{"id":5080,"date":"2016-02-23T15:00:09","date_gmt":"2016-02-23T13:00:09","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.lt\/?p=5080"},"modified":"2016-02-28T13:51:26","modified_gmt":"2016-02-28T11:51:26","slug":"byblis-the-rainbow-plants-lt","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=5080","title":{"rendered":"Byblis \u2013 vaivoryk\u0161t\u0117s augalai"},"content":{"rendered":"

\"EN\"<\/a><\/strong>.<\/span><\/p>\n

Byblis<\/em> <\/strong>yra pati nuostabiausia i\u0161 vis\u0173, formuojan\u010di\u0173 ras\u0105, vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Visi Byblis<\/em> genties augalai i\u0161augina grak\u0161\u010dius liniji\u0161kus lapus su blizgan\u010diais klij\u0173 la\u0161eliais, kurie lau\u017edami \u0161vies\u0105 sidabri\u0161kai blizga. Taip kilo angli\u0161kas \u0161i\u0173 augal\u0173 pavadinimas – the rainbow plants (vaivoryk\u0161t\u0117s augalai, vert. past. – lietuvi\u0161kas genties pavadinimas „vaivoryk\u0161tenis” taip pat susij\u0119s su vaivoryk\u0161te).<\/p>\n

\"\u012esp\u016bdinga

\u012esp\u016bdinga Byblis gigantea lapija<\/p><\/div>\n

Mokslinis vaivoryk\u0161tenio pavadinimas – Byblis<\/em> – pavadinimas kil\u0119s i\u0161 graik\u0173 mitologijos, apra\u0161omos Publius Ovidius Naso (Ovidijaus<\/a>) veikale „Metamorfoz\u0117s<\/a>” \u00a0VII a.pr.m.e. Graikijos dievait\u0117 B<\/a>iblid\u0117, Mileto ir Tragasijos i\u0161 Kretos dukra, Apolono an\u016bk\u0117, giliai \u012fsimyl\u0117jusi savo brol\u012f Kan\u0105, para\u0161\u0117 jam lai\u0161k\u0105, kuriame i\u0161sak\u0117 savo jausmus. \u0160iame lai\u0161ke, nor\u0117dama pateisinti savo jausmus, ji mini nemirting\u0173j\u0173 diev\u0173 por\u0173, kurios buvo broliai ir seserys, kraujomai\u0161\u0105. Kanas pasibais\u0117jo tokiais jausmais ir atst\u016bm\u0119s Biblid\u0119, paliko Kret\u0105. Biblid\u0117s\u00a0\u0161irdis buvo sudau\u017eyta, ji sek\u0117 brol\u012f per Karij\u0105 ir Lucij\u0105 iki pat Foenicijos, kur nevilties apimta verkdama ir i\u0161sekusi mir\u0117, pavirsdama \u012f am\u017ein\u0105 a\u0161ar\u0173 fontan\u0105, bylojant\u012f apie didel\u012f\u00a0li\u016bdes\u012f. Vaivoryk\u0161teniai taip pavadinti tod\u0117l, kad j\u0173 blizgantys lapai pana\u0161\u016bs \u012f \u0161\u012f a\u0161ar\u0173 fontan\u0105.<\/p>\n

Gentis pirm\u0105 kart\u0105 atrasta kapitono D\u017eeimso Kuko (James Cook<\/a>) pirmosios kelion\u0117s \u012f Australij\u0105 metu. Jo laivas „Bark Endeavour” 1770-\u0173j\u0173 liepos 11-\u0105 u\u017eplauk\u0117 ant Did\u017eiojo barjerinio rifo seklumos ir kelet\u0105 savai\u010di\u0173 buvo remontuojamas ant \u0161lait\u0173, kur dabar yra Endeavour up\u0117 Kvinslande, Australijoje. \u0160i kelion\u0117s prastova leido laive esantiems gamtininkams Joseph Banks<\/a>, Herman Sp\u00f6ring Jr.<\/a> ir Daniel Solander<\/a> studijuoti vietin\u0119 flor\u0105 ir faun\u0105 bei surinkti nema\u017e\u0105 apylink\u0117se augusi\u0173 augal\u0173 kolekcij\u0105, kur\u012f buvo parve\u017eta \u012f Anglij\u0105. Trys gamtininkai tyrin\u0117jo vietov\u0119, kuri dabar yra Kuktauno (Cooktown) apylink\u0117s. Tarp j\u0173 surinkt\u0173 augal\u0173 buvo ir Byblis liniflora<\/a><\/em>, apra\u0161ytas kaip augantis ant Endeavour up\u0117s \u0161lait\u0173. Man teko lankytis Kuktaune\u00a02006-aisiais ir pabandyti i\u0161 naujo atrasti \u0161iuos augalus pana\u0161iose vietov\u0117se. Deja, nei up\u0117s \u0161laituose, nei miesto apylink\u0117se vaivoryk\u0161teni\u0173 rasti nepavyko. Grei\u010diausiai \u0161iose vietov\u0117se jie bus visi\u0161kai i\u0161nyk\u0119.<\/p>\n

Pirm\u0105j\u0105 genties r\u016b\u0161\u012f Byblis liniflora<\/em> 1808-tais formaliai apra\u0161\u0117 ir pavadino angl\u0173 botanikas Richard Anthony Salisbury<\/a>. Po 31 met\u0173 James Drummond<\/a> atrado, o 1839 metais John Lindley<\/a> apra\u0161\u0117 antr\u0105j\u0105 r\u016b\u0161\u012f – Byblis gigantea<\/em>. Laivo „Beagle” chirurgas ir gamtininkas Benjamin Bynoe<\/a> 1848 metais surinko pavyzd\u017eius augal\u0173, kurie v\u0117liau tapo tre\u010di\u0105ja atrasta genties r\u016b\u0161imi B. filifolia<\/em>, apra\u0161yta botaniko Jules \u00c9mile Planchon<\/a>. Dar visai neseniai buvo manoma, kad gent\u012f sudaro tik dvi r\u016b\u0161ys (B. liniflora<\/em> ir B. gigantea<\/em>) ir kad B. filifolia<\/em> yra tik lina\u017eied\u017eio vaivoryk\u0161tenio sinonimas. Ta\u010diau Australijos botaniko Allen Lowrie<\/a> ir jo koleg\u0173 tyrin\u0117jimai parod\u0117, kad taip n\u0117ra, ir B. filifolia<\/em> teis\u0117tai buvo sugr\u0105\u017eintas r\u016b\u0161ies statusas. Po to sek\u0117 dar keturi\u0173 atskir\u0173\u00a0r\u016b\u0161i\u0173 atradimai.<\/p>\n

Pagal \u0161iuo metu galiojan\u010di\u0105 sistematik\u0105, Byblis<\/em> gentyje yra septynios r\u016b\u0161ys, suskirstytos \u012f dvi grupes – vienme\u010dius ir daugiame\u010dius. Vienme\u010diai yra \u0161i\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 augalai: Byblis aquatica, B. filifolia, B. guehoi, B. liniflora<\/em> ir B. rorida<\/em>. Daugiame\u010diai: B. lamellata<\/em> ir B. gigantea<\/em>. Daugiame\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 augalai da\u017eniausiai \u00a0yra didesni ir tvirtesni. Vienme\u010diai augalai idealiose s\u0105lygose gali i\u0161gyventi gerokai daugiau nei vienerius metus.<\/p>\n

Vaivoryk\u0161teniai yra vienme\u010diai arba daugiame\u010diai augalai, i\u0161auginantys ilgus, grak\u0161\u010dius, si\u016bli\u0161kus, galuose siaur\u0117jan\u010dius lapus. Vis\u0105 lapij\u0105 sudaro da\u017eniausiai stat\u016bs, sutelkti \u012f rozet\u0119 ar i\u0161sid\u0117st\u0119 ant trumpo stiebo lapai. Da\u017eniausiai augalas turi vien\u0105 stieb\u0105, ta\u010diau daugiame\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 augalai j\u0173 gali tur\u0117ti kelet\u0105. Visas augalo pavir\u0161ius, i\u0161skyrus \u017eiedus ir \u0161aknis, padengtas prigludusiomis ar i\u0161kiliomis (ant koteli\u0173) liaukomis. Pastarosios gamina lipn\u0173, vandens pagrindu sudaryt\u0105, skyst\u012f. Skirtingai nuo daugelio „ras\u0105” i\u0161skirian\u010di\u0173 vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173, vaivoryk\u0161teni\u0173 liaukos neturi jokio pigmento, yra visi\u0161kai bespalv\u0117s, kas augalui ir suteikia sidabri\u0161k\u0105 blizges\u012f.<\/p>\n

Senesni daugiame\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 augalai gali suformuoti stiebo i\u0161vaizdos darinius i\u0161 sen\u0173 atmirusi\u0173 lap\u0173. Vienme\u010di\u0173 augal\u0173 \u0161aknys paprastos, plonos, da\u017eniausiai funkcionuojan\u010dios kaip \u012fsitvirtinimo substrate organai. Daugiame\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u0161aknynas i\u0161sivyst\u0119s, pavien\u0117s \u0161aknys gali siekti net 50 cm, ir atlieka ne tik \u00a0\u012fsitvirtinimo, bet ir maisto med\u017eiag\u0173 bei vandens atsarg\u0173 kaupimo funkcij\u0105.<\/p>\n

Vaivoryk\u0161teni\u0173 \u017eiedai formuojasi pavieniui ant ilg\u0173 liaukini\u0173 koteli\u0173, primenan\u010di\u0173 lapus. \u017diede yra penki dideli \u017eiedlapiai, kuri\u0173 dydis ir forma varijuoja priklausomai nuo r\u016b\u0161ies. Da\u017eniausiai \u017eiedlapiai yra 5-20 mm ilgio ir 5-15 mm plo\u010dio, ir yra lanceti\u0161ki ar oval\u016bs. Priklausomai nuo r\u016b\u0161ies \u017eiedlapi\u0173 pakra\u0161\u010diai gali b\u016bti lyg\u016bs, banguoti ar dantyti.<\/p>\n

Vis\u0173 vaivoryk\u0161tenio r\u016b\u0161i\u0173 \u017eiedlapiai yra violetiniai, rausvai violetiniai ar purpuriniai. Buvo atrasti ir \u0161viesiai violetinius bei balsvus \u017eiedus sukraunan\u010dios B. gigantea<\/em> ir B. liniflora<\/em> formos. Tokias formas gal\u0117t\u0173 tur\u0117ti ir kitos r\u016b\u0161ys. \u017diedai turi penkis stipriai lenktus 2-10 mm kuokelius, i\u0161barstan\u010dius i\u0161 apikalin\u0117s d\u0117\u017eut\u0117s ry\u0161kiai geltonas \u017eiedadulkes. Piestel\u0117 2-8 mm ilgio, \u017eiedo centrin\u0117je dalyje. Piestel\u0117 da\u017enai b\u016bna kreiva, su ma\u017ea apvalia ir banguota purka. Taur\u0117lapiai apval\u016bs ar rombi\u0161ki, daugumos r\u016b\u0161i\u0173 padengti liaukiniais plaukeliais.<\/p>\n

B. gigantea<\/em> ir B. lamellata<\/em> (o galimai ir visos kitos r\u016b\u0161ys) turi d\u016bzgimui jautr\u0173 apsidulkinimo mechanizm\u0105, atpalaiduojant\u012f \u017eiedadulkes tiktai esant specifiniams apdulkintojams, reguliariai lankantiems vaivoryk\u0161tenio \u017eiedus ir galin\u010dius u\u017etikrinti \u017eiedadulki\u0173 perne\u0161im\u0105 kitiems augalams. Tai kai kuri\u0173 vabzd\u017ei\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u017eemo da\u017enio sparn\u0173 most\u0173 sukeliamo d\u016bzgimo vibracijos, atpalaiduojan\u010dios \u017eiedadulkes nuo anterid\u017ei\u0173. \u0160ios vibracijos sukelia \u017eiedadulki\u0173 byr\u0117jim\u0105 pro ertm\u0119, esan\u010di\u0105 anterid\u017eio vir\u0161\u016bn\u0117je. J\u0173 d\u0117ka \u017eiedadulk\u0117s prilimpa prie vabzd\u017eio k\u016bno ir gali b\u016bti perne\u0161amos ant kito augalo \u017eiedo piestel\u0117s purkos. \u0160is apdulkintojui selektyvus mechanizmas i\u0161sivyst\u0117 grei\u010diausiai d\u0117l s\u0105lyginio vaivoryk\u0161teni\u0173 populiacijos retumo ir s\u0105lyginai didelio skai\u010diaus augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, turin\u010di\u0173 violetinius \u017eiedus.<\/p>\n

\"Blizganti

Blizganti Byblis gigantea<\/em> lapija<\/p><\/div>\n

Visos septynios vaivoryk\u0161teni\u0173 r\u016b\u0161ys randamos Australijoje ir vienos r\u016b\u0161ies (galimai B. linifliora<\/em>) atstovai sutinkami Naujosios Gvin\u0117jos saloje, Filipinams priklausan\u010dioje Papua provincijoje. Daugiame\u010diai vaivoryk\u0161teniai auga vakarin\u0117je Australijoje siaurais ruo\u017eais Perth provincijos kaimynyst\u0117je. Gaila, bet dauguma nat\u016brali\u0173 augimvie\u010di\u0173 d\u0117l urbanizacijos ir vystomo \u017eem\u0117s \u016bkio buvo sunaikintos, nat\u016brali\u0173 populiacij\u0173 b\u016bkl\u0117 yra tragi\u0161kai blog\u0117janti.<\/p>\n

Vienme\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 populiacijos auga tropin\u0117je \u0161iaurin\u0117je Australijos dalyje ir Naujojoje Gvin\u0117joje (Papua ir Papua Naujojoje Gvin\u0117joje). Gaila, bet daugelis herbaro egzempliori\u0173 surinkti tada, kai buvo manoma, kad Byblis<\/em> gent\u012f sudaro tik dvi r\u016b\u0161ys (B. gigantea<\/em> ir B. liniflora<\/em>), tod\u0117l nebeai\u0161ku, kokios dar r\u016b\u0161ys buvo tais laikais nat\u016braliai paplitusios.<\/p>\n

Atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad did\u017eioji dalis pelki\u0173 plot\u0173 Naujojoje Gvin\u0117joje, \u0161iaurin\u0117je Australijoje ir Cape York Peninsula ma\u017eai tyrin\u0117ti, galime tik\u0117tis nauj\u0173 vaivoryk\u0161tenio r\u016b\u0161i\u0173 atradimo. Reikia tur\u0117ti omeny\u00a0ir\u00a0kad m\u016bs\u0173 \u017einios apie vienme\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 paplitim\u0105 taip pat ateityje tur\u0117t\u0173 pagaus\u0117ti.<\/p>\n

Visos vaivoryk\u0161teni\u0173 r\u016b\u0161ys auga nuolat i\u0161plaunamam, r\u016bg\u0161\u010diam, sezoni\u0161kai i\u0161d\u017ei\u016bvan\u010diam substrate, sudarytame i\u0161 durp\u0117to priemolio ir kvarcinio sm\u0117lio. Visos septynios r\u016b\u0161ys nem\u0117gsta u\u017epav\u0117sint\u0173 augimvie\u010di\u0173, tod\u0117l gerai auga, kur j\u0173 vegetacijos metu yra menka ir skurdi augalija. Xanthorrhoea sp<\/a><\/em>. (grass trees) yra da\u017eniausiai \u00a0vakarin\u0117je Australijoje kartu su vaivoryk\u0161teniais augantys augalai. Tai – atviros ir saul\u0117tose vietos. Vaivoryk\u0161teni\u0173 augimviet\u0117s yra sezoni\u0161kai sausos ir sezoni\u0161kai dr\u0117gnos, da\u017enai turin\u010dios daub\u0173, kuriose po lietaus susiformuoja balut\u0117s, reljef\u0105.<\/p>\n

Liet\u016bs Vakarin\u0117je Australijoje yra labai sezoni\u0161ki, sukoncentruoti \u012f vasaros m\u0117nesius nuo gruod\u017eio iki baland\u017eio. Kaip kontrastas yra sausas \u017eiemos periodas nuo gegu\u017e\u0117s iki rugs\u0117jo. Skirtumas tarp lieting\u0173 laikotarpi\u0173\u00a0prad\u017eios skatina skirtingai prad\u0117ti augti \u012fvairias populiacijas, esan\u010dias skirtingose vietov\u0117se. Taigi, Pietiniame pusrutulyje vienmet\u0117s r\u016b\u0161ys auga vasar\u0105 ir ruden\u012f, daugiamet\u0117s \u017eiemos laikotarpiu pereina \u012f ramyb\u0117s period\u0105.<\/p>\n

Vienmet\u0117s r\u016b\u0161ys i\u0161gyvena sausojo sezono s\u0105lygas s\u0117klos stadijoje. S\u0117klos sudygsta ir daigai auga labai greitai vos prasid\u0117jus lietingam sezonui. Daugiamet\u0117s r\u016b\u0161ys taip pat gali i\u0161tverti sausros m\u0117nesius s\u0117klos stadijoje, bet da\u017eniausiai augalai atmir\u0161ta iki sumed\u0117jusio stiebo ar m\u0117sing\u0173 \u0161akn\u0173 arba atsikrato lapijos ir visos ant\u017eemin\u0117s dalies kad i\u0161saugot\u0173 po\u017eemin\u0117je dalyje dr\u0117gm\u0117s atsargas.<\/p>\n

Visos vaivoryk\u0161tenio r\u016b\u0161ys (ypa\u010d \u0161iaur\u0117s Australijoje augan\u010dios vienmet\u0117s) vasaros metu turi m\u0117gautis +35\u00baC temperat\u016bra. \u017diemos metu daugiamet\u0117s r\u016b\u0161is gali i\u0161tverti +5\u00baC temperat\u016br\u0105, nors \u0161iaur\u0117je ji retai kada nukrenta \u017eemiau +15\u00baC.<\/p>\n

\"\u0160iaur\u0117s

\u0160iaur\u0117s Australijoje augantis Byblis acquatica<\/em><\/p><\/div>\n

Vaivoryk\u0161teniai, b\u016bdami\u00a0vieni i\u0161\u00a0\u012fsp\u016bdingiausi\u0173 vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173, kartu yra ir vieni i\u0161\u00a0ma\u017eiausiai \u017einom\u0173. \u0160i\u0173 nuostabi\u0173 augal\u0173 i\u0161likimas priklauso nuo j\u0173 specifini\u0173 buveini\u0173 apsaugos tiek Australijoje, tiek Naujojoje Gvin\u0117joje. Tik esant tinkamai aplinkosaugos politikai ir atsakingai jos vadybai \u0161ie augalai turi ateit\u012f i\u0161likti laukin\u0117je gamtoje.<\/p>\n

Stewart McPherson<\/p>\n

Vert\u0117 J. Mackevi\u010dius<\/em><\/p>\n

Daugiau informacijos:<\/em><\/span><\/p>\n