{"id":5369,"date":"2016-07-29T13:55:21","date_gmt":"2016-07-29T10:55:21","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.lt\/?p=5369"},"modified":"2016-07-29T13:59:41","modified_gmt":"2016-07-29T10:59:41","slug":"vakarines-malaizijos-asoteniai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=5369","title":{"rendered":"Vakarin\u0117s Malaizijos \u0105soteniai"},"content":{"rendered":"

.<\/span>\"en\"<\/a><\/p>\n

Vakarin\u0117 Malaizija – Pietry\u010di\u0173 Azijos augal\u0173 \u012fvairov\u0117s „kar\u0161tasis ta\u0161kas”. \u010cia yra visos Malaizijos valstijos<\/a>, i\u0161skyrus Sabah<\/a> ir Sarawak<\/a>. \u0160ioje pusiasalin\u0117je Malaizijos<\/a> dalyje, u\u017eiman\u010dioje 131 500 km\u00b2 plot\u0105, dominuoja Banjaran Titiwangsa<\/a> kaln\u0173 virtin\u0117 ir keletas ma\u017eesni\u0173 kalnyn\u0173 kompleks\u0173. D\u0117ka visus metus trunkan\u010di\u0173 gausi\u0173 liet\u0173, Vakarin\u0117 Malaizija yra vienuolikos \u0105soteni\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, i\u0161 kuri\u0173 penkios nesutinkamos niekur kitur pasaulyje, t\u0117vyn\u0117. Trys \u0161iame straipsnyje apra\u0161omos endemin\u0117s r\u016b\u0161ys – N. macfarlanei<\/em>, N. ramispina<\/em> ir N. sanguinea<\/em> – yra gausiai paplitusios ir ypa\u010d \u012fsp\u016bdingos.<\/p>\n

\"Nuostabus

Nuostabus vir\u0161utinis Nepenthes macfarlanei \u0105sotis<\/p><\/div>\n

Nepenthes macfarlanei<\/em><\/a> (Makfarleino \u0105sotenis) yra tarp labiausiai paplitusi\u0173 Vakarin\u0117s Malaizijos \u0105soteni\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. R\u016b\u0161is pavadinta \u0161kot\u0173 botaniko John MacFarlane,<\/a> intensyviai dirbusio \u0105soteni\u0173 sistematikos srityje XX a prad\u017eioje, garbei. \u00a0\u00a0N. macfarlanei<\/em> paplit\u0119s pusiasalio vakaruose pietin\u0117je Perak<\/a>, \u0161iaurin\u0117je Selangor<\/a> ir pa\u010diuose Pahang<\/a> valstijos vakaruose. Ji auga 900-1200 metr\u0173 vir\u0161 j\u016bros lygio auk\u0161tyje tarp ret\u0173 \u017eem\u0173 kaln\u0173 mi\u0161k\u0173 ar auk\u0161tuose kaln\u0173 mi\u0161kuose, kr\u016bmynuose ant kalv\u0173 vir\u0161\u016bni\u0173. \u0160is \u0105sotenis gali augti ant \u017eem\u0117s ar kaip epifitas<\/a>, i\u0161augindama \u0161akot\u0105 iki 4 metr\u0173 ilgio stieb\u0105, kopianti vir\u0161un besikabinant \u012f aplinkin\u0119 augmenij\u0105.<\/p>\n

Apatiniai N. macfarlanei<\/em> \u0105so\u010diai iki 26 cm ilgio ir 9 cm plo\u010dio, stipriai varijuojantys forma, dyd\u017eiu ir atskir\u0173 savo dali\u0173 proporcijomis. Jie gali b\u016bti visi\u0161kai oval\u016bs, amforos formos ar apatin\u0117je dalyje piltuvi\u0161ki, o vir\u0161utin\u0117je cilindri\u0161ki ar \u0161iek tiek plat\u0117jantys. Da\u017eniausiai gaudykl\u0117s plotis suma\u017e\u0117ja i\u0161kart po peristomu. Sparnai iki 10 mm plo\u010dio, padengti iki 12 mm ilgio plaukeliais, i\u0161sid\u0117st\u0119 \u0105so\u010dio priekin\u0117je pus\u0117je. Apatini\u0173 \u0105so\u010di\u0173 i\u0161orin\u0117 pus\u0117 yra geltona, gelsvai \u017ealia, alyvmed\u017eio \u017ealsvumo ar oran\u017ein\u0117, da\u017eniausiai i\u0161marginta ilg\u0173, netaisykling\u0173, tamsiai raudon\u0173 ar juosvai purpurini\u0173 pl\u0117m\u0173. Vidin\u0117 pus\u0117 geltona ar kremin\u0117, da\u017enai su bly\u0161kiais raudonais ar purpuriniais pl\u0117mais. Peristomas gali b\u016bti geltonas, oran\u017einis, raudonas ar purpurinis, da\u017enai su tamsiai raudonomis, purpurin\u0117mis ar juodomis juostomis. Dangtelis geltonas, oran\u017einias ar rausvas, da\u017enai su tamsiai raudonais, purpuriniais ar juodais pl\u0117mais.<\/p>\n

Vir\u0161utiniai \u0105so\u010diai b\u016bna iki 24 cm ilgio ir 7 cm plo\u010dio. \u0160i\u0173 \u0105so\u010di\u0173 forma arba visi\u0161kai piltuvi\u0161ka, arba piltuvi\u0161ka yra tik apatin\u0117 dalis ir dalis prie pat \u0105so\u010dio angos, o pats \u0105so\u010dio vidurys (da\u017enai su s\u0105smauka) b\u016bna cilindri\u0161kas. Sparnai redukuoti iki plon\u0173 \u0161ereli\u0173, i\u0161sid\u0117stan\u010di\u0173 da\u017eniausiai suplok\u0161t\u0117jusiame \u0105so\u010dio priekyje. Spalva pana\u0161i \u0161 apatini\u0173 \u0105so\u010di\u0173, tik jie \u0161viesesni ir labiau i\u0161marginti.<\/p>\n

\"Apatinis

Apatinis Nepenthes macfarlanei \u0105sotis<\/p><\/div>\n

Nepenthes sanguinea<\/em><\/a> (raudonasis \u0105sotenis) taip pat labai paplit\u0119s Vakarin\u0117je Malaizijoje. R\u016b\u0161ies pavadinimas kil\u0119s i\u0161 lotyni\u0161ko \u017eod\u017eio „sanguineus<\/em>„, rei\u0161kian\u010dio „kraujo raudonumo”, ir atspindi \u0105so\u010di\u0173 spalv\u0105. Raudonasis \u0105sotenis pla\u010diai paplit\u0119s kalnuotoje pusiasalio dalyje ir pa\u010diuose Tailando pietuose. Jis aptinkamas 300-1800 metr\u0173 vir\u0161 j\u016bros lygio auk\u0161tyje, ta\u010diau da\u017eniausiai sutinkamas kilometro auk\u0161tyje, augantis \u017eemutiniuose ar vir\u0161utiniuose kaln\u0173 mi\u0161kuose, kr\u016bmynuose, kalv\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117se, arba samanotuose \u0161laituose kaip antrin\u0117s augmenijos atstovas.<\/p>\n

\u0160is \u0105sotenis u\u017eaugina iki 35 cm ilgio ir 7 cm plo\u010dio apatinius \u0105so\u010dius. Apatinysis tre\u010ddalis ar pus\u0117 \u0105so\u010dio yra oval\u016bs. Vir\u0161 \u0161ios dalies \u0105sotis siaur\u0117ja (su ry\u0161kia s\u0105smauka) ir tampa cilindri\u0161kas iki pat angos. Sparnai \u0105so\u010dio priekin\u0117je dalyje, iki 8 mm plo\u010dio, su iki 12 mm filamentais. I\u0161or\u0117je \u0105so\u010diai da\u017eniausiai raudoni, tamsiai purpuriniai, bet gali b\u016bti ir gelsvai \u017eali, oran\u017einiai ar tamsiai purpuri\u0161kai juodi. Da\u017enai i\u0161or\u0117je i\u0161marginti bly\u0161kiomis, tamsiai raudonomis ar purpurin\u0117mis d\u0117m\u0117mis. Vidin\u0117 \u0105so\u010dio pus\u0117 kremin\u0117 ar \u0161viesiai gelsvai \u017ealia, retsykiais su ma\u017eais raudonais ar purpuriniais pl\u0117mais. Peristomas da\u017eniausiai grynai raudonas ar purpurinis, tams\u0117jantis u\u017epakalin\u0117je \u0105so\u010dio pus\u0117je (po dangteliu). Dangtelio vir\u0161us tokios pa\u010dios spalvos kaip ir \u0105so\u010dio i\u0161or\u0117, apatin\u0117 pus\u0117 gali b\u016bti geltona, \u017ealia ar raudona.<\/p>\n

Vir\u0161utiniai \u0105so\u010diai iki 28 cm ilgio ir 6 cm plo\u010dio. Apatin\u0117 \u0105so\u010dio pus\u0117 smail\u0117jan\u010diai ovali ir i\u0161t\u012fsusi. Vir\u0161 jos \u0105sotis taip pat smail\u0117ja su s\u0105smauka ir tampa cilindri\u0161kas prie angos. Sparnai redukuoti iki smaili\u0173 plaukeli\u0173 \u0105so\u010dio priekyje, kurie gali b\u016bti labai susmulk\u0117j\u0119. I\u0161orin\u0117je pus\u0117je vir\u0161utiniai \u0105so\u010diai gali b\u016bti geltoni, \u017eali, oran\u017einiai, raudoni ar rausvai purpuriniai, kartais i\u0161marginti bly\u0161ki\u0173 raudon\u0173 d\u0117mi\u0173. Vidin\u0117 \u0105so\u010di\u0173 pus\u0117 yra \u0161viesiai geltona ar kremin\u0117, peristomas geltonas, oran\u017einis ar rausvas. Paprastai vir\u0161utiniai \u0105so\u010diai turi „akies ta\u0161kus” ties anga (pana\u0161iai kaip N. reinwardtiana<\/a><\/em>). Vir\u0161utin\u0117 \u0105so\u010dio dangtelio pus\u0117 tokios pat spalvos kaip jo i\u0161or\u0117, vidin\u0117je pus\u0117je dangtelis geltonas, \u017ealias ar raudonas.<\/p>\n

Tre\u010diosios r\u016b\u0161ies – Nepenthes ramispina<\/em><\/a> (pentinuotasis \u0105sotenis) – pavadinimas kil\u0119s i\u0161 dviej\u0173 lotyni\u0161k\u0173 \u017eod\u017ei\u0173: ramus<\/em> (\u0161aka) ir spine<\/em> (spyglys, pentinas). Jis nusako pentino, kur\u012f turi \u0161ios r\u016b\u0161ies \u0105so\u010diai, strukt\u016br\u0105. R\u016b\u0161is paplitus Titiwangsa kalnuose Negri Sembilan<\/a>, Selangor<\/a>, Pahang<\/a>, Perak<\/a> ir Kelantan<\/a> valstijose 900-2000 metr\u0173 vir\u0161 j\u016bros lygio auk\u0161tyje, da\u017eniausiai \u017eemutiniuose ar auk\u0161tutiniuose kaln\u0173 mi\u0161kuose, kaln\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117se ar samanotuose \u0161laituose tarp ataugan\u010dios antrin\u0117s augmenijos. \u0160ie \u0105soteniai auga ant \u017eem\u0117s ar kaip epifitai, i\u0161augindami 5 metr\u0173 ilgio stieb\u0105, kylant\u012f aplinkin\u0117s augmenijos pagalba.<\/p>\n

\"Vidurinysis

Vidurinysis Nepenthes ramispina \u0105sotis<\/p><\/div>\n

D\u0117l savo morfologijos N. ramispina<\/em> yra labai savoti\u0161ka ir lengvai atskiriama r\u016b\u0161is i\u0161 vis\u0173 Malaizijos \u0105soteni\u0173. Apatiniai \u0105so\u010diai yra iki 22 cm ilgio ir 5 cm plo\u010dio. Apatinis \u0105so\u010dio tre\u010ddalis (ar pus\u0117) yra ovali, \u012fvairiai i\u0161sip\u016btusi, nors i\u0161t\u0119sta ir siaura. Vir\u0161utin\u0117 dalis siaur\u0117ja (da\u017eniausiai su s\u0105smauka) ir tampa cilindri\u0161ka ar \u0161iek tiek piltuvi\u0161ka prie angos. Sparnai \u0105so\u010dio priekyje iki 8 mm plo\u010dio su iki 12 mm \u0161ereliais (jie gali b\u016bti ir redukuoti). Saul\u0117s atokaitoje augan\u010di\u0173 augal\u0173 i\u0161orin\u0117 \u0105so\u010di\u0173 pus\u0117 yra juoda, o augan\u010di\u0173 pav\u0117syje – purpuri\u0161kai ruda su juodais pl\u0117mais (taip pat ir vidurini\u0173j\u0173 \u0105so\u010di\u0173). \u0104so\u010di\u0173 vidus yra \u0161viesiai geltonai \u017ealias, jaun\u0173, k\u0105 tik atsiv\u0117rusi\u0173 \u0105so\u010di\u0173 peristomas ry\u0161kiai geltonas, o \u0105so\u010diui br\u0119stant tampa purpurinis ar juodas. Vir\u0161utin\u0117 dangtelio pus\u0117 juoda, apatinioji – geltona, oran\u017ein\u0117 ar rausva.<\/p>\n

Vir\u0161utinieji \u0105so\u010diai susiformuoja tik tada, kai augalas i\u0161augina laipiojant\u012f stieb\u0105 ir da\u017eniausiai tada, kai b\u016bna u\u017eaug\u0119 bent keli tarpiniai \u0105so\u010diai. Vir\u0161utinieji \u0105so\u010diai yra iki 20 cm auk\u0161\u010dio ir 4 cm plo\u010dio, bet da\u017eniausiai gerokai ma\u017eesni u\u017e \u0161iuos maksimalius i\u0161matavimus. Apatinysis tre\u010ddalis yra ovalus, \u012fvairiai i\u0161sip\u016bt\u0119s, i\u0161t\u012fs\u0119s ir siauras. Vir\u0161 \u0161ios dalies \u0105sotis siaur\u0117ja (da\u017eniausiai su s\u0105smauka) ir tampa cilindri\u0161kas ar \u0161iek tiek piltuvi\u0161kas prie angos. Vir\u0161utini\u0173j\u0173 \u0105so\u010di\u0173 skerspj\u016bvis yra rombi\u0161kas, o anga da\u017enai b\u016bna kampuota. Sparnai redukuoti iki smaili\u0173 \u0161ereli\u0173 suplok\u0161t\u0117jusioje \u0105so\u010dio priekin\u0117je dalyje. I\u0161orin\u0117 pus\u0117 ir dangtelio vir\u0161us yra blausiai ar juosvai \u017ealia. Vidin\u0117 pus\u0117 ir apatin\u0117 dangtelio dalis \u0161viesiai \u017ealios, jaun\u0173 \u0105so\u010di\u0173 peristomas geltonas, v\u0117liau parausta ar tampa purpurinis ar juodas.<\/p>\n

Visos trys r\u016b\u0161ys yra labai lengvai atpa\u017e\u012fstamos d\u0117l savo savoti\u0161kos, ai\u0161kiai besiskirian\u010dios sandaros ir nusispalvinimo. Tose vietov\u0117se, kur jos auga kartu, da\u017enai sutinkami \u0161i\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 hibridai.<\/p>\n

Laimei visos trys r\u016b\u0161ys yra pla\u010diai paplitusios Vakarin\u0117je Malaizijoje, ir vis\u0173 trij\u0173 populiacijos (ypa\u010d N. macfarlanei<\/em> ir N. sanguinea<\/em>) yra apsaugotose zonose ar nacionaliniuose parkuose. Visas r\u016b\u0161is galima pamatyti Genting Highlands poilsiaviet\u0117je<\/a> vos u\u017e 2 valand\u0173 kelio nuo Kuala Lumpuro<\/a>.<\/p>\n

\"N.

N. ramispina x sanguinea \u0105sotis<\/p><\/div>\n

Stewart McPherson
\nVert\u0117 J. Mackevi\u010dius<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

. Vakarin\u0117 Malaizija – Pietry\u010di\u0173 Azijos augal\u0173 \u012fvairov\u0117s „kar\u0161tasis ta\u0161kas”. \u010cia yra visos Malaizijos valstijos, i\u0161skyrus Sabah ir Sarawak. \u0160ioje pusiasalin\u0117je Malaizijos dalyje, u\u017eiman\u010dioje 131 500 km\u00b2 plot\u0105, dominuoja Banjaran Titiwangsa kaln\u0173 virtin\u0117 ir keletas ma\u017eesni\u0173 kalnyn\u0173 kompleks\u0173. D\u0117ka visus metus trunkan\u010di\u0173 gausi\u0173 liet\u0173, Vakarin\u0117 Malaizija yra vienuolikos \u0105soteni\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, i\u0161 kuri\u0173 penkios nesutinkamos niekur […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[16,17],"tags":[1010,817,818,819,815,814,1011,816,813,1009],"class_list":["post-5369","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-literatura","category-nepenthes","tag-john-macfarlane","tag-n-macfarlanei","tag-n-ramispina","tag-n-sanguinea","tag-nepenthes-macfarlanei","tag-nepenthes-ramispina","tag-nepenthes-reinwardtiana","tag-nepenthes-sanguinea","tag-peninsula-malaysia","tag-vakarine-malaizija"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/5369","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=5369"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/5369\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=5369"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=5369"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=5369"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}