{"id":5094,"date":"2016-08-19T11:47:10","date_gmt":"2016-08-19T08:47:10","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.lt\/?p=5094"},"modified":"2016-08-19T11:50:35","modified_gmt":"2016-08-19T08:50:35","slug":"purpurine-saracenija-nelegalus-anglijos-ateivis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=5094","title":{"rendered":"Purpurin\u0117 sarac\u0117nija – nelegalus Anglijos ateivis"},"content":{"rendered":"

.<\/span>\"en\"<\/a><\/p>\n

Kanados fizikas dr. Michel Sarrazin<\/a> XVII a prad\u017eioje surinko dvide\u0161imt penkis vietinio \u0160iaur\u0117s Amerikos \u0105sotinio augalo pavyzd\u017eius ir nusiunt\u0117 juos apib\u016bdinti pranc\u016bz\u0173 botanikui Joseph Pitton de Tournefort<\/a>. Pastarasis i\u0161tyr\u0117 jam atsi\u0173stus keistus, tu\u0161\u010diaviduriais piltuvi\u0161kais lapais augalus ir greitai nustat\u0117, kad pavyzd\u017eiai priklauso naujai augal\u0173 gen\u010diai, kuri\u0105 Sarrazin \u00a0garbiai pavadino Sarracenia<\/a><\/em>.<\/p>\n

\"Sarracenia<\/a><\/p>\n

\u0160iandien oficialiai \u017einomos a\u0161tuonios sarac\u0117nij\u0173 r\u016b\u0161ys, ir visos jos auga i\u0161skirtinai tik \u0160iaur\u0117s Amerikoje. Septynios r\u016b\u0161ys sutinkamos augan\u010dios tik \u0161velnaus klimato vidutin\u0117se platumose Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 pietuose, da\u017eniausiai pelk\u0117se aplink Meksikos \u012flank\u0105, o viena r\u016b\u0161is taip pat sutinkama ir toliau \u012f \u0161iaur\u0119, palei rytin\u0119 \u017eemyno pakrant\u0119 ir \u0161iaurin\u0117je Kanadoje. \u0160i \u0161iauriet\u0117 r\u016b\u0161is ir sudar\u0117 daugum\u0105 Sarrazin surinkt\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, \u0161iandien ji pavadinta purpurine sarac\u0117nija<\/strong>\u00a0(Sarracenia purpurea<\/em><\/a>),<\/em> nes turi \u012fsp\u016bdingus, da\u017eniausiai purpurinius \u017eiedus ir lapus. Skirtingai nuo Pietry\u010di\u0173 Azijos \u0105sotini\u0173 augal\u0173 (\u0105soteni\u0173, Nepenthes<\/em>), sarac\u0117nijos gamtoje tam tikr\u0105 laik\u0105 \u017eiemos \u0160iaur\u0117s pusrutulyje metu auga \u0161altomis s\u0105lygomis, o S. purpurea<\/em> yra labiausiai \u0161alt\u012f toleruojanti r\u016b\u0161is, nes kartais gana ilgais periodais patiria -25\u00baC \u0161alt\u012f. Da\u017enai \u017eiemos viduryje S. purpurea<\/em> b\u016bna padengta ledu ar tiesiog u\u017e\u0161alusi i\u0161tisas savaites. \u017dinomi du S. purpurea<\/em> por\u016b\u0161iai, abu formuoja storas, gyslotas, pripildytas skys\u010dio t\u016btas, sutelktas \u012f kompakti\u0161k\u0105 apvali\u0105 skrotel\u0119. Suaugusi\u0173 augal\u0173 augal\u0173 t\u016btos gali b\u016bti iki 25 cm ilgio ir 6 cm plo\u010dio, ta\u010diau da\u017eniausiai gerokai ma\u017eesn\u0117s. Kiekviena t\u016bta-gaudykl\u0117 turi va\u0161king\u0105 vidin\u012f pavir\u0161i\u0173, padengt\u0105 \u012f vid\u0173 atlinkusiais plaukeliais. Aukos priviliojamos i\u0161siskirian\u010diu sald\u017eiu nektaru ir nuslydusios nuo kra\u0161to \u012fkrenta vidun \u012f skyst\u012f, o negal\u0117dama i\u0161lipti, mir\u0161ta pask\u0119sdama, nuo i\u0161sekimo ar i\u0161 bado. Aukos liku\u010diai kaupiasi t\u016btos dugne, yra ir atsilaisvinusios maisto med\u017eiagos absorbuojamos augalo.<\/p>\n

Purpurin\u0117 sarac\u0117nija senai kultivuojama kult\u016broje tod\u0117l, kad yra lengvai dauginama ir auginama. Pirmiej\u012f \u012fra\u0161ai apie \u0161ios r\u016b\u0161ies auginim\u0105 kult\u016broje siekia XVIII a pabaig\u0105, ir ma\u017eiausiai 150 met\u0173 ji platinama ir yra paplitusi bei gerai \u017einoma sodinink\u0173 tarpe. \u0160iandien Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je yra keletas specializuot\u0173 sarac\u0117nij\u0173 auginimo \u016bki\u0173, taip pat yra keletas nacionalini\u0173 Brit\u0173 vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 draugijos kolekcij\u0173. Nuo to laiko, kai \u0161is augalas (kaip ir kiti ne vietiniai augalai) yra auginamas Anglijoje, sodininkai bando j\u012f introdukuoti laukin\u0117je gamtoje. Nat\u016bralios s\u0105lygos Anglijoje yra tapa\u010dios s\u0105lygoms, kuriomis S. purpurea<\/em> auga gimtin\u0117je, ir daug kur \u0161i r\u016b\u0161is prigijo, o kai kuriuose dr\u0117gnuose Anglijos durpynuose net ir suklest\u0117jo.<\/p>\n

\"Sarracenia<\/a><\/p>\n

A\u0161 u\u017eaugau Anglijos pietuose, ir visai netoli mano nam\u0173 nuo seno buvo saracenij\u0173 kolonija, auganti durpingos pelkut\u0117s viduryje Wareham mi\u0161ke<\/a>. \u0160i sulauk\u0117jusi populiacija egzistavo dar prie\u0161 man gimstant, o kieno d\u0117ka ir kaip ji \u010dia atsirado, n\u0117ra ai\u0161ku. Paskutiniuosius 10 met\u0173 a\u0161 da\u017enai lankydavausi \u0161ioje augimviet\u0117je ir steb\u0117jau populiacijos augim\u0105. Paskutiniaisiais metais j\u0105 sudar\u0117 keli \u0161imtai jaun\u0173 augal\u0173 ir apie septyniasde\u0161imt suaugusi\u0173, kuri\u0173 dauguma sudar\u0117 i\u0161sikerojusias grupes. Ma\u017eiausiai \u0161imtas \u017eied\u0173 prasiskleisdavo kasmet, po ko pasirodydavo dar daugiau jaun\u0173 augal\u0173. Ma\u017edaug per paskutiniuosius penkerius metus populiacija padvigub\u0117jo.<\/p>\n

\"Sarracenia<\/a><\/p>\n

Sarac\u0117nij\u0173 ar bent kuri\u0173 kit\u0173 nevietini\u0173 augal\u0173 introdukcijos \u012f naujas teritorijas etikos klausimas yra labai sud\u0117tingas. Nepaisant tol, kad r\u016b\u0161is yra labai patraukli ir \u012fdomi, jos introdukcija \u012f Anglijos populiacijas gali dramati\u0161kai paveikti j\u0173 dinamik\u0105. Pavyzd\u017eiui, S. purpurea<\/em> ar bent koks kitas vabzd\u017eia\u0117dis augalas, gaudo vabzd\u017eius, ypa\u010d skraidan\u010dius. Didel\u0117s populiacijos, tokios kaip Wareham mi\u0161ke, \u00a0introdukcija gali stipriai paveikti vabzd\u017ei\u0173 \u012fvairov\u0119, ypa\u010d apdulkintoj\u0173, kas gali atsiliepti kit\u0173, vietini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 apdulkinimui ir tolimesniam paplitimui. Arba poveikis gali b\u016bti tiesioginis, kai introdukuoti augalai fizi\u0161kai i\u0161stumia natyvines, silpnesnes r\u016b\u0161is. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties tiek Anglijoje, tiek kitose \u0161alyse \u012fstatymai draud\u017eia r\u016b\u0161i\u0173 introdukcij\u0105. Tod\u0117l oficialios institucijos stengiasi sunaikinti sarac\u0117nij\u0173 populiacij\u0105 Wareham mi\u0161ke. Suaug\u0119 augalai buvo nupurk\u0161ti herbicidais 2004 metais, dauguma j\u0173 i\u0161nyko, bet per du metus populiacija atsistat\u0117 ir tapo dar gausesn\u0117 nei prie\u0161 tai.<\/p>\n

\"Sarracenia<\/a><\/p>\n

Atrodo i\u0161naikinti S. purpurea<\/em> populiacij\u0105 Wareham mi\u0161ke yra ne\u012fmanoma, nes \u0161is augalas yra atsparus „ateivis”. Ta\u010diau S. purpurea<\/em> auga tik specifin\u0117se augimviet\u0117se, kuriose dr\u0117gna, r\u016bg\u0161ti dirva, tokiose kaip pelk\u0117s, ir n\u0117ra linkusi paplisti pla\u010diau. Tod\u0117l tokias populiacijas reikia tvarkyti gana r\u016bpestingai. Geriausias b\u016bdas – pa\u0161alinti \u017eiedus, taip neleid\u017eiant subr\u0119sti ir i\u0161plisti s\u0117kloms. Ai\u0161ku, kad atskir\u0173 augal\u0173 ar gyv\u016bn\u0173 individ\u0173 paleidimas nenat\u016bralioje aplinkoje gali tapti globalus ir ilgai trunkantis. Nepaisant to, kad ir koks \u012fdomus ir patrauklus b\u016bt\u0173 augalas, mes turime jausti atsakomyb\u0119 ir saugoti nat\u016bralias kiekvieno \u017dem\u0117s regiono ekosistemas, neprarasdami bio\u012fvairov\u0117s.<\/p>\n

Stewart McPherson
\nVert\u0117 J. Mackevi\u010dius<\/em><\/p>\n

\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

. Kanados fizikas dr. Michel Sarrazin XVII a prad\u017eioje surinko dvide\u0161imt penkis vietinio \u0160iaur\u0117s Amerikos \u0105sotinio augalo pavyzd\u017eius ir nusiunt\u0117 juos apib\u016bdinti pranc\u016bz\u0173 botanikui Joseph Pitton de Tournefort. Pastarasis i\u0161tyr\u0117 jam atsi\u0173stus keistus, tu\u0161\u010diaviduriais piltuvi\u0161kais lapais augalus ir greitai nustat\u0117, kad pavyzd\u017eiai priklauso naujai augal\u0173 gen\u010diai, kuri\u0105 Sarrazin \u00a0garbiai pavadino Sarracenia. \u0160iandien oficialiai \u017einomos a\u0161tuonios […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[16,21],"tags":[369,419,420,430,738],"class_list":["post-5094","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-literatura","category-sarracenia","tag-purpurine-saracenija","tag-saracenija","tag-saracenijiniai","tag-sarracenia-purpurea","tag-sarraceniaceae"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/5094","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=5094"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/5094\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=5094"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=5094"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.musekautas.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=5094"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}