{"id":5066,"date":"2016-03-14T12:52:58","date_gmt":"2016-03-14T10:52:58","guid":{"rendered":"http:\/\/www.musekautas.lt\/?p=5066"},"modified":"2016-03-14T12:52:58","modified_gmt":"2016-03-14T10:52:58","slug":"drosera-saulasares","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.musekautas.lt\/?p=5066","title":{"rendered":"Drosera \u2013 Saula\u0161ar\u0117s"},"content":{"rendered":"

\"en\"<\/a>.<\/span><\/p>\n

Drosera<\/strong> yra did\u017eiausia ir \u012fvairiausia i\u0161 vis\u0173 septyni\u0173 „lipni\u0173” augal\u0173, kurie lipnaus skys\u010dio pagalba savo lipniais lapais gali pagauti nariuotakojus (da\u017eniausiai vabzd\u017eius), gen\u010di\u0173. Dabar (vert. past. 2008 metais) yra atrasta 188 r\u016b\u0161i\u0173, paplitusi\u0173 visuose \u017eemynuose, i\u0161skyrus Antarktid\u0105, ir aptinkam\u0173 fakti\u0161kai kiekvienoje valstyb\u0117je. Gent\u012f 1753 metais apra\u0161\u0117 Karlas Lin\u0117jus (Carolus Linnaeus<\/a>), pavadinimui pritaik\u0119s graiki\u0161k\u0105 \u017eod\u012f „drosis” (rasa), atspindint\u012f pana\u0161um\u0105 tarp lipnaus augal\u0173 lap\u0173 i\u0161skiriamo skys\u010dio ir ryto rasos blizgesio. \u0160i s\u0105saja su blizgesiu taip pat yra ir angli\u0161kame genties pavadinime „Sundew” (saul\u0117s rasa).<\/p>\n

\"Neseniai

Neseniai atrasta Drosera solaris i\u0161 Piet\u0173 Amerikos<\/p><\/div>\n

Drosera<\/em> gentyje aptinkama didel\u0117 morfologijos ir spalv\u0173 gamos \u012fvairov\u0117. Saula\u0161ar\u0117s yra daugiame\u010diai arba vienme\u010diai augalai, i\u0161auginantys \u012fvairi\u0173 dyd\u017ei\u0173 ir form\u0173 lapus, padengtus auk\u0161tos specializacijos liaukomis, i\u0161skirian\u010diomis lipnias, vandens pagrindu sudarytas, gleives. \u017dinomos ma\u017eiausiai dvi r\u016b\u0161ys (Drosera arcturi<\/em> ir D. caduca<\/em>), auginan\u010dios nevabzd\u017eia\u0117di\u0161kus (be liauk\u0173) lapus. Saula\u0161ari\u0173 lapijos tipas taip pat labai \u012fvairuoja. Da\u017eniausiai augalai turi kompakti\u0161kas skroteles, ta\u010diau yra ir toki\u0173, kuri\u0173 lapai i\u0161sid\u0117sto ant ilgo, da\u017eniausiai stataus arba laipiojan\u010dio, stiebo. Lap\u0173 plok\u0161tel\u0117s da\u017eniausiai apskritos ar ovalios formos, re\u010diau skaidytos ar si\u016bli\u0161kos ir labai i\u0161t\u0119stos. Lap\u0173 dydis nuo 0,5 iki 100 cm (did\u017eiausi\u0105 lapij\u0105 turi D. binata<\/em> komplekso saula\u0161ar\u0117s, j\u0173 lapai gali tur\u0117ti labai i\u0161t\u012fsusius lapko\u010dius).<\/p>\n

\"Venesueloje,

Venesueloje, piet\u0173 Amerikoje auganti Drosera felix<\/p><\/div>\n

Ma\u017eiausios saula\u0161ar\u0117s turi ma\u017e\u0105 rozet\u0119, kurios skersmuo tesiekia 1 cm, did\u017eiausi\u0173 stiebo ilgis gali siekti 3 metrus.<\/p>\n

Saula\u0161ari\u0173 lap\u0173 pavir\u0161i\u0173 dengian\u010dios sekrecin\u0117s liaukos (ant lapo lak\u0161to) ir jautriosios liaukos (ant lapko\u010dio) gali b\u016bti nesunkiai atskirtos. Klijai, kuriuos i\u0161skiria sekrecin\u0117s liaukos yra labai t\u0105s\u016bs ir sudaro plon\u0105 sluoksn\u012f. Jie labai efektyv\u016bs sulaikant vabzd\u012f – auk\u0105. Daugumos r\u016b\u0161i\u0173 jautriosios liaukos gali jud\u0117ti atlinkdamos \u012fvairiu kampu.<\/p>\n

Taip pat kai kuri\u0173 (deja, ne vis\u0173) r\u016b\u0161i\u0173 saula\u0161ari\u0173 lapai gali susisukti, taip u\u017etikrindami, kad auka tikrai b\u016bt\u0173 sulaikyta ir suvir\u0161kinta. Toks lap\u0173 geb\u0117jimas jud\u0117ti u\u017etikrina tiek efektyv\u0173 aukos sulaikym\u0105, tiek efektyv\u0173 suvir\u0161kinim\u0105, nes padidinamas lapo pavir\u0161iaus s\u0105ly\u010dio su auka plotas.<\/p>\n

\"Retos

Retos r\u016b\u0161ies Drosera regia lapas, pagav\u0119s bit\u0119<\/p><\/div>\n

Pasaulyje augan\u010dios saula\u0161ar\u0117s gali b\u016bti suskirstytos \u012f \u0161e\u0161ias grupes:<\/p>\n

Did\u017eiausi\u0105 vidugentin\u0119 Drosera<\/em> grup\u0119 sudaro 55 tropini\u0173 daugiame\u010di\u0173 augal\u0173 r\u016b\u0161ys, sutinkamos Azijos pietry\u010diuose, Australazijoje, Afrikoje ir Amerikose. Daugiausia grup\u0119 atstovaujan\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 randama Indonezijoje. Visos \u0161ios tropin\u0117s r\u016b\u0161ys auga ne poilsio laikotarpio visus metus.<\/p>\n

Antroji pagal didum\u0105 Drosera<\/em> vidugentin\u0117 grup\u0117 – gumbin\u0117s saula\u0161ar\u0117s. Keturiasde\u0161imt a\u0161tuonios \u0161ios grup\u0117s r\u016b\u0161ys sutinkamos i\u0161skirtinai Australijoje, i\u0161skyrus vien\u0105 r\u016b\u0161\u012f, augan\u010di\u0105 nat\u016braliai pietry\u010di\u0173 Azijoje. \u0160i grup\u0117 taip pavadinta d\u0117l savo geb\u0117jimo suformuoti po\u017eeminius gumbus ir j\u0173 pagalba pereiti \u012f visi\u0161kos ar dalin\u0117s ramyb\u0117s b\u016bsen\u0105 kar\u0161tuoju ir sausuoju met\u0173 laiku.<\/p>\n

Tre\u010dioji didel\u0117 grup\u0117, sudaryta i\u0161 keturiasde\u0161imt a\u0161tuoni\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, yra nyk\u0161tukin\u0117s saula\u0161ar\u0117s, randamos Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Nyk\u0161tukin\u0117s saula\u0161ar\u0117s yra itin ma\u017eos, suaugusi\u0173 individ\u0173 skrotel\u0117s yra ma\u017eesn\u0117s nei 2 cm skersmens. Dauguma r\u016b\u0161i\u0173 yra labai lokalizuotos tam tikrose geografin\u0117se platumose, kai kuriais atvejais augan\u010dios tik keleto kvadratini\u0173 kilometr\u0173 plote. Da\u017eniausiai nyk\u0161tukin\u0117s saula\u0161ar\u0117s turi savo gyvenimo cikl\u0105, kuriame yra visi\u0161kos ar dalin\u0117s ramyb\u0117s periodas.<\/p>\n

\"Drosera

Drosera arcturi – vidutini\u0173 platum\u0173 daugiamet\u0117 saula\u0161ar\u0117 ir Australijos, Tasmanijos ir Naujosios Zelandijos<\/p><\/div>\n

Ketvirt\u0105j\u0105 Drosera grup\u0119 sudaro dvide\u0161imt keturios daugiamet\u0117s vidutini\u0173 platum\u0173 r\u016b\u0161ys, da\u017eniausiai syutinkamos \u0160iaur\u0117s Amerikoje, Europoje, \u0160iaur\u0117s Azijoje ir pa\u010diuose Piet\u0173 Amerikos ir Australijos pietuose. Visos vidutini\u0173 platum\u0173 saula\u0161ar\u0117s turi ramyb\u0117s period\u0105 \u0161altuoju \u017eiemos metu ir laikinai atmir\u0161ta, suformuodamos \u017eiemojant\u012f pumpur\u0105.<\/p>\n

Penktojoje grup\u0117je a\u0161tuonios vienme\u010di\u0173 saula\u0161ari\u0173 r\u016b\u0161ys, sutinkamos Indonezijoje. Visos vienmet\u0117s saula\u0161ar\u0117s i\u0161auga i\u0161 s\u0117kl\u0173, su\u017eydi, subrandina s\u0117klas ir atmir\u0161ta per 12 m\u0117nesi\u0173, da\u017eniausiai dr\u0117gnojo periodo metu. Tokia kintama ekologija leid\u017eia \u0161ioms r\u016b\u0161ims pla\u010diai paplisti didel\u0117se teritorijose, \u012fskaitant Pietry\u010di\u0173 Azij\u0105.<\/p>\n

Paskutinioji, ma\u017eiausia grup\u0117 – septynios Piet\u0173 Afrikoje augan\u010dios r\u016b\u0161ys, formuojan\u010dios storas, sultingas \u0161aknis, kurios sugeba i\u0161tverti sausus ir kar\u0161tus augimui nepalankius laikotarpius. \u0160ios saula\u0161ar\u0117s, evoliucijos procese susiformavusios lygiagre\u010diai su gumbin\u0117mis saula\u0161ar\u0117mis, auga i\u0161skirtinai tik iet\u0173 Afrikoje.<\/p>\n

\u017dinom\u0173 saula\u0161ari\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 skai\u010dius nuolat auga. inant saula\u0161ari\u0173 augimvie\u010di\u0173 specifik\u0105, kiekvienais metais atrandamos ir apra\u0161omos bent kelios r\u016b\u0161ys. Pavyzd\u017eiui, 2005 metais man pasisek\u0117 atrasti lokali\u0105 nauj\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 populiacij\u0105 Piet\u0173 Amerikoje, kuri buvo pavadinta Drosera solaris<\/em>. Ap\u017evelgiant dvide\u0161imtojo am\u017eiaus atradimus, vienareik\u0161mi\u0161kai ai\u0161ku, kad Australija, kurioje randama vir\u0161 100 r\u016b\u0161i\u0173, yra saula\u0161ari\u0173 \u012fvairov\u0117s centras.<\/p>\n

Keletas r\u016b\u0161i\u0173 randamos Indonezijoje. Vienos toki\u0173 Drosera indica<\/em> ir D. burmannii<\/em> yra labiausiai paplitusios. D. indica<\/em> ir nuostabi vienmet\u0117 r\u016b\u0161is, kuri augina satat\u0173 ar \u0161liau\u017eiant\u012f stieb\u0105 su liniji\u0161kais iki 12 cm ilgio lapais. Lapai gali b\u016bti gelsvai \u017eali, oran\u017einiai ar raudoni, padengti begale spindin\u010di\u0173 klij\u0173 la\u0161eli\u0173. D. burmannii<\/em> prie\u0161ingai – turi ma\u017e\u0105 apvali\u0105 lap\u0173 rozet\u0119, kurios lapai iki keleto centimetr\u0173, da\u017eniausiai gelsvai \u017eali su linijomis i\u0161sid\u0117s\u010diusiomis raudonomis liaukomis. Jautriosios D. burmannii<\/em> liaukos gali b\u016bti itin greitos ir pakrypti 180 laipsni\u0173 kampu ma\u017eiau nei per dvi minutes. tai yra viena grei\u010diausiai judan\u010di\u0173 saula\u0161ari\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Abi r\u016b\u0161is yra da\u017enos Sulawesi.<\/p>\n

\"Drosera

Drosera indica – r\u016b\u0161is, paplitusi did\u017eiojoje Indonezijos dalyje<\/p><\/div>\n

D\u0117l savo nuostabios blizgan\u010dios lapijos, lipn\u016bs vabzd\u017eiais mintantys augalai yra \u017eav\u016bs auginti ir tyrin\u0117ti namuose. Daugum\u0105 j\u0173 auginti yra labai paprasta. Dauguma saula\u0161ariu, i\u0161skyrus gumbines ir Piet\u0173 Afrikos auginan\u010dias storas \u0161aknis, reikalauja nuolatos dr\u0117gno ar \u0161lapio substrato, didel\u0117s aplinkos dr\u0117gm\u0117s ir ry\u0161kaus ap\u0161vietimo. Daugeliu atveju saula\u0161ar\u0117s geriausiai auga substrate, sumai\u0161ytame lygiomis dalimis i\u0161 durpi\u0173 ir smulkaus sm\u0117lio, \u012f pad\u0117kliuk\u0105 su vandeniu \u012fstatytame vazone, pastatytame tiesiogin\u0117je saul\u0117s \u0161viesoje. Tokiomis s\u0105lygomis dauguma saula\u0161ari\u0173 auga ve\u0161liai ant palangi\u0173, pelk\u0117tuose dar\u017eeliuose, \u0161iltnamiuose, terariumuose. A\u0161 skaitytojams rekomenduoju D\u2019Amato (1998), Slack (1979, 1986) ir Rice (2006) darbus (\u017er. literat\u016bros s\u0105ra\u0161\u0105), kuriuose yra daug naudingos informacijos apie da\u017eniausiai sutinkam\u0173 lipni\u0173 vabzd\u017eia\u0117d\u017ei\u0173 augal\u0173 auginim\u0105 kult\u016broje.<\/p>\n

\"Dropsera

Dropsera burmannii – r\u016b\u0161is, paplitusi did\u017eiojoje Indonezijos dalyje<\/p><\/div>\n

Kiekvienos i\u0161 188 saula\u0161ari\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 aplinkosauga labai skiriasi. Kai kuriais atvejais, pavyzd\u017eiui, D. rotundifolia<\/em>, D. intermedia<\/em> ir D. anglica<\/em> yra taip pla\u010diai paplitusios ir populiarios, kad nepaisant nat\u016brali\u0173 augimvie\u010di\u0173 plot\u0173 ma\u017e\u0117jimo temp\u0173, \u0161ios r\u016b\u0161ys i\u0161lieka taip pla\u010diai paplitusios, kad j\u0173 i\u0161nykimo rizika yra labai menka. Kitais atvejais, pavyzd\u017eiui, D. solaris<\/em> ir D. regia<\/em> auga labai nedideliuose plotuose, ir j\u0173 i\u0161nykim\u0105 gali sukelti vienas vienintelis katastrofi\u0161kas \u012fvykis. D. regia<\/em> atvejis, kai r\u016b\u0161is yra sutinkama tik nedideliame sl\u0117nyje Bains Kloof Range<\/a> apylink\u0117se Piet\u0173 Afrikoje, o \u017einom\u0105 areal\u0105 sudaro tik keli \u0161imtai individ\u0173, susiskirs\u010diusi\u0173 \u012f dvi populiacijas, u\u017eiman\u010dias kelis \u0161imtus kvadratini\u0173 metr\u0173. Paprastas nat\u016bralus incidentas, pavyzd\u017eiui, u\u017esit\u0119susi sausra, arba \u012fsiki\u0161imas \u017emogaus – apylinki\u0173 melioracija, gali greitai ir negr\u012f\u017etamai sunaikinti laukin\u0119 D. regia<\/em> populiacij\u0105. D\u017eiugina tik tai, kad \u0161i\u0173 saula\u0161ari\u0173 nat\u016bralios augimviet\u0117s yra labai nutolusios nuo tankiai\u00a0apgyvendint\u0173 rajon\u0173,\u00a0tod\u0117l i\u0161likimo pavojus daugel\u012f met\u0173 i\u0161lieka minimalus.<\/p>\n

Literat\u016bros s\u0105ra\u0161as:<\/em><\/p>\n