{"id":5298,"date":"2016-08-09T08:31:04","date_gmt":"2016-08-09T05:31:04","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.lt\/?p=5298"},"modified":"2016-08-09T08:31:04","modified_gmt":"2016-08-09T05:31:04","slug":"australijos-asoteniai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=5298","title":{"rendered":"Australijos \u0105soteniai"},"content":{"rendered":"<p><span style=\"color: #ccffff;\">.<\/span><a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/?p=5291\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignright size-full wp-image-8534\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2016\/08\/en-1.jpg\" alt=\"en\" width=\"38\" height=\"19\" \/><\/a><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bendrais bruo\u017eais Australijos flora ir fauna negin\u010dijamai skiriasi nuo <a href=\"https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Pietry%C4%8Di%C5%B3_Azija\" target=\"_blank\">Pietry\u010di\u0173 Azijos<\/a>, ypa\u010d did\u017ei\u0173j\u0173 <a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Sunda_Shelf\" target=\"_blank\">Sunda \u0161elfo<\/a> sal\u0173. \u0160ie augmenijos ir gyv\u016bnijos skirtumai leido XIX am\u017eiaus gamtininkui <a href=\"https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Alfred_Russel_Wallace\" target=\"_blank\">Alfredui Raselui Volesui<\/a> (<a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Alfred_Russel_Wallace\" target=\"_blank\">Alfred Russell Wallace<\/a>) pasi\u016blyti teorin\u0119 linij\u0105 (taip vadinam\u0105 Voleso linij\u0105), atskirian\u010di\u0105 laukin\u0119 dviej\u0173 region\u0173 gamt\u0105. Bet nepaisant augmenijos ir gyvunijos skirtum\u0173, <a href=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/?p=2300\" target=\"_blank\">\u0105soteniai<\/a> \u00a0(<em>Nepenthes<\/em>) pla\u010diai paplit\u0119 Pietry\u010di\u0173 Azijoje, sutinkami ir \u0161iaurin\u0117je <a href=\"https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Australija\" target=\"_blank\">Australijoje<\/a>. I\u0161 viso \u010dia aptiktos tik trys r\u016b\u0161is, visos paplitusios <a href=\"https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Kvinslandas\" target=\"_blank\">Kvinslande<\/a>, Australijos kontinente. Viena j\u0173 &#8211; <a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Nepenthes_mirabilis\" target=\"_blank\"><em>Nepenthes mirabilis<\/em><\/a>\u00a0(nuostabusis \u0105sotenis) &#8211; pla\u010diai paplitusi r\u016b\u0161is, sutinkama daugelyje Pietry\u010di\u0173 Azijos archipelago \u0161iaur\u0117je esan\u010di\u0173 sal\u0173 iki pietin\u0117s <a href=\"https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Kinija_(regionas)\" target=\"_blank\">Kinijos<\/a>. Kitos dvi r\u016b\u0161ys <a href=\"https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Endemizmas\" target=\"_blank\">endemin\u0117s<\/a> Australijai ir neaptinkamos niekur kitur pasaulyje.<\/p>\n<div id=\"attachment_8531\" style=\"width: 610px\" class=\"wp-caption aligncenter\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-8531\" class=\"size-large wp-image-8531\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2016\/08\/australija1-682x1024.jpg\" alt=\"Nepenthes mirabilis \u0105so\u010diai\" width=\"600\" height=\"901\" srcset=\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2016\/08\/australija1.jpg 682w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2016\/08\/australija1-200x300.jpg 200w\" sizes=\"auto, (max-width: 600px) 100vw, 600px\" \/><p id=\"caption-attachment-8531\" class=\"wp-caption-text\">Nepenthes mirabilis \u0105so\u010diai<\/p><\/div>\n<p style=\"text-align: justify;\">Australijos \u0105soteniai suvaidino didel\u012f vaidmen\u012f Kvinslando tyrin\u0117jimuose. Visos trys r\u016b\u0161ys pirm\u0105 kart\u0105 buvo aptiktos ir surinktos vieno pirm\u0173j\u0173 Europos pionieri\u0173 <a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Francis_Lascelles_Jardine\" target=\"_blank\">Frank Jardine<\/a>, tyrin\u0117jusi\u0173 <a href=\"https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Jorko_Ky%C5%A1ulio_pusiasalis\" target=\"_blank\">Jorko ky\u0161ulio pusiasal\u012f<\/a> (<a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Cape_York_Peninsula\" target=\"_blank\">Cape York peninsula<\/a>). XIX a pabaigoje &#8211; XX a prad\u017eioje Jorko ky\u0161ulio pusiasalio regione buvo apra\u0161yta vienuolika \u0105soteni\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, ta\u010diau dauguma j\u0173 nebuvo pripa\u017eintos <em>N. mirabilis<\/em> sinonimu ar \u0161ios r\u016b\u0161ies <a href=\"http:\/\/www.zodziai.lt\/reiksme&amp;word=Fenotipas&amp;wid=6091\" target=\"_blank\">fenotipin\u0117mis<\/a>\u00a0formomis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Australijos \u0105soteniai vis dar yra ma\u017eai i\u0161tirti ir \u017einomi. Pla\u010diai paplit\u0119s <em>N. mirabilis<\/em> auga \u0161iauriniame Kvinslende, pietin\u0117s jo populiacijos paplitusios net iki <a href=\"https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Kernsas\" target=\"_blank\">Kernso<\/a> (Cairns). Pirm\u0105 kart\u0105 r\u016b\u0161\u012fkaip <em>Phyllamphora mirabilis<\/em> apra\u0161\u0117 portugal\u0173 kunigas <a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Jo%C3%A3o_de_Loureiro\" target=\"_blank\">Jo\u00e3o de Loureiro<\/a> 1790 metais. Jo\u00e3o de Loureiro studijavo Vietnamo augalus, bet jam neteko steb\u0117ti gyv\u0173 augal\u0173, tod\u0117l jis man\u0117, kad \u0105so\u010dio dangtelis gali aktyviai atsidaryti ir u\u017esidaryti. Dabartiniu pavadinimu augalas pakartotinai apra\u0161ytas <a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/George_Claridge_Druce\" target=\"_blank\">George Druce<\/a> 1916 metais.<!--more--><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apatiniai <em>N. mirabilis<\/em> \u0105so\u010diai yra iki 16 cm ilgio ir 5 cm plo\u010dio. Apatinysis tre\u010ddalis ovalus, \u012fvairiai i\u0161sip\u016bt\u0119s. Vir\u0161utiniosios dalies plotis (da\u017enai su s\u0105smauka) ma\u017e\u0117ja, kol ji tampa cilindri\u0161ka prie \u0105so\u010dio angos. Sparnai iki 7 mm plo\u010dio priekin\u0117je \u0105so\u010dio dalyje, su iki 6 mm ilgio filamentais (kartais jie b\u016bna redukuoti). Peristomas suplok\u0161t\u0117j\u0119s ar kiek i\u0161gaubtas, jo plotis labai varijuoja. I\u0161or\u0117s spalva labai \u012fvairuoja. Da\u017eniausiai apatiniai <em>N. mirabilis<\/em> \u0105so\u010diai b\u016bna gelsvai \u017eali ar geltoni su raudonais ar purpuriniais pl\u0117mais, ar rausvi. Vidinis pavir\u0161ius blankiai geltonas ar gelsvai \u017ealsvas, kartais su raudonais ar purpuriniais pl\u0117mais. Peristomas gali b\u016bti geltonas, oran\u017einis ar raudonas, da\u017enai su tamsiai purpurine vidine briauna. Dangtelis da\u017eniausiai geltonas, i\u0161margintas ma\u017eais purpuriniais pl\u0117mais i\u0161orin\u0117je pus\u0117je. I\u0161imtinais atvejais apatiniai \u0105so\u010diai gali b\u016bti kraujo raudonumo ar tamsiai purpuriniai. Kai kuri\u0173 augal\u0173 \u0105so\u010diai b\u016bna su bly\u0161kiai oran\u017eine ar rausva keli\u0173 milimetr\u0173 juosta i\u0161orin\u0117je pus\u0117je, i\u0161kart po peristomu. Da\u017enai \u0161i juosta b\u016bna padengta retais trumpais plaukeliais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vir\u0161utinieji \u0105so\u010diai iki 24 cm ilgio ir 6 cm plo\u010dio (bet da\u017eniausiai ma\u017eesni u\u017e \u0161iuos maksimalius matavimus). Apatiniojoje dalyje (nuo penktadalio iki dviej\u0173 tre\u010ddali\u0173) \u0105sotis ovalus, \u012fvairiai i\u0161sip\u016bt\u0119s. Vir\u0161 \u0161ios dalies (da\u017enai su s\u0105smauka) \u0105sotis siaur\u0117ja ir prie angos tampa cilindri\u0161kas. Sparnai da\u017eniausiai redukuoti iki smaili\u0173 \u0161ereli\u0173 \u0105so\u010dio priekyje, bet gali b\u016bti ir dalinai i\u0161reik\u0161ti. Visos kitos dalys atitinka apatini\u0173j\u0173 \u0105so\u010di\u0173 dalis. \u0160i\u0173 \u0105so\u010di\u0173 spalvingumas taip pat labai varijuoja. Da\u017eniausiai i\u0161or\u0117je \u0105so\u010diai b\u016bna vienspalviai geltoni ar geltoni su tamsiai raudonais ar purpuriniais pl\u0117mais. Vidin\u0117 pus\u0117 \u0161viesiai gelsva ar gelsvai \u017ealia, kartais su raudonais ar purpuriniais pl\u0117mais. Peristomas gali b\u016bti geltonas, oran\u017einis ar raudonas, da\u017enai su tamsiai prupurine vidine briauna. Dangtelis da\u017eniausiai geltonas su ma\u017eais purpuriniais pl\u0117mais vir\u0161utin\u0117je pus\u0117je. Australijoje da\u017enai sutinkamos N. mirabilis populiacijos, i\u0161auginan\u010dios raudonus \u0105so\u010dius. Jos yra ypatingai nuostabios.<\/p>\n<p>Jorko ky\u0161ulio pusiasalyje beveik visos N. mirabilis populiacijos, kurias man teko steb\u0117ti, auga upeli\u0173 ar upi\u0173 atabraduose, pakrant\u0117se. Vietiniai aborigenai \u0105so\u010dius vadina &#8222;medaus \u0105so\u010diais&#8221; arba &#8222;gamtos \u0105so\u010diais&#8221;, da\u017enai juos naudodami laukinio medaus ar vandens transportavimui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Dvi endemin\u0117s <em>Nepenthes<\/em> r\u016b\u0161ys Jorko ky\u0161ulio pusiasalyje auga periodi\u0161kai u\u017eliejamose pakran\u010di\u0173 pievose prie <a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Jardine_River\" target=\"_blank\">Jardine up\u0117s<\/a>. Didesn\u0117 yra <em><a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Nepenthes_rowania\" target=\"_blank\">N. rowaniae<\/a>\u00a0<\/em>(Rovanos \u0105sotenis), kuri pavadinta Australijos gamtinink\u0117s\u00a0ir iliustrator\u0117s <a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Ellis_Rowan\" target=\"_blank\">Ellis Rowan<\/a> garbei. \u0160i r\u016b\u0161is u\u017eaugina iki 20 cm ilgio ir 15 cm plo\u010dio \u0105so\u010dius. Apatinysis ketvirtadalis ar du tre\u010ddaliai \u0105so\u010dio yra platus, \u0105soti\u0161kas ar ovalus. Vir\u0161 \u0161ios dalies (da\u017enai su s\u0105smauka) \u0105sotis siaur\u0117ja kol tampa cilindri\u0161kas prie angos. Da\u017enai \u0105so\u010dio plotis \u0161iek tiek suma\u017e\u0117ja i\u0161kart po peristomu. Apatiniai \u0105so\u010diai labai varijuoja savo proporcijomis. Kartais \u0105so\u010dio ilgis gali b\u016bti lygus plo\u010diui, kitais atvejais ilgis dvigubai didesnis u\u017e plot\u012f. Sparnai da\u017enai (bet ne visada) i\u0161aug\u0119 \u0105so\u010dio priekyje, siekiantys 22 mm plo\u010dio, su iki 18 mm filamentais. neretai filamentai redukuoti arba tesiekia 5 mm. Buvo pakartotinai atlikti drie\u017e\u0173, pakliuvusi\u0173 \u012f \u0105so\u010dius, tyrimai.<\/p>\n<div id=\"attachment_8532\" style=\"width: 610px\" class=\"wp-caption aligncenter\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-8532\" class=\"size-large wp-image-8532\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2016\/08\/australija2-768x1024.jpg\" alt=\"Nepenthes rowanae \u0105so\u010diai\" width=\"600\" height=\"800\" srcset=\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2016\/08\/australija2.jpg 768w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2016\/08\/australija2-225x300.jpg 225w\" sizes=\"auto, (max-width: 600px) 100vw, 600px\" \/><p id=\"caption-attachment-8532\" class=\"wp-caption-text\">Nepenthes rowanae \u0105so\u010diai<\/p><\/div>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apatini\u0173 \u0105so\u010di\u0173 spalva labai \u012fvairi. Da\u017eniausiai i\u0161or\u0117 b\u016bna rausvai purpurin\u0117, bet gali b\u016bti i\u0161marginta gelsvai \u017ealiais pl\u0117mais, ar retkar\u010diais b\u016bti gelsvai \u017ealia su ma\u017eomis raudonomis ar purpurin\u0117mis d\u0117m\u0117mis. Vidin\u0117 pus\u0117 da\u017eniausiai yra tamsiai raudona, kartais su purpurin\u0117mis d\u0117m\u0117mis, bet gali b\u016bti ir gelsvai \u017ealia su raudonais ar purpuriniais dry\u017eiais. Peristomas da\u017eniausiai raudonas ar purpurinis, da\u017enai su tamsiai purpurine ar juoda vidine briauna. Tipi\u0161kas dangtelis yra raudonas ar purpurinis, bet kartais jis gali b\u016bti oran\u017einis su keletu gelton\u0173 ar \u0161viesiai raudon\u0173 pl\u0117m\u0173. Kai kurie augalai i\u0161augina \u0105so\u010dius su \u0161viesiai oran\u017eine ar rausva keli\u0173 milimetr\u0173 plo\u010dio juosta \u0105so\u010dio i\u0161or\u0117je, i\u0161kart po peristomu. Da\u017enai \u0161i juosta b\u016bna su trumpais baltais \u0161ereliais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>N. rowaniae<\/em> retai kada i\u0161augina vir\u0161utinius \u0105so\u010dius. \u0160ie \u0105so\u010diai b\u016bna iki 15 cm ilgio ir 8 cm plo\u010dio, tokios pat formos, kaip ir apatinieji, tik su kiek siauresne apatine dalimi ir s\u0105smauka i\u0161kart po peristomu. Sparnai redukuoti iki plon\u0173 \u0161ereli\u0173 \u0105so\u010dio priekyje (arba j\u0173 i\u0161vis n\u0117ra). Visos kitos dalys kaip ir apatini\u0173 \u0105so\u010di\u0173. Vir\u0161utini\u0173 \u0105so\u010di\u0173 spalvos tokios pa\u010dios kaip ir apatini\u0173, tik jie kiek \u0161viesesni.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kita endemin\u0117 Australijos \u0105soteni\u0173 r\u016b\u0161is yra <em><a href=\"https:\/\/en.wikipedia.org\/wiki\/Nepenthes_tenax\" target=\"_blank\">N. tenax<\/a>\u00a0<\/em>(Tvirtasis \u0105sotenis). Pavadinimas kildinamas i\u0161 lotyni\u0161ko \u017eod\u017eio &#8222;tenax&#8221;, rei\u0161kian\u010dio &#8222;tvirtas&#8221;, atspindi \u0161ios r\u016b\u0161ies tendencij\u0105 i\u0161auginti tvirt\u0105 stieb\u0105, augant\u012f sta\u010diai be aplinkin\u0117s augmenijos pagalbos. <em>N. tenax<\/em> i\u0161augina apatinus \u0105so\u010dius, kuri\u0173 ilgis iki 5,5 cm, o plotis 1 cm. Apatinis \u0105so\u010dio tre\u010ddalis yra ovalus (da\u017enai smail\u0117jan\u010diai), vir\u0161utinioji dalis cilindri\u0161ka prie \u0105so\u010dio angos. Sparnai iki 2 mm plo\u010dio su 2 mm ilgio filamentais priekin\u0117je \u0105so\u010dio dalyje. Apatinieji \u0105so\u010diai da\u017eniausiai gelsvai \u017eali, kartais persmelkti oran\u017eini\u0173 ar raudon\u0173 atspalvi\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vir\u0161utinieji \u0105so\u010diai gausiai i\u0161auga kai augalas subr\u0119sta. Jie iki 15 cm ilgio ir 3,6 cm plo\u010dio, visi\u0161kai piltuvi\u0161ki, stipriai siaur\u0117jantys prie pamato. Sparnai redukuoti iki plon\u0173 plaukeli\u0173 da\u017enai suplok\u0161t\u0117jusiame \u0105so\u010dio priekyje (arba j\u0173 gali ir visai neb\u016bti). \u0104so\u010dio i\u0161or\u0117 gali b\u016bti ry\u0161kiai geltona, gelsvai \u017ealia ar \u0161viesiai kremin\u0117, o vidus tokios pa\u010dios spalvos, bet da\u017enai i\u0161margintas ma\u017e\u0173 raudonai rud\u0173 d\u0117meli\u0173. Peristomas paprastai geltonas. Dangtelis gali b\u016bti geltonas, arba vir\u0161utin\u0117 jo pus\u0117 gali b\u016bti balta, rausva, oran\u017ein\u0117 ar raudona, o apatin\u0117 &#8211; ry\u0161kiai raudona.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Visos trys r\u016b\u0161ys yra glaud\u017eiai susijusios ir da\u017enai kry\u017eminasi tarpusavyje. Kai kuriose populiacijose daugum\u0105 sudaro hibridai. Ta\u010diau grynai r\u016b\u0161iniai individai gali b\u016bti labai lengvai atskirti. <em>N. tenax<\/em> skiriasi nuo kit\u0173 ai\u0161kiai piltuvi\u0161kais vir\u0161utiniais \u0105so\u010diais, o <em>N. mirabilis<\/em> jie tik dalinai piltuvi\u0161ki. <em>N. tenax<\/em> taip pat galima atskirti i\u0161 lap\u0173, kurie nusmail\u0117j\u0119, kieti ir V raid\u0117s formos skerspj\u016bviu. <em>N. tenax<\/em> taip pat i\u0161augina iki 1 metro ilgio stieb\u0105, kuris yra status, ir \u0161i\u0105 pad\u0117t\u012f i\u0161laiko be aplinkin\u0117s augmenijos pagalbos. <em>N. rowaniae<\/em> atskiriamas pagal lapo strukt\u016br\u0105, tvirtus apatinius \u0105so\u010dius ir retai suformuojamus vir\u0161utinius \u0105so\u010dius.<\/p>\n<div id=\"attachment_8533\" style=\"width: 610px\" class=\"wp-caption aligncenter\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-8533\" class=\"size-large wp-image-8533\" src=\"http:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2016\/08\/australija3-769x1024.jpg\" alt=\"Nepenthes tenax \u0105so\u010diai\" width=\"600\" height=\"799\" srcset=\"https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2016\/08\/australija3.jpg 769w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2016\/08\/australija3-225x300.jpg 225w, https:\/\/www.musekautas.lt\/wp-content\/uploads\/2016\/08\/australija3-768x1023.jpg 768w\" sizes=\"auto, (max-width: 600px) 100vw, 600px\" \/><p id=\"caption-attachment-8533\" class=\"wp-caption-text\">Nepenthes tenax \u0105so\u010diai<\/p><\/div>\n<p style=\"text-align: justify;\">Laimei, did\u017eioji augimvie\u010di\u0173 dalis yra apsaugota ir vargu ar bus sunaikinta artimiausiu metu. Dauguma \u0161i\u0173 augal\u0173 augimvie\u010di\u0173 taip pat labai nutolusios ir neturi jokios gamybin\u0117s reik\u0161m\u0117s. Ir nepaisant to, kad nevietin\u0117s kiaul\u0117s pridaro daug \u017ealos \u0161i\u0173 \u0105soteni\u0173 augimviet\u0117ms, vis\u0173 trij\u0173 Australijoje augan\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 laukin\u0117 ateitis atrodo optimisti\u0161kai.<\/p>\n<p style=\"text-align: right;\">Stewart McPherson<br \/>\n<em>Vert\u0117 J. Mackevi\u010dius<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>. Bendrais bruo\u017eais Australijos flora ir fauna negin\u010dijamai skiriasi nuo Pietry\u010di\u0173 Azijos, ypa\u010d did\u017ei\u0173j\u0173 Sunda \u0161elfo sal\u0173. \u0160ie augmenijos ir gyv\u016bnijos skirtumai leido XIX am\u017eiaus gamtininkui Alfredui Raselui Volesui (Alfred Russell Wallace) pasi\u016blyti teorin\u0119 linij\u0105 (taip vadinam\u0105 Voleso linij\u0105), atskirian\u010di\u0105 laukin\u0119 dviej\u0173 region\u0173 gamt\u0105. Bet nepaisant augmenijos ir gyvunijos skirtum\u0173, \u0105soteniai \u00a0(Nepenthes) pla\u010diai paplit\u0119 Pietry\u010di\u0173 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[16,17],"tags":[801,1020,1019,803,800,799,1016,1017,1018],"class_list":["post-5298","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-literatura","category-nepenthes","tag-australija","tag-ellis-rowan","tag-frank-jardine","tag-nepenthes-mirabilis","tag-nepenthes-rowanae","tag-nepenthes-tenax","tag-nuostabusis-asotenis","tag-rovanos-asotenis","tag-tvirtasis-asotenis"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/5298","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=5298"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/5298\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=5298"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=5298"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=5298"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}