\u0161siskiriantys tuo, kad turi kylant\u012f, sumed\u0117jus\u012f, kamieno formos stieb\u0105. Dauguma stiebini\u0173 papar\u010di\u0173 priklauso Cyatheaceae<\/a><\/em> (penkios gentys) ir Dicksoniaceae<\/a><\/em> (trys gentys) \u0161eimoms, o \u0161iuo metu viso \u017einoma apie t\u016bkstant\u012f j\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Did\u017eioji dauguma r\u016b\u0161i\u0173 auga tropiniuose ir subtropiniuose regionuose, taip pat vidutinio klimato mi\u0161kuose Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir aplinkin\u0117se salose, keletas r\u016b\u0161i\u0173, toki\u0173 kaip Culcita<\/a><\/em>, auga piet\u0173 Europoje. Daug r\u016b\u0161i\u0173 paplitusios tik ma\u017eose teritorijose, atskirose salose ar net paskiruose kalnuose. Tai sukelia auk\u0161to lygio endemizm\u0105<\/a> ir tai, kad daugelis stiebini\u0173 papar\u010di\u0173 vis dar n\u0117ra \u017einomi pasaulio mokslininkams. Daugelis papar\u010di\u0173 pla\u010diai paplit\u0119 d\u0117l mikroskopin\u0117s savo vystymosi stadijos – spor\u0173, kurias lengvai gali perne\u0161ti v\u0117jas. Tai b\u016bdinga ir stiebiniams papar\u010diams. Did\u017eiausi stiebiniai papar\u010diai u\u017eaugina iki 25 metr\u0173 auk\u0161\u010dio sta\u010dius stiebus, ta\u010diau daugumos r\u016b\u0161i\u0173 stiebai gerokai trumpesni. Kaip ir cik\u016bnai, stiebiniai papar\u010diai turi vis\u017eal\u0119 lapij\u0105 i\u0161 sud\u0117tini\u0173 lap\u0173, galin\u010di\u0173 siekti kelis metrus.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

I\u0161kasenose\u00a0randami \u012frodymai, kad stiebiniai papar\u010diai klest\u0117jo prie\u0161 200 milijon\u0173 met\u0173. Daugelis Cyatheaceae<\/em> ir Dicksoniaceae<\/em> r\u016b\u0161i\u0173 buvo labai pla\u010diai paplitusios prie\u0161 150 milijon\u0173 met\u0173, ta\u010diau dabartin\u0117s r\u016b\u0161ys sutinkamos i\u0161kasenose, kurioms tik 65 milijonai met\u0173, kai naujos stiebini\u0173 papar\u010di\u0173 r\u016b\u0161ys susidar\u0117 pana\u0161iai kaip ir cik\u016bn\u0173 atveju. Staigus pos\u016bkis stiebini\u0173 papar\u010di\u0173 r\u016b\u0161yse \u012fvyko prie\u0161 65 milijonus met\u0173, kai Kreidos periode i\u0161nyko daugelis organizm\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Nuo to laiko iki dabar, stiebiniai papar\u010diai labai pakito, stengdamiesi konkuruoti su naujai atsiradusiais \u017eiediniais augalais.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Tiek cik\u016bnai, tiek stiebiniai papar\u010diai buvo stipriai veikiami \u017emogaus veiklos. I\u0161 vis\u0173 305 cik\u016bn\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, 23% yra pavojingoje ar itin pavojingoje situacijoje, o 15% yra traktuojamos kaip itin pa\u017eeid\u017eiamos. Daugelis stiebini\u0173 papar\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 yra pripa\u017eintos kaip i\u0161nykusios, de\u0161imtys – nykstan\u010dios. Abi grup\u0117s yra stipriai veikiamos, nes m\u0117gstamos sodinink\u0173, tod\u0117l da\u017enai kasamos laukin\u0117je gamtoje ir dideliais kiekiais. Daugelyje pasaulio region\u0173 i\u0161 laukin\u0117s gamtos i\u0161kasti augalai parduodami kaip kambariniai augalai, neretai u\u017e didel\u0119 kain\u0105. Neribojamas cik\u016bn\u0173 ir stiebini\u0173 papar\u010di\u0173 kolekcionavimas, atsi\u017evelgiant \u012f j\u0173 s\u0105lyginai l\u0117t\u0105 vystymosi cikl\u0105, kartu su j\u0173 augimvie\u010di\u0173 naikinimu, da\u017enai gali sukelti populiacijos \u017e\u016bt\u012f.<\/p>\n

Stewart McPherson
\nVert\u0117 J. Mackevi\u010dius<\/em><\/p>\n

\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

. Cik\u016bnai ir stiebiniai (mediniai) papar\u010diai atstovauja dvi senovines augal\u0173 grupes, i\u0161sivys\u010diusias prie\u0161 tai, kai atsirado dabartiniai induo\u010diai \u017eiediniai augalai. B\u016bdamos pana\u0161ios i\u0161vaizdos, \u0161ios augal\u0173 grup\u0117s n\u0117ra glaud\u017eiai tarpusavyje susijusios. Tai parodo j\u0173 vystymosi ciklas. Cik\u016bnai dauginimuisi i\u0161augina vienaly\u010dius kankor\u0117\u017eius, esan\u010dius ant skirting\u0173 augal\u0173. Tuo tarpu stiebiniai papar\u010diai suformuoja sporas, kas b\u016bdinga visiems papar\u010diams. Cik\u016bnai […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[16],"tags":[1039,823,1040,825],"class_list":["post-5435","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-literatura","tag-cikunai","tag-cycads","tag-stiebiniai-paparciai","tag-tree-ferns"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/5435","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=5435"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/5435\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=5435"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=5435"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=5435"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}